Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-988-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
2S-988-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
J. V. K., V. J. K., V. J.
Atsakovas
S. K.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-988-464/2010Procesinio sprendimo kategorija:106.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovė J. V. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovės J. V. K. ieškinio atsakovei S. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo, priėmimo klausimą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

ieškovė V. J. K. 2010-02-25 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės S. K. kaltais veiksmais padarytos 52 699,15 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010-03-05 nutartimi (b.l. 36) ieškovės V. J. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl padarytos žalos atlyginimo priimti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala yra asmens turėtos išlaidos, kurių šiuo metu ieškovė nėra patyrusi, nes sklypą planuoja tvarkytis ateityje. Todėl jos nurodytos 52 699,15 Lt sumos, reikalingos sklypui sutvarkyti (grunto su statybiniu laužu išvežimui ir utilizavimui), negalima pripažinti patirtais nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti atsakovė. Tuo pagrindu atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p. ).

Šalies argumentai

Ieškovė V. J. K. atskiruoju skundu (b.l. 38-39) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra ne tik asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir turto sužalojimas. Turto sužalojimo atveju ieškovė įgyja teisę reikalauti, kad atsakovė žalą atlygintų natūra, t.y. savo lėšomis atliktų sklypo atstatymo į pradinę padėtį darbus, o šios pareigos nevykdant – žalą atlyginti pinigais. Kitaip tariant, ieškovė patirtą žalą sieja ne su turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), bet su nekilnojamojo daikto sužalojimu, kurio dydis apibrėžiamas pinigų suma, reikalinga daiktui į pradinę padėtį atstatyti. Taigi dėl ieškovės sklypui padarytos žalos tarp šalių susiklostė deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 str., 6.263 str.- 6.304 str.). Nors atsakingos institucijos atsakovei davė privalomus nurodymus atlikti statybvietės tvarkymo, tame tarpe ir sklypo atstatymo darbus, atsakovė šių darbų neatliko. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą, kad avansu būtų kompensuota minėtų darbų kaina, nes šiuo metu ji tokių lėšų neturi. Pažymi ir tai, jog skundžiama nutartimi teismas faktiškai išnagrinėjo bylą iš esmės, nors tai galima padaryti tik teismo sprendimu. Taip pat teismas pritaikė netinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, kadangi CPK 137 str. 2 d. 1 p. skirta teismų kompetencijai atriboti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, taip pat absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo teisinis ginčas dėl ieškinio, kuriuo prašoma atlyginti turtinę žalą, priskirtinumo teismų kompetencijai bei ieškovės teisės kreiptis į teismą, kuri suprantama procesine prasme, tinkamo realizavimo prielaidų.

LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

Ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą tuo atveju, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). Taigi pagal CPK 22 str. 1 d. teismams žinybingi visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės V. J. K. 2010-02-25 ieškinį dėl žalos atlyginimo konstatavęs, jog žala yra asmens turėtos išlaidos, kurių šiuo metu ieškovė nėra patyrusi, nes sklypą, kuriame ieškovės tvirtinimu atsakovė S. K. neteisėtos statybos metu supylė 1342,60 m³ žemių pylimą (grunto sampylą), planuoja tvarkytis ateityje. Todėl jos nurodytos 52 699,15 Lt sumos, reikalingos sklypui sutvarkyti, t.y. grunto su statybiniu laužu išvežimui ir utilizavimui, nėra pagrindo pripažinti patirtais nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti atsakovė. Ieškovės teismui pateikto ieškinio (b.l. 1-4) turinys patvirtina, kad savo materialųjį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo jos turtui padarytą žalą, jį sužalojus, ieškovė sieja ne su turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), bet su nekilnojamojo daikto atstatymui į ankstesnę padėtį reikalinga pinigų sumą (pozityviais nuostoliais), kadangi atsakovė sklypo atstatymo darbu neatliko, nors ir buvo įpareigota atsakingų institucijų. Kartu su ieškiniu taip pat yra pateikti ieškovo materialųjį teisinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l.7-8,9,10-12), sklypo, kadastrinis Nr. 7944/0001:1906, dangos atstatymo į pradinę padėtį darbų sąmata (b.l.13), UAB „Projektiniai tyrimai“ atlikta Inžinierinių geologinių tyrimų ataskaita (b.l. 14-25,27-29), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono Žemėtvarkos skyriaus 2008-12-17 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 41 (b.l. 31-32), Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštai (b.l. 33;34-35), kurie šiuo atveju yra svarbūs ir pakankami konstatuoti, kad ieškovė savo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendino tinkamai ir kreipėsi būtent į tą instituciją (teismą), kuri pagal įstatymą ir yra įgalinta ginčą išnagrinėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Priimdamas ieškinį teismas įvertina, iš kokių santykių kyla ieškovo reikalavimas ir kokiu pagrindu jis reikalauja ginti jo teisę. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliantės skundo argumentams, jog ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t.y. nesprendžia, ar asmuo turi teisę į ieškinio patenkinimą, dėl ko skundžiamojoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str., 135 str. 1 d.).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė jį priimti skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad jis apskritai nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Todėl skundžiama teismo nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d.. 338 str.), o byla ieškovės V. J. K. ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo (CPK 137 str. 1 d.) grąžintina tam pačiam pirmosios instancijos teismui, tačiau kitam teisėjui, kadangi šio ieškinio priėmimo klausimą jau sprendęs teisėjas pasisakė dėl bylos esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

n utarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. V. K .ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėHenrichas Jaglinskis