Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau ir – VAPGV) atstovams Andžej Romeiko, Jolitai Survilienei, Brigitai Trepšienei, Julija Portnovai, Adomui Kliukui,

civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau ir – draudimo bendrovė) atstovui Rokui Tverijonui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. V., 2014-01-16 apie 18.08 val., Vilniuje, vairuodamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui priklausantį automobilį „Renault“ KERAX370.34, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais ženklais ir vykdamas į iškvietimą, važiavo Kalvarijų g. link Ozo g. su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais. Artėdamas prie Kalvarijų – J. Kazlausko gatvių sankryžos pažeidė KET 78.11, 169, 190 punktų reikalavimus, t. y. buvo neatsargus ir neatidus, neįsitikino, kad nepakenks eismo saugumui ir jam duodamas kelias, nesustojo prieš „STOP“ liniją ar šviesoforą, įvažiavo į sankryžą, kai jo važiavimo kryptimi degė eismą draudžiantis raudonas šviesoforo signalas, kur susidūrė su į šią sankryžą iš J. Kazlausko g. įvažiavusiu degant žaliam šviesoforo signalui ir sukančiu į kairę – į Kalvarijų g., automobiliu „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. N.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Nissan Almera“ vairuotojas S. N., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, jog kaltinamasis R. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo S. N. parodymais, specialistų išvadomis, liudytojų A. V., A. L., A. V., A. M., S. M., T. J. ir A. J. parodymais, apžiūros protokolais, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis S. N. paaiškino, kad jis važiavo Kazlausko g. Privažiavęs Kalvarijų – Kazlausko gatvių sankryžą sustojo prie raudono šviesoforo. Sankryžoje stovėjo pirmas, prieš jį nestovėjo joks automobilis. Užsidegus žaliam signalui jis pats suko kairėn. Jis pamatė šviesas ir daugiau nieko neprisimena. Po smūgio prarado sąmonę. Eismo įvykio metu jam buvo sutrupinti dubens kaulai, dešinys petys, raktikaulis, 7 dantys, ir stuburas. Dabar jis negali vairuoti automobilio, nes trūksta stabilumo vaikštant, negali sukoncentruoti dėmesio. Jam nustatytas 40% darbingumo lygis. Jis pratęstas iki 2017 m. Jis šiuo metu praėjo patikrą ir jam sakė, kad atsakymą atsiųs šį mėnesį. Šviesoforo sekcija, pro kurią jis važiavo dega labai trumpai, pravažiuoti gali daugiausia 3 automobiliai. Buvo kamščiai, jam iš kairės stovėjo autobusas. Pirmoje Kalvarijų g. juostoje jam iš kairės stovėjo pilkas maršrutinis autobusas. Prekybos centro „Norfa“ aikštelėje stovėjo daugiau automobilių. Gaisrinės automobilio signalų jis nematė ir negirdėjo. Automobilyje muzika negrojo. Kas sankryžoje stovėjo jam iš dešinės, jis nežino. Anot nukentėjusiojo, jis sankryžą žino ir tikrai įvykio metu matomumas buvo mažas. Medžiai buvo iškirsti neseniai, pieš 5 mėnesius. Dar veikė prekybos centras, matomumą užstodavo ir aikštelėje sustatyti automobiliai. Kai jis stovėjo prie sankryžos, matė autobusą. Sankryžos matė ne daugiau 10 metrų.

Liudytojas A. V. paaiškino, įvykio dieną, vakare, jis išvažiavo iš degalinės ir suko kairėn į Kalvarijų gatvę. Pamatė, kad važiuoja gaisrinės automobilis. Jis pasitraukė iš pirmos eismo juostos ir sustojo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Prie sankryžos jis buvo ne pirmas. Visi automobiliai stovėjo antroje juostoje. Gaisrinės automobilis lengvuosius automobilius pravažiavo pirma juosta. Jokio autobuso prie sankryžos jis nematė. Užsidegus žaliam signalui, pajudėjo automobilis, kaip tik tuo metu gaisrinės automobilis atsitrenkė į tą išvažiavusį automobilį. Jis matė kaip nukentėjusiajam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jo kryptimi degė raudonas. Jis paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Gaisrinės automobilio garsinio signalo negirdėjo, tačiau per galinio vaizdo veidrodėlius matė šviesas. Jo vertinimu, gaisrinės automobilis važiavo skubėdamas. Pirmoje juostoje, prieš jam persirikiuojant, automobilių, lygtai, nebuvo.

Liudytojas A. L. paaiškino, jog dirba Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (toliau – VAPGV). Įvykio dieną jis dirbo vienoje pamainoje su kaltinamuoju ir su juo kartu važiavo. Jie važiavo pagal iškvietimą. Išvažiavę į Kalvarijų gatvę pradėjo leistis žemyn. Prieš Baltupių sankryžą pristabdė. Toliau važiuojant vairuotojas persirikiavo į pirmą juostą, nes visi automobiliai pasitraukė arčiau gatvės vidurio. Susilyginus su prekybos centru „Norfa“, jis, kilstelėjęs akis, pamatė kaip automobilis išniro į Kalvarijų gatvę. Prieš įvažiuojant į sankryžą jis kliūties nematė. Jis nematė, koks šviesoforo signalas degė jiems įvažiuojant į sankryžą. Spėjo įsiremti į priekinį skydą ir automobiliai susidūrė. Iki atvykstant pagalbai stengėsi palaikyti stabilią nukentėjusiojo padėtį. Kaltinamasis stengdamasis išvengti smūgio bandė pasukti į kairę, bet smūgio nepavyko išvengti. Gaisrinės automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais, garsiniais signalais ir papildomu specifinio garso signalu. Jie buvo įjungti tik išvažiavus iš garažo. Specialų papildomą signalą jis paspaudė likus 100-200 m iki sankryžos. Paprastas garsinis signalas veikia visą laiką. Papildomą signalą jis įjungė, nes matė, kad jie artėjo prie sankryžos. Jis naudojamas dažnai apsidraudimui, nes automobiliai nuolat juda. Stovinčio automobilio Kazlausko g. jis nematė. Iškart po susidūrimo jų automobilis susiskersavo sankryžoje, lengvasis automobilis prisikabino prie jų. Atliekant gelbėjimo darbus jie savo automobilį patraukė. Jų gaisrinės automobilis sveria apie 20 tonų. Gaisrinės automobilis sunkus, jis negali išvystyti didelio greičio.

Liudytojas A. V. paaiškino, jog jis važiavo Kazlausko g., norėjo sukti į kairę. Prieš jį stovėjo dar du automobiliai. Išvažiavus į sankryžą pamatė, kad iš kairės atvažiuoja gaisrinės automobilis, kuris ir susidūrė su pirmuoju automobiliu. Jis nematė gaisrinės automobilio, vaizdą užstojo automobiliai sukantys į Kazlausko g., reklaminiai stendai ir medžiai. Gaisrinės automobilio garsinio signalo jis negirdėjo, pas jį grojo muzika. Švyturėlius matė kai automobiliai jau susidūrė. Toje sankryžoje reikia labai greitai važiuoti, trečias automobilis važiuoja jau per mirksinčią šviesą. Kadangi kairei dega raudona šviesa, niekas iš tos pusės nevažiuoja, tad per daug negalvojant pats skubi spėti pravažiuoti. Jis būtų važiavęs lygiai taip pat kaip ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis važiavo pirmas, už jo kitas automobilis ir tuomet jis. Nukentėjusysis važiavo degant žaliai šviesoforo šviesai. Iš Kalvarijų gatvės važiavę automobiliai dar baiginėjo manevrą, jie jam užstojo vaizdą.

Liudytojas A. M. paaiškino, jog įvykio dieną jis važiavo iš darbo, važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės, sustojo prie J. K. gatvės sankryžos, norėjo sukti į J. K. gatvę. Išgirdo kaip nuo kalno atvažiuoja gaisrinės automobilis. Pakėlęs akis pamatė gaisrinės švyturėlius. Lėtai iš Kazlausko gatvės pajudėjo sidabrinis „Nissan“. Gaisrinės automobilis atsitrenkė į „Nissan“ automobilio šoną. Abu automobiliai judėjo link jo, ir praslydo pro jį. Gaisrinės automobilį jis matė iš priekio. Jis įvažiuojat į sankryžą važiavo pirma juosta. Garso signalą jis girdėjo, nes tik paskui pamatė šviesas. Signalą išgirdo prie Didlaukio gatvės sankryžos. Nukentėjusiojo automobilis pajudėjo lėtai, dar pagalvojo, kad vairuotojas savižudis. Jo manymu, nukentėjusysis nematė gaisrinės automobilio. Jis pirmas atvažiavo prie sankryžos ir sustojo. Neatsimena, ar prieš jį kas nors nuvažiavo. Prisimena, kad jam prie sankryžos reikėjo sustoti ir palaukti. Jo nuomone, gaisrinės automobilis važiavo apie 60 km/h.

Specialistas Igor Kirilov teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nepamena dėl ko jis buvo apklaustas. Pagarsinus, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jis juos patvirtino ir nurodė, jog šviesoforai degė bazine seka. Jei iš visų pusių buvo transportas, buvo įjungta 1-2 fazės seka. Kalvarijų – Kazlausko sankryža nėra pajungta į bendrą eismo valdymo sistemą dėl techninių galimybių. Sankryžoje sumontuoti davikliai, veikia adaptyvus valdymas. Jo veikimo principas: jei nėra pėsčiųjų pareikalavimo ar eismo iš šalutinių gatvių, žalia dega pagrindinei gatvei. Detektoriai yra sumontuoti kelio dangoje, jie fiksuoja transporto priemonę ir uždega žalią šviesą. Jei yra gedimas, jis fiksuojamas kaip pareikalavimas. Iš Kazlausko gatvės degant žaliai, visais atvejais Kalvarijų gatvėje dega raudona šviesa. Jokių kitų variantų negali būti. Pėstieji tuo metu taip pat nepraleidžiami. Įvykio dieną pagal sankryžos daviklių „log‘ą“, jokių gedimų nebuvo. Jei yra gedimas, šviesofore šviečia geltona arba šviesoforas visiškai išsijungia. Jei sugedęs daviklis, suprogramuota, kad visada būtų pareikalavimas iš šalutinės gatvės. Įvykio dieną viskas veikė.

Igor Kirilov ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis dirba UAB „Maniga“ šviesoforų priežiūros specialistu. 2014-01-16 apie 18.08 val., šviesoforai Kalvarijų – J. K. gatvių sankryžoje, Vilniuje, galėjo dirbti tokiu eiliškumu (fazių seka): 1 fazė – raudonas šviesoforo signalas dega visomis kryptimis, papildomai užsidega geltonas šviesoforo signalas, po 3 sekundžių jis gesta ir užsidega žalias šviesoforo signalas Kalvarijų g. Žalias šviesoforo signalas dega Kalvarijų g. abiem kryptimis. Laiko trukmė – 54 sekundės, iš jų 4 sekundes žalias signalas mirksi. Po to užsidega geltonas šviesoforo signalas, o po 3 sekundžių užsidega raudonas šviesoforo signalas; 2 fazė – raudonas šviesoforo signalas dega visomis kryptimis, po mažiausiai 1 sekundės užsidega raudonas ir geltonas šviesoforo signalas J. K. g., po 3 sekundžių užsidega žalias šviesoforo signalas ir žalia rodyklė leidžianti sukti kairėn į Kalvarijų g. Žalias šviesoforo signalas dega 14 sekundžių, iš jų 4 sekundes mirksi. Tada užsidega geltonas šviesoforo signalas J. K. g., tuo pačiu metu užgesta žalia rodyklė iš Kalvarijų g. ir žalias iš J. K. g. geltonas dega 3 sekundes, po jo visomis kryptimis dega raudonas šviesoforo signalas; 3 fazė – raudonas šviesoforo signalas dega visomis kryptimis, po mažiausiai 1 sekundės užsidega žalia papildoma šviesoforo rodyklė, leidžianti iš J. K. g. sukti kairėn. Ji dega 8 sekundes, iš jų 4 sekundes mirksi. Rodyklei užgesus, po mažiausiai 1 sekundės įsijungia 1 fazė. Ši fazių seka būna būtent tokia tik tokiu atveju, kai yra iš visų pusių transporto priemonių pareikalavimas (davikliai, įmontuoti į kelio dangą, aktyvuoti transporto priemonių metalinėmis detalėmis), arba jei kuris nors iš daviklių sugedęs. Jei transporto priemonių srautas neintensyvus, šviesoforo sistema gali suteikti žalią šviesą pagal pareikalavimą ne būtinai iš eilės, pagal fazių eiliškumą. Taip pat gali trumpėti ir fazių laikas, jei automobiliai tomis kryptimis pravažiuoja greičiau, nei fazei priskirtas laikas. Įmonė suteikti informaciją apie tikslų šviesoforų veikimą eismo įvykio kilimo momentu negali, nes tokia informacija nefiksuojama ir nerenkama (t. 1, b. l. 52, 53).

Liudytojas S. M. paaiškino, jog jis 2014-01-16 vakare važiavo nuo Santariškių link „loftų“. Sustojo, nes jam degė raudona šviesa, sankryžoje jis buvo trečias. Galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė gaisrinės automobilio švyturėlius. Neprisimena, ar buvo garsinis signalas įvažiuojant į sankryžą. Gaisrinės automobilis atsitrenkė į sidabrinės spalvos „Nissan Almera“. Jis – liudytojas, buvo antroje juostoje, jam dešinėje buvo tuščia autobusų juosta. Pastarąja ir važiavo gaisrinės automobilis. Jis matė gaisrinės automobilio švyturėlius. Garsą girdėjo kai automobilis buvo už jo apie 30 m. Jo dėmesį patraukė švyturėliai. Nuo sankryžos iki jo buvo apie 10 m., prieš jį stovėjo 2 automobiliai. Matomumas buvo geras. Jis matė, kad automobiliai juda iš šalutinio kelio. Jam pasirodė keista, kodėl automobiliai nepraleidžia gaisrinės automobilio. Įvykis vyko apie 19 val., buvo tamsu, bet sankryža buvo labai gerai apšviesta. Tiek gaisrinės vairuotojas, tiek nukentėjusysis turėjo vieni kitus matyti. Jis matė visus automobilius.

Liudytojas T. J. paaiškino, jog jis Kalvarijų g. su žmona atvažiavo į prekybos centrą „Norfa“. Beeidami į vaistinę pamatė gaisrinės automobilio švyturėlius ir išgirdo garsinį signalą. Atsisuko ir pastebėjo, kad automobilis važiavo pakankamai greitai. Tik nusisukus išgirdo trenksmą ir atsisukę pamatė gaisrinės automobilio stumiamą lengvąjį automobilį. Gaisrinės automobilio važiavimo kryptimi buvo virtinė automobilių, kurie prie sankryžos stovėjo. Garsinis signalas tikrai buvo, jis girdėjosi prie prekybos centro.

Liudytoja A. J. paaiškino, jog jie su vyru ėjo į prekybos centrą, kai dideliu greičiu nuo kalno važiavo gaisrinės automobilis. Po kelių akimirkų išgirdo avarijos trenksmą. Gaisrinės automobilio švyturėliai ir garsinis signalas buvo įjungti. Ji nematė, koks šviesoforo signalas degė.

Siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus buvo pagarsinti R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2014-01-16 apie 18 val., buvo Ateities g. 17, Vilniuje, kur gavo pranešimą, kad Tuskulėnų g. 41, Vilniuje, uždūminimas, viduje gali būti žmonių. Maždaug po 1 min., vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio pritvirtintos kopėčios, išvyko į įvykio vietą. Tik išvažiavęs iš garažo, įjungė mėlynos spalvos švyturėlius ir specialius garsinius signalus. Kartu su juo važiavo bendradarbis A. L.. Jie važiavo Kalvarijų g. nuo Ateities g. pusės apie 60 km/h greičiu. Buvo jau tamsu, įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Artėdamas prie sankryžos su J. K. g. važiavo pirma eismo juosta. Antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiavę automobiliai prieš sankryžą su J. K. g. pradėjo stabdyti ir sustojo antroje juostoje. Pro šiuos automobilius jis pravažiavo pirma eismo juosta. Į sankryžą su J. K. g. įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu sankryžoje, Kalvarijų g. nuo Ozo g. pusės priešpriešiais nevažiavo nei vienas automobilis, automobiliai buvo sustoję prieš sankryžą su J. K. g. Prieš pat įvažiuodamas į sankryžą žvilgtelėjo į J. K. g., tačiau jokio automobilio, kuris galėtų įvažiuoti į Kalvarijų g., nematė. Manydamas, kad jo vairuojamą automobilį kiti eismo dalyviai mato, nes buvo įjungti mėlynos spalvos švyturėliai ir girdi veikiančius specialiuosius garsinius signalus, sumažino greitį iki 50 km/h ir važiavo per sankryžą link Kalvarijų g. pirmos eismo juostos Ozo g. kryptimi. Kai jo vairuojamas automobilis jau buvo minėtoje sankryžoje, staiga prieš pat jo vairuojamo automobilio priekinę dalį iš J. K. g. į sankryžą įvažiavo sidabrinės spalvos automobilis. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nes mano, jog automobilio „Nissan“ vairuotojas turėjo girdėti specialiuosius garso signalus ir matyti mėlynus švyturėlius, kai kiti vairuotojai girdėjo specialiuosius garso signalus, matė mėlynus švyturėlius, pasitraukė ir davė jiems kelią. Dėl įvykusio eismo įvykio ir kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 67, 68).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, jog buvusioje kelio eismo situacijoje specialiosios transporto priemonės – automobilio „Renault Kerax“, vairuojas R. V., važiuodamas kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais, įvažiuoti į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, galėjo tik įsitikinęs, kad nepakenks eismo saugumui ir tik įsitikinės, kad jam duodamas kelias. Specialaus automobilio „Renault Kerax“ vairuotojo veiksmai, artėdamas prie sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui nesumažino automobilio važiavimo greičio, judėjo per sankryžą ir susidūrė su automobiliu „Nissan Almera“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei automobilio „Nissan Almera“ vairuotojas S. N. turėjo objektyvią galimybę matyti ir (ar) girdėti artėjantį specialiosios tarnybos automobilį, tačiau nedavė jam kelio, tai jo veiksmai techniniu požiūriu taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 39-47).

Ekspertė Lina Lazarenko paaiškino, jog šioje byloje ji atliko ekspertizę. Buvo duota tokia išvada, kad jei gaisrinei degė žalia šviesa, dėl įvykio kaltas nukentėjusysis. O važiuojant per raudoną reikia įsitikinti, kad tau kelią duoda kiti eismo dalyviai. Sankryžoje labai trumpai dega žalia šviesa, o reikia nuvažiuoti apie 30 metrų. Pagal KET reikalavimus bet kokia specialioji tarnyba gali važiuoti per draudžiamą šviesoforo signalą, bet prieš sankryžą turi mažinti greitį ir įsitikinti, kad jai užleidžia kelią. Abu vairuotojai turi įsitikinti, kad saugu įvažiuoti į sankryžą. Susidūrimo vieta sankryžoje atsižymėjo. Gaisrinės automobilio greitis turėjo būti apie 54 km/h. Vairuotojas sakė, kad važiavo 60 km/h. Jo greitis galėjo sumažėti ir susidūrimo metu būti apie 54 km/h. Gaisrinės automobilis sveria daug, jis neturi galimybės staigiai sustoti. Stabdymo laiką reikia apskaičiuoti. Ekspertizės išvadoje gaisrinės automobilio greitis apskaičiuotas, kitaip jo apskaičiuoti, atlikus ekspertizę, ji negalėtų. Kadangi buvo prieštaringi liudytojų paaiškinimai, buvo duota sąlyginė išvada, kad abu vairuotojai turėjo įsitikinti, ar saugu įvažiuoti į sankryžą. Jei yra garsinis signalas, tai vairuotojas turi įsitikinti, ar nevažiuoja specialiųjų tarnybų automobilis.

Specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi S. N. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2013/1541 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti S. N. sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir dėl dubens kaulų lūžio vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 105, 106).

Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir fotonuotraukų matyti, kad protokole užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2014-01-16 apie 18.08 val., Vilniuje, Kalvarijų – J. Kazlausko gatvių sankryžoje, schema, transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, matyti eismo juostų plotis, kiekis, transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje išsidėstymas po eismo įvykio, sankryžos išmatavimai (t. 1, b. 1. 4-27).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (t. 1, b. l. 21, 22).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti „Renault“ KERAX 370.34, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (t. 1, b. l. 24, 25).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2014-01-16 apie 18.08 val., Vilniuje, Kalvarijų – J. Kazlausko gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė krovininis automobilį „Renault“ KERAX 370.34, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. V., ir „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. N.. Eismo įvykio metu S. N. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Vadovaujantis specialisto išvada, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu darytina išvadą, jog krovininis automobilis „Renault“ KERAX priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Nissan Almera“ kairįjį šoną. Sunkiasvoris gelbėtojų automobilis į Kalvarijų – J. Kazlausko gatvių sankryžą įvažiavo jo važiavimo kryptimi degant draudžiama šviesoforo signalui. Šią aplinkybę teisme patvirtino tiek eismo įvykį matę liudytojai (A. V., S. M.), tiek ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu. Kiti liudytojai degančio raudono šviesoforo signalo specialiosios paskirties automobilio važiavimo kryptimi tiesiogiai nematė, bet pagal tai, koks šviesoforo signalas degė jiems, nurodė, jog gaisrinės automobilio važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas A. V., patvirtino, jog automobilis „Nissan Almera“ į sankryža įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant žaliam šviesoforo signalui.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, jog gelbėtojų automobilis vyko su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais. Tačiau nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis garsinio specialiosios paskirties automobilio signalo negirdėjo, be to, jam girdėti netrukdė jokie garsai, nes muzika jo automobilyje apskritai negroja. Tačiau, nepaisant to, garsinius signalus girdėję patvirtino liudytojai A. M., T. J., A. J.. S. M. nurodė, jog prieš kokius 30 m. tikrai girdėjo garsinį signalą, bet tiksliai neprisimenantis ar buvo garsinis signalas prieš pat susidūrimą. A. V. nurodė, jog negirdėjo garsinio signalo, tačiau jo automobilyje grojo muzika. Liudytojas A. L., kuris važiavo kartu su kaltinamuoju gelbėtojų automobilyje, patvirtino, jog įprastas garsinis signalas veikė visą laiką, o jis matydamas, kad jie artėja prie sankryžos įjungė papildomą signalą. Tokiais liudytojų parodymais netikėti pagrindo nėra, kadangi jie, priešingai nei nukentėjusysis, nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai logiški, nuoseklūs, todėl teismas daro išvadą, jog gelbėtojai vyko su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais. Be to, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai priklausantis automobilis, vairuojamas R. V., vyko pagal BPC gautą pranešimą dėl dūmų 12 aukštų gyvenamojo namo laiptinėje (t. 1, b. l. 56-59), todėl darytina išvada, jog gaisrinės automobilis vyko su specialiaisiais garso ir šviesos signalais, nes buvo būtina gelbėti žmonių gyvybę, sveikatą ar turtą.

Esant įrodytoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamasis R. V. 2014-01-16 apie 18.08 val., Vilniuje, vairuodamas VAPGV priklausantį automobilį ir artėdamas prie Kalvarijų – J. Kazlausko gatvių sankryžos pažeidė KET 78.11, 169, 190 punktų reikalavimus (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11). KET 190 punkte numatyta, jog specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali važiuoti su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360? kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. R. V., nepaisė KET XVIII skyriuje esančio 169 punkto, numatančio pareigą esant draudžiamajam šviesoforo signalui sustoti prieš „Stop“ liniją ir neįvykdė KET 190 punkte numatytos pareigos įsitikinti, kad jo veiksmai nepakenks eismo saugumui, kad jam yra duodamas kelias. Tiek nukentėjusysis S. N., tiek ir kiti liudytojai (A. M.) teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nukentėjusysis stovėjo prie sankryžos, kol jam degė raudonas šviesoforo signalas ir pradėjo važiuoti tik jam užsidegus žaliai rodyklei, kas leidžia daryti išvadą, jog jis neatlėkė į sankryža staiga, netikėtai, dideliu greičiu ar pan. ir kaltinamasis turėjo galimybę įvertinti sankryžoje susidariusią situaciją. Kaltinamasis privalėjo važiuoti tokiu būdu, kad galėtų įsitikinti, jog įvažiuojant į sankryžą jo kryptimi degant draudžiamam šviesoforo signalui yra saugu.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (LAT nutartis Nr. 2K-38/2008). Akivaizdu, jog kaltinamajam laikantis KET 78.11, 169, 190 punktų reikalavimų, t. y., jei jis būtų atsargus, įsitikintų įvažiuodamas į sankryža degant raudonam šviesoforo signalui, kad jam yra duodamas kelias ir važiuoti yra saugu, jo vairuojamas automobilis nebūtų atsitrenkęs į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį ir nukentėjusiajam nebūtų sunkiai sutrikdyta sveikata. Priešingai, kaip nustatyta byloje, R. V. buvo neatsargus, į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, ir nors vyko į iškvietimą su įjungtais specialiais šviesos ir garso signalais, pasinaudodamas pirmenybe neįsitikino, kad tai nepakenks eismo saugumui ir, kad jam yra duodamas kelias, įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta S. N. sveikata, todėl kaltinamojo R. V. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Be to, konstatuotina ir tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriais jis pažeidė nurodytus KET reikalavimus, buvo autoavarijos priežastis, nes jei analogiškoje situacijoje būtų laikomasi KET reikalavimų, nesinaudojama pirmenybės teise įvažiuoti į sankryžą neįsitikinus, kad duodamas kelias, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. R. V. sprendimas – įvažiuoti į sankryžą degant šviesoforo signalui ir važiuojant sunkiasvoriu transportu apie 60 km/h greičiu – buvo aiškiai nesaugus, nes jis tai padarė matydamas, jog jam dega raudonas šviesoforo signalas ir neįsitikinęs, kad į sankryža nevažiuoja kitos transporto priemonės. Šie kaltinamojo R. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kita vertus, KET 191 punkte yra numatyta, jog kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais (ir jų lydimoms transporto priemonėms). Todėl nukentėjusiojo veiksmai turi būti vertinami KET 191 punkto požiūriu. Juo labiau, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog jei automobilio „Nissan Almera“ vairuotojas S. N. turėjo objektyvią galimybę matyti ir (ar) girdėti artėjantį specialiosios tarnybos automobilį, tačiau nedavė jam kelio, tai jo veiksmai techniniu požiūriu taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti ir nukentėjusiojo S. N. veiksmus, ar jis nepažeidė KET 191 punkto reikalavimų. Vadovaujantis teismų praktika, jei KET reikalavimus pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Akivaizdu, jog nukentėjusysis S. N. nematė gelbėtojų automobilio, tačiau tai dar nereiškia, jog jis objektyviai jo ir negalėjo matyti. S. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jam trukdė matyti Kalvarijų g. pirmoje Kalvarijų g. juostoje jam iš kairės stovėjęs pilkas maršrutinis autobusas. Vėliau apklausiamas nurodė, jog jo matomumui trukdė medžiai prie sankryžos, prie parduotuvės stovėję automobiliai. Tačiau tokios aplinkybės nėra patvirtintos byloje esančiais duomenimis. Nė vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog Kalvarijų g. pirmoje eismo juostoje buvo autobusas. Priešingai, liudytojas A. V. patvirtino, jog automobilių pirmoje juostoje apskritai nebuvo ir jokio autobuso prie sankryžos jis nematė, tai patvirtino ir liudytojas S. M.. S. M. taip pat nurodė, jog jam buvo netgi keista, kodėl lengvasis automobilis nepraleidžia gaisrinės automobilio. Pirmoje juostoje automobilių visai nebuvo, nes tie, kurie ta juosta važiavo, pasitraukė į antrą, kad praleistų atvažiuojantį gelbėtojų automobilį. Pagrindo netikėti nesuinteresuotais bylos baigtimi liudytojais nėra. Byloje nustatyta, jog gelbėtojų automobilis važiavo su įjungtais šviesos ir garso signalais, visi liudytojai jį matė, automobilis yra didelių gabaritų, todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad S. N. neturėjo realios galimybės prieš įvažiuodamas į sankryžą pamatyti atvažiuojantį gaisrinės automobilį. Liudytojas A. V. nurodė, jog jam, judant ta pačia kryptimi kaip ir S. N., matomumą trukdė į Kazlausko g. įvažinėjantys automobiliai, reklaminiai stendai ir medžiai, tačiau tai nereiškia, jog apskritai nebuvo galimybės matyti atvažiuojančio gaisrinės automobilio. Šiuo metu nebėra galimybės patikrinti, koks toje sankryžoje yra matomumas, nes sankryža yra rekonstruota, medžių nebėra, tačiau pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog eismo įvykis įvyko žiemą, medžiai tuo metu būna be lapų. Be to atkreiptinas dėmesys, jog iš eismo įvykio vietos plano matyti, jog nuo šviesoforo Kazlausko g. (dešinėje pusėje) iki „Nissan Almera“ vilkimo vietos pradžios yra apie 15,7 m, o iki „Stop“ linijos, prie kurios iki eismo įvykio prie šviesoforo turėjo stovėjo nukentėjusiojo automobilis, yra dar papildomai 4,4 m (t. 1, b. l. 9). Tai reiškia, jog nuo „Nissan Almera“ stovėjimo vietos prie sankryžos laukiant žalio šviesoforo signalo iki transporto priemonių susidūrimo vietos buvo apie 20 m atstumas. Tai leidžia daryti išvadą, jog S. N., netgi pradėjęs judėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nepaisant matomumo trukdžių, turėjo pakankamai laiko pamatyti atvažiuojantį gelbėtojų automobilį. Visame byloje surinktų įrodymų kontekste svarbu pažymėti ir tą aplinkybę, jog šviesoforas, minėtų gatvių sankryžoje leidžiantis sukti iš Kazlausko į Kalvarijų g. (į kairę), kaip nurodė ir liudytojas A. V., ir specialistas Igor Kirilov, dega labai trumpai (žalias šviesoforo signalas dega 14 sekundžių, iš jų 4 sekundes mirksi) ir didelė tikimybė, jog vairuotojai skuba įvažiuoti į Kalvarijų g., tuo pačiu nekreipdami dėmesio, kas vyksta kitose gatvėse.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ne tik R. V., bet ir S. N. padaryta veika – KET 191 punkte numatytos pareigos pažeidimas, buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Juk net jei gelbėtojų automobilio vairuotojas būtų pažeidęs KET 9, 190 punktų reikalavimus (neįsitikintų įvažiuodamas į sankryža degant raudonam šviesoforo signalui, kad jam yra duodamas kelias ir važiuoti yra saugu), o „Nissan Almera“ vairuotojas būtų pakankamai atidus ir nedelsdamas duotų kelią artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, t. y. nepažeistų KET 191 punkto reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo ir tuo pačiu sužalojimų sau padarymo. Šis nukentėjusiojo padarytas KET 191 punkto pažeidimas taip pat buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – sunkiu S. N. sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog R. V. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių ir net nesitikėdamas, kad jie gali kilti, o vykdydamas savo darbo funkcijas, vykdamas į galimos nelaimės vietą, kur dėl gaisro galimai galėjo nukentėti žmonės, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo R. V. neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikta. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog R. V. ankščiau neteistas, sakydamas paskutinį žodį kritiškai įvertino savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo, teismas daro išvadą, jog R. V. skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas sunkias ir skaudžias pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog 2011-06-13 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu R. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 85-87). Taip pat, po šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, R. V. du kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus, vieną karta – 2014-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kas neigiamai charakterizuoja R. V. (t. 1, 88-90). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę didesnę nei įstatyme numatytos galimos skirti baudos minimumas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. N. teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog draudimo bendrovė jam išmokėjo 4107,37 € turtinės žalos atlyginimui ir 5000 € neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau nukentėjusysis prašo iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, jo naudai papildomai priteisti 48245,44 € turtinės žalos atlyginimui, o iš VAPGV ir R. V. solidariai – 195000 € neturtinės žalos atlyginimui. Anot nukentėjusiojo atstovo, neatlyginta turtinė žala susideda iš pagerinto maitinimo (900 €), rekomenduojamos stuburo ir krūtinės lūžiams reabilitacijos Negyvojoje jūroje – Izraelyje (9382 €) ir atsiradusią prievolę už prarastą galimybę grąžinti paimtą iš Utenos kredito unijos paskolą (37963,44 €) (t. 2, b. l. 1-7).

S. N. taip pat nurodė, jog avarijos metu jam padaryti dideli sužalojimai, jis buvo sumaitotas. Jam buvo stipriai pažeistas žandikaulis, dantys, raktikaulis, šonkauliai, koja. Kai jį išleido iš ligoninės, jis už savo pinigus „Kardiolitoje“ persišvietė galvą. Jo galvoje yra kraujo krešulys, kuris vis dar neišsivaikšto. Po avarijos jo dešinys raktikaulis yra apie centimetrą žemiau. Dar reikės atlikti jo operaciją. Patirtą neturtinę žalą jis vertinu 200000 €. Turtinė žala 48245 €. Dėl avarijos jam sunkiai sužalota sveikata. Jis negali tinkamai judėti, dirbti, džiaugtis vaikais. Darbe gali būti tik kelias valandas. Džiaugiasi, kad jį darbdavys laiko darbe. Jis tinkamai negali miegoti ar sėdėti. Tik neseniai, prieš keturis mėnesius, susitvarkė dantis. Reabilitacijoje valgyti ir sėdėti mokėsi iš naujo. Šiuo metu (dviem metams) yra tik 50% darbingas. Jam visam gyvenimui sudėti varžtai, dėl to jis niekada gyvenime negalės gulėti vonioje ar kaitintis pirtyje. Net orų permainas labai jaučia. Negali vairuoti, nes negali sukoncentruoti dėmesio, jį turi vežioti žmona ar sesuo. Prieš avariją šeimoje jis buvo vienintelis dirbantis asmuo, turi du vaikus (3 m. ir 11 m.), yra pasiėmę paskolą. Dabar gauna 90 € nedarbingumo pašalpą. Iki avarijos gaudavo 1500 Lt atlyginimą „į rankas“, dabar gauna 100 € mažiau. Dar jis važiuodavo pas uošvius į ūkį dirbti, taip jie už juos mokėjo banko paskolą. Paskutinį kartą galvą jis tyrėsi prieš metus, šiuo metu negali pasakyti ar kas nors pasikeitę, nes dažnai šviesti kūno negalima. Po truputį jo būklė gerėja, bet gydytojas sakė, kad būklė riboja veiksmus. Jį operavęs gydytojas stebisi, kad išvis nukentėjusysis gali vaikščioti. Reabilitacijoje jis iš naujo mokėsi vaikščioti. Dabar valstybė už reabilitaciją nemoka, visos nemokamos procedūros išnaudotos, už Druskininkus nemoka, o patys neturi pinigų. Šiuo metu jis vaikšto į masažus, už juos moka pats. Namuose yra ūkio darbų, bet jis negali jų atlikti. Vaikšto su ramentais, namuose bando vaikščioti be jų. Prieš avariją jis buvo veiklus žmogus, daug dirbdavo. Dabar jo gyvenimas visiškai pasikeitęs. Kaltinamojo ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovų iki teismo akyse nėra matęs. Jis negali vaikų ant rankų pasiimti, jaučiasi nereikalingas šeimai. Jo atlyginimas pasikeitė, nes anksčiau jam mokėjo priedus, dabar jis jų negauna, tik minimalią algą. Jo sesuo ir žmona nesakė, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai buvo ligoninėje. Jis neatsimena nieko, kas buvo ligoninėje.

Liudytoja J. D. nurodė, kad po eismo įvykio, penktadienį, reanimacijoje atėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas, jis pasakė, kad yra du eismo įvykio liudytojai. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai atvažiavo pasiteirauti, kaip sekasi. Jos brolis – nukentėjusysis, 5 dienas praleido komoje reanimacijos skyriuje. Paskui jį perkėlė į intensyvios terapijos skyrių. Ten ji ir brolienė pasikeisdamos budėjo. Reikėjo gaminti specialų maistą, brolį maitinti, nes pats nesugebėjo. Reikėjo pirkti sauskelnes, keisti patalus. Vėliau – reabilitacija Valakampiuose. Ten brolis praleido pusę metų. Apie kovo vidurį, 2 mėnesiai nuo avarijos, brolis grįžo namo. Tuomet reikėjo važinėti į Santariškių klinikas procedūroms. Už jas mokėjo valstybė, dar mokėjo ir jie. Brolis patyrė daug traumų, jam sunku susikaupti, negali dirbti, dažnai visiems priekaištauja. Dėl to šeimoje tvyro įtampa. Jam padeda žmona, ji padeda, kiek gali. Kai brolis grįžo namo, juo daugiausiai rūpinosi ji, brolienė labiau rūpinosi vaikais. Ji važiuodavo į parduotuves, į turgų, pirkdavo jautieną, daržoves. Maistui išleido apie 900 €, brolis jam šių pinigų neatidavė, nes neturi iš ko. Darytoje kompiuterinėje tomogramoje matė, kad brolio galvoje yra išlikęs darinys. Jam šlubuoja atmintis, jam trūksta susikaupimo, atidumo. Broliui sunku pakelti temperatūros svyravimus. Dabar reikia masažų, laukia raktikaulio operacija, gerai būtų reabilitacija Negyvojoje jūroje. Jie nepajėgūs už tai sumokėti. Daktarai minėjo, kad broliui padėtų Negyvoji jūra. Jie negali rašyti rekomendacijos, nes Lietuvoje tai neapmokama. Brolis pats atsikelti gali, į darbą ar kitur jį reikia nuvežti, praustis turi su priežiūra. Namie sėdėti gali vienas. Jie sutarė su įmonės vadovais, kad jis ateis į darbą, prisimintų kaip reikia dirbti. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai buvo kartą atvykę į ligoninę. Kartą skambino pamainos vadovas, klausė kaip sekasi. Ji pasakė, kad negali nieko kalbėti, nes S. N. komoje. Jis minėjo, kad sunku vairuotojams, jiems reikia psichologų pagalbos. Ji pati su Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovais nekalbėjo ir neprašė pinigų. Seselės sakė, kad buvo kažkas iš jų atvykęs, bet neaišku kas.

Draudimo bendrovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog S. N. prašoma atlyginti turtinė žala yra nepagrįsta ir prašė civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, jog autoįvykio metu jam buvo suskaldyti ir pažeisti septyni viršutiniai ir apatiniai dantys, dėl ko pusmetį jis negalėjo normaliai kramtyti kietesnio maisto ir pradžioje jis buvo maitinamas vaikiškomis tyrelėmis, trintomis daržovėmis su mėsa, žuvimi, įvairiais jogurtais, sultiniais, bei košėmis. Savaitei jam buvo perkama: jautiena 1 kg (11,55 €); žuvis 1 kg (6,90 €), brokoliai 1 vnt. (0,90 €), bulvės l kg (0,30 €), kalafiorai 1 vnt. (2 €), morkos l kg (0,50 €), moliūgai l kg (1,5 €), apelsinai l kg (1,50 €), obuoliai l kg (0,70 €), kriaušės l kg (2 €). vynuogės l kg (3 €), bananai l kg (1,50 €), jogurtai 3 vnt. (1 €), grūdėta varškė 3vnt. (2,55 €). Iš viso savaitei buvo išleista 37,50 €, o pusmečiui 900 €.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Be abejonės, esant sunkiam kūno sužalojimui, daugybiniams kaulų lūžiams, ypač priekinių apatinių dantų skylimams, gydymo metu nukentėjusiajam S. N. buvo reikalingas pagerintas maitinimas, todėl nukentėjusysis turi teisę į tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimą. Byloje esanti medicinos eksperto išvada (t. 1, b. l. 105, 106), išrašai iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 23-31) patvirtina, jog nukentėjusysis dėl autoįvykio patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, atliktos kelios operacijos, beveik mėnesį praleido ligoninėje, vėliau buvo hospitalizuotas daugiau nei mėnesiui reabilitacijos įstaigoje, kur atvykus konstatuota, jog jam reikalinga maksimali pagalba judant, minimali – valgant, atliekant asmens higienos užduotis. Kita vertus nukentėjusysis jo nurodytų maisto produktų įsigijimo dokumentų nepateikė, o tik nurodė, jog produktai buvo perkami turguje. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog nukentėjusysis pateikė iš esmės prašymą apmokėti visą jo maitinimą, kadangi nurodė, kad per savaitę jam buvo perkama beveik 14 kg maisto šešis mėnesius, t. y. prašo priteisti ne tą dalį maitinimo, kuris buvo papildomas, o nurodydamas visą jo suvartotą maistą. Taip pat, S. N. nenurodo, kodėl būtent papildomas (pagerintas) maitinimas jam buvo reikalingas 6 mėnesių laikotarpiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai jog suprantama, kad ne visada maisto produktų įsigijimo dokumentus pateikti yra įmanoma, teismas daro išvadą, jog S. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl papildomo maitinimo tenkintinas iš dalies ir jam už papildomą maitinimą priteistina mažesnė suma nei jis nurodo – 200 €.

Nukentėjusysis S. N. civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl sužalotos sveikatos pagal gydytojų rekomendaciją nuo 2014-02-10 iki 2014-03-14 jis gydėsi Valakupių reabilitacijos centre ir 10 dienų Santariškių ligoninės reabilitacijos centre, tačiau didesnių pokyčių sveikatos pagerėjime nejaučia. Anot nukentėjusiojo, gydytojai pataria, kad pats veiksmingiausias stuburo ir krūtinės kaulų lūžių gydymas būtų druskos, purvo ir alijošiaus procedūros Negyvojoje jūroje Izraelyje. Atsižvelgiąs į šias rekomendacijas, jis kreipėsi į UAB „Magelano kelionės“, kuri paskaičiavo, kad tokios kelionės išlaidos 10 dienų sudarytų 9382 € ir prašo priteisti šią sumą kaip numatomas gydymo išlaidas. Toks nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas. 2015-02-05 Medicinos dokumentų išraše/siuntime yra nurodyta, jog po nukentėjusiojo patirtų traumų rekomenduojamas būtinas reabilitacinis gydymas (t. 2, b. l. 25, 24), tačiau nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog jam yra būtinas būtent toks reabilitacinis gydymas, kurį nurodo nukentėjusysis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog gydytojų rekomenduojamų reabilitacinio gydimo paslaugų S. N. nėra galimybės suteikti Lietuvoje. Vien žodiniai S. N. paaiškinimai, jog gydytojai negali išrašyti tokios reabilitacijos procedūrų, kurios Lietuvoje neatliekamos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog tokios procedūros S. N. sveikatos atstatymui yra būtinos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi jokio teisinio pagrindo išvadai, jog nukentėjusiojo kelionė į Izraelį, kur būtų atliekami atpalaiduojantys masažai, purvo, mineralinių vandenų vonios, druskos ir alijošiaus procedūros, gali būti vertinama kaip su eismo įvykio metu prarastos sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Nukentėjusysis S. N. civiliniame ieškinyje taip pat nurodo, jog jis 2011-02-15 iš „Utenos kredito unijos“ gavo 160 000 Lt būsto paskolą su perkamo būsto įkeitimu ir O. P. bei D. N. laidavimais. O. P. yra jo žmonos motina. Utenos raj., Sėlės k., ji turi savo ūkį, kuriame laiko per 100 raguočių. Iki minėto autoįvykio jis kiekvieną savaitgalį (ištisus devynerius metus) pastoviai padėdavo dirbti visus darbus. Dėl to paimto iš banko 160 000 Lt jo kredito garantu ir buvo O. P., kuri dengdavo banko kreditą. Per laikotarpį nuo 2011-04-07 iki 2014-07-31 O. P. sistemingai, kiekvieną mėnesį mokėdama, sumokėjo „Utenos kredito unijai“ 57 260 Lt, liko neišmokėta 37963,44 €, kurių dėl prarasto 60% darbingumo ir prastos sveikatos jis negalės išmokėti ir prašo šią suma priteisti kaip negautas pajamas iš draudimo bendrovės. Nukentėjusysis, savo reikalavimą motyvuoja tuo, jog pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro ir negautos pajamos. Nukentėjusysis S. N. teigia, jog jo žmonos motina už jį mokėjo įmokas pagal kredito sutartį (t. 2, 114-147) kaip atlyginimą už jo darbą ir laiko tai pajamomis, kurių jis po eismo įvykio neteko, nes O. P. nustojo mokėti įmokas. Kadangi jis šiuo metu dėl sveikatos sužalojimo iš dalies tapo nedarbingas, negali dirbti tų darbų, kuriuos jis dirbo O. P. ūkyje, todėl jis negali vykdyti ir savo įsipareigojimų kreditoriaus atžvilgiu.

Toks nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Vadovaujantis CK 6.247 ir 6.249 straipsniais, siekiant gauti žalos atlyginimą, be kita ko, nukentėjęs asmuo turi būti patyręs žalą (viena žalos formų yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), o neteisėti kaltininko veiksmai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Tai, kad S. N. devynis metus padėjo savaitgaliais savo žmonos motinos ūkyje, o O. P. mokėjo kredito įmokas už nukentėjusįjį, ko šiuo metu jau nebedaro, negalima vertinti kaip S. N. negautų pajamų. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog S. N. darbas O. P. ūkyje nebuvo kokia nors forma įteisintas. S. N. nepateikė jokių duomenų, kad jį būtų sieję sutartiniai darbo, ar kitokie santykiai su O. P., išskyrus tai, kad ji buvo laiduotoja pagal kredito sutartį. Vien žodiniai S. N. ar O. P. paaiškinimai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog S. N. gavo atlygį už savo darbą ūkininkės ūkyje iš O. P. jo kredito kasmėnesinio mokėjimo forma. Priešingu atveju tektų konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo požymiai. Be to, kaip matyti iš pateiktų kreditų įmokų kvitų, kredito įmokas mokėjo ne tik O. P., bet ir V. P., o kredito įmokos buvo mokamos ir po eismo įvykio, t. y. iki 2014-07-01, kuomet jau šešis mėnesiu nukentėjusysis nebegalėjo dirbti O. P. ūkyje. Todėl, šiuo atveju, tiek S. N. darbą ūkyje, tiek O. P. bei V. P. veiksmus mokant kreditą, galima vertinti kaip artimų giminių neatlygintiną pagalbą vieni kitiems. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog S. N. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog „Utenos kredito unija“ šiuo metu leido jam nemokėti tiek gražinamo kredito sumų, tiek ir palūkanų, todėl S. N. šiuo metu apskritai nepatiria dėl to jokių neigiamų finansinių padarinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi jokio teisinio pagrindo išvadai, jog nukentėjusiojo žmonos motinos – O. P., atsisakymas mokėti nukentėjusiojo S. N. kredito įmokas, gali būti vertinamas kaip eismo įvykio metu jam atsiradusi turtinė žala – negautos pajamos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civiliniame ieškinyje S. N. nurodo, jog dėl autoįvykio jis prarado 60% darbingumo, tapo invalidu negalinčiu apsitarnauti. Gydytojai uždraudė vartoti karštą vandenį, naudotis pirtimi, kelti daugiau nei 20 kg ir t.t. Vaikščioti jis negali dėl kojos skausmų, ilgiau pasėdęs pavargsta, vairuoti automobilio negali, kadangi neįmanoma reikiamai susikoncentruoti. Kadangi dubens kaulų lūžiai sutvirtinti 4 varžtais, pastoviai jaučia skausmus. Nežiūrint į tai, kad 3 kartus buvau operuotas, artimiausiu metu gydytojai ketina atlikti dar keletą operacijų. O tai kelia didelį susirūpinimą dėl sužalojimo pasekmių šalinimo. Po organizmo vientisumo pažeidimo atsirado didelė baimė ir nepasitikėjimas. Gyvenimas tapo nepilnavertis. Gydytojo radiologo 2014-03-26 išvadoje konstatuota, kad dėl autoįvykio galvoje liekamieji potrauminiai pakitimai, kadangi rasta galvos smegenų supratentorialiai kairėje frontalinėje skiltyje, nedidelis encefalomaliacinis židinukas. Anot nukentėjusiojo, visa tai akivaizdžiai rodo, kad sunkios pasekmės ir neįgalumas lydės visą likusį gyvenimą. Tai jam yra labai skaudu, kadangi būdamas dviejų mažamečių vaikų (2012-06-08 gimusio sūnaus ir 2014-11-22 gimusios dukters) tėvu, negali jiems suteikti net tėviško džiaugsmo – paimt vaikus ant rankų. Tai sukelia jam dideles kančias ir išgyvenimus. Jis jaučiasi nepilnavertis, bejėgis ir negalintis savęs realizuoti. Patirtą moralinę žalą sustiprino atsakovų abejingumas. Nei vienas iš atsakovų nė karto po įvykusio eismo įvykio neatvyko, neatsiprašė, nepasiteiravo ar nereikia kokios nors pagalbos. Tai jį skaudina ir žemina. Atsižvelgiant į tai, jam padarytą neturtinę žalą įvertina 200000 €, o kadangi draudimo bendrovė 5000 € atlygino, prašo priteisti 195000 € neturtinės žalos atlyginimui. Papildomai teisminio nagrinėjimo metu S. N. nurodė, jog dėl jo tokios sunkios būklės, negebėjimu prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo, smarkiai pablogėjo santykiai šeimoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

R. V. kaltais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas S. N. – daugybiniai veido nubrozdinimai, dešinio plaučio sumušimas, oro ir kraujo susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dešinės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII ir IX šonkaulių lūžimai, poodinė enfizema krūtinės ląstoje ir kakle, dešinio raktikaulio vidurinio trečdalio lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis su gaktinės sąvaržos pakenkimu, kairės gūžduobės priekinės kolonos lūžis, kryžkaulio kairės pusės lūžis, kairio sėdinkaulio įstrižinis lūžis, krūtinkaulio kūno lūžis, stuburo juosmeninio V-o skersinės ataugos lūžis (t. 1, b. l. 105, 106), be šių sužalojimų taip pat buvo diagnozuoti ir priekinių apatinių dantų skylimai, galvos smegenų kontūzija (t. 2, b. l. 28). Hospitalizavus nukentėjusįjį reabilitacijos įstaigoje 2014-02-10 buvo konstatuota, jog S. N. nemobilus, reikalinga maksimali pagalba persikėlimo, maudymo veiksmuose, sutrikusios kognityvinės funkcijos, artikuliacinio aparato veikla, nežymiai sutrikdyta foneminė klausa (t. 2, b. l. 28, 29), kas patvirtina S. N. išsakytus teiginius, kad po avarijos jam tenka mokytis vaikščioti iš naujo, atstatinėti atrofavusius raumenis, palaikyti psichoemocinį stabilumą, tobulinti artikuliaciją ir pan. Be to, nėra jokių abejonių, jog dėl autoįvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Taip pat nukentėjusysis prarado 45 % darbingumo (t. 2, b. l. 89), S. N. darytos sudėtingos chirurginės operacijos, jo kaulai sutvirtinti varžtais, kas, savaime suprantama, sukelia nepatogumus, nes arba jie jo organizme liks visam laikui, arba bus reikalinga intervencija jiems pašalinti. Nukentėjusiajam draudžiama kilnoti sunkius daiktus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Nukentėjusysis yra pakankamai jaunas trisdešimt šešerių metų vyras, turi du nepilnamečius vaikus (A. N., gimusi 2004 m. ir A. N., gimęs 2012 m.), negali jais visaverčiai rūpintis, negali padėti žmonos motinai ūkio darbuose. Be abejonės, tokia situacija turi rimtų pasekmių žmogaus tolimesniam gyvenimui, šiuo metu yra neapibrėžta nukentėjusiojo situacija dėl jo sveikatos būklės, nėra žinoma kiek ji bus atstatyta, dėl to žalos patiria ir nukentėjusiojo šeima. Nors jis šiuo metu ir liko dirbti tose pačiose vadybininko pareigose, tačiau savo pareigų pilnavertiškai atlikti negali.

Tačiau be aukščiau nurodytų aplinkybių, nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Šiuo metu nukentėjusysis dirba tame pačiame darbe kaip ir iki įvykio, t. y. jis neprarado savo darbo, jis gauna tokį patį darbo užmokestį (išskyrus priedus, apie kuriuos konkrečių duomenų byloje nepateikta). Šiuo metu nedarbingumo lygis nustatytas iki 2017-05-13 (t. 1, b. l. 89), t. y. bus peržiūrėtas, nes einant laikui sveikatos būklė gerėja. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, ankščiau buvo nustatyta, jog jis prarado 60 % darbingumo. Konkretesnių duomenų apie savo sveikatos būklę šiuo metu, nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Tačiau nauja pažyma apie darbingumo praradimą, leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija gerėja, prarasto nedarbingumo apimtis mažėja, yra sveikimo tendencija, todėl kabėti apie konkrečius negrįžtamus padarinius šiuo metu anksti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. V. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių ir net nesitikėdamas, kad jie gali kilti, o vykdydamas savo darbo funkcijas, vykdamas į galimos nelaimės vietą, kur dėl gaisro galimai galėjo nukentėti žmonės. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų.

Neturtinės žalos atlyginimas už S. N. nusikaltimu padaryta žalą yra priteistinas iš VAPGV, nes žala atsirado dėl jos darbuotojo, einančio savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnio 2 punktas numato, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą jei žala padaryta jo nusikalstama veika, konstatuota BPK nustatyta tvarka. Tokiu būdu, VAPGV turi pilno regresinio reikalavimo teisę atlygintos žalos dydžiu į R. V. pajamas ir turtą. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. R. V. šiuo metu nedirba, pajamų neturi, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį į tai atsižvelgia. Tai pat atsižvelgtina į tai, kad dalį neturtinės žalos (kuri priklauso pagal įstatymą – 5000 €) draudimo bendrovė jau atlygino, taip pat atlygino ir didžiąją dalį turtinės žalos.

Labai svarbus aspektas, nustatant mažesnį neturtinės žalos dydį yra ir nukentėjusiojo veiksmai. S. N. nebuvo pakankamai atidus ir nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Ši aplinkybė leidžia teismui nustatyti iš esmės mažesnį neturtinės žalos dydį nei prašo nukentėjusysis, kadangi paties S. N. veiksmai taip pat lėmė, jog jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Civilinio atsakovo atstovė B. T. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog VAPGV atstovai buvo ligoninėje kelis kartus, bet nukentėjusiojo žmona atsisakė su jais bendrauti. Nukentėjusiojo sesuo, liudytoja L. D., teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog VAPGV atstovai buvo kartą atvykę į ligoninę. Kartą skambino pamainos vadovas, klausė kaip sekasi. Ji pasakė, kad negali nieko kalbėti, nes S. N. komoje. Jis minėjo, kad sunku vairuotojams, jiems reikia psichologų pagalbos. Ji pati su VAPGV nekalbėjo ir neprašė pinigų. Seselės sakė, kad buvo kažkas iš jų atvykęs, bet neaišku kas. Todėl nukentėjusiojo atstovo paaiškinimai, jog VAPGV atstovai visiškai nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata, nepasiūlė jam jokios pagalbos, yra atmestini.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė įstatymo ribose dalį neturtinės žalos (5000 €) jau atlygino, įvertinęs aukščiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius, jog neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam S. N. yra 8000 €.

Dėl nukentėjusiojo S. N. patirtų atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato A. Matuizos pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusysis S. N. advokatui sumokėjo 300 €, o jo sesuo J. D. – 1000 Lt (289,62 €), už atstovavimą (t. 2, b. l. 35). Advokatas atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir visuose teismo posėdžiuose, ruošė civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. 2014-02-07 pinigus advokatui mokėjo nukentėjusiojo sesuo, kas savaime suprantama, nes nukentėjusysis buvo sužalotas. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 30 MGL, tai yra 1129,8 € (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai ir aštuoniasdešimt centų) bauda.

Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir S. N. iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 200 € (du šimtus eurų).

Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir S. N. iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteisti 8000 € (aštuonis tūkstančius eurų).

Priteisti iš R. V. 589,62 € (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt du centus) proceso išlaidų nukentėjusiajam S. N. advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.