Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, E. B. ir Ž. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokos metu jie gyveno A. B. motinai B. B. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įsigijo įvairius baldus, buities reikmenis, elektrinius ir elektroninius prietaisus, kitus šeimos turtu laikytinus daiktus, kiekvienas turėjo piniginių santaupų. Iki sutuoktinės mirties nurodytais daiktais naudojosi jie abu, o dabar naudojasi pareiškėjas vienas.

Dėl pareikšto pareiškimo suinteresuoti asmenys E. B. ir Ž. B. prieštaravimo nepateikė (pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo su priedais jiems buvo įteikti tinkamai – siunčiant registruotu paštu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo žmona A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pateikto santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad santuoka tarp A. B. ir A. B. (iki santuokos turėta pavardė B.) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).

Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas B. A., P., o motina – A. B., V. Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens Ž. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas B. A., P., o motina – A. B., V.. Šiais rašytiniais įrodymais pagrįsti pareiškėjo, suinteresuotų asmenų E. B. ir Ž. B. bei A. B., mirusios (duomenys neskelbtini)giminystės ryšys.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2017-08-08 pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad A. B. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

2017-08-22 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės pateiktu raštu Nr. 453-S patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo pradėta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po pareiškėjo A. B. žmonos A. B., suinteresuotų asmenų E. B. ir Ž. B. motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinis – pareiškėjas A. B., jų vaikai E. B. ir Ž. B. tam neprieštaravo ir neišreiškė noro kartu su pareiškėju (tėvu) A. B. priimti motinos palikimą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50 – 5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po savo žmonos A. B. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinės mirties pradėjo naudotis visu jai priklausančiu turtu, t. y. po jos mirties likusiais baldais, buities reikmenimis, elektriniais ir elektroniniais prietaisais bei kitais daiktais. Pareiškėjas prižiūri po žmonos mirties likusį jai priklausiusį turtą. Faktinis mirusiosios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.