Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-8-887/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2-8-887/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07845-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
B. A.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
A. E. K., E. K.
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8-887/2012Proceso Nr. 2-05-3-07845-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;
116.1: 116.8; 99.5; 99.7; 99.10 (N)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant ieškovei B. A., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, nedalyvaujant atsakovui A. E. K., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. A. (toliau ieškovė) ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), gyvenamąją vieta su ieškove, priteisti iš atsakovo A. E. K. (toliau atsakovas) išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui L. po 420 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius, skaičiuojant kas mėnesį po 125 Lt (4 b.l.).

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad (duomenys nesakelbtini) gimė sūnus L., kurio tėvas yra atsakovas. Kai gimė vaikas, atsakovas atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, atsakovas vaiku niekada nesirūpino. Atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos jis gyveno apie metus laiko kartu su ieškove, tačiau vaiku nesirūpino, ieškovei nepadėdavo. Ji viena išlaikė save, vaiką ir dar atsakovą. Vėliau atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, smurtauti prieš ieškovę. Neapsikentusi ji atsakovą išvarė iš namų. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Po bylos iškėlimo atsakovas yra skambinęs ieškovei, kad pasityčiotų. Sakė jai, kad „sumokės tik 5 litukus“. Po tokių skambučių ieškovė pasikeitė telefono numerį. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nedirba, yra registruota darbo biržoje. Šiuo metu mokosi (duomenys nesakelbtini) dieniniame skyriuje. Ieškovė yra tik iš dalies darbinga. Turi nustatytą neįgalumą dėl mikčiojimo ir dėl akies. Jos mėnesio pajamos yra 1202 Lt, kurias sudaro 360 Lt jos sūnaus invalidumo pensija, 270 Lt jos invalidumo pensija, 52 Lt gauna už vaiką ir dar 500 Lt, kad mokosi ir yra augusi vaikų namuose. Gyvena socialiniame būste, moka už nuomą 26 Lt. Komunaliniams mokesčiams reikia apie 200-300 Lt. Yra susidariusi 4000 Lt skola už komunalinius mokesčius iš ankstesnio laikotarpio. Stengiasi skolą padengti – kas mėnesį moka 100 Lt. Vaikas turi neįgalumą, lanko specialų darželį „(duomenys nesakelbtini)“. Vaikui kas mėnesį išlaikymui skiria pagal galimybes, bet reikia apie 1000 Lt. Nors ji pati yra neįgali, tačiau sau vaistų ji negali nusipirkti, nes nepakanka pinigų. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 420 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos ir išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius skaičiuojant po 125 Lt bei nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove (93-94 b.l.).

Atsakovas nei parengiamajame, nei teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai (98, 101 b.l.). Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, pageidavimo dalyvauti teismo posėdžiuose nereiškė. Vaiko interesais byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2011-06-29 (38 b.l.), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. parodė, kad ji yra Kauno Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Socialinis darbas su šeima vyko labai sunkiai tol, kol ieškovė kartu gyveno su vaiko tėvu. Atsakovas buvo nusiteikęs priešiškai socialinių darbuotojų lankymusi šeimoje, iš pradžių dar įsileisdavo, paskui būdavo, kad net neįsileidžia. Ieškovė stengėsi palaikyti ryšius su liudytoja - kai atsakovas išeidavo, ji ateidavo pas ją į tarnybą, liudytoja užeidavo pas ieškovę. Problemų šeimoje tikrai buvo, atsakovas niekur nedirbo, visa šeima gyveno iš ieškovės gaunamų socialinių pašalpų. Atsakovas darbo biržoje buvo registruotas pačioje pradžioje, kai buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, tačiau kai reikėjo eiti registruotis, jis neateidavo, todėl buvo išbrauktas. Kuo atsakovas vertėsi, liudytoja nežino. Jis pats jai yra teigęs, kad retkarčiais po 20 Lt ar 40 Lt parnešdavo, bet kad realiai dirba ar turi sudaręs darbo sutartį, jis pasakyti negalėjo. Ieškovė liudytojai yra prasitarusi, kad atsakovas vartoja psichotropines medžiagas. Liudytojai teko ir su atsakovu bendrauti, jis buvo nusiteikęs priešiškai, nenorėjo priimti jokios pagalbos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, apsilankęs namuose pastebėjo, kad vaiko raida neatitiko jo amžiaus, ne kartą buvo siūloma užregistruoti vaiką pas specialistus ir nuvykti, bet buvo nenuvykstama. Ieškovė liudytojai prasitarė, kad atsakovas jos neišleisdavo iš namų. Ieškovė pamatė, kad yra žmonių, kurie gali jai padėti, ji susiėmė ir išvarė iš namų atsakovą. Nuo tada su ieškove prasidėjo labai glaudus bendradarbiavimas. Ieškovei reikėjo pagalbos įvairiose įstaigose dėl kalbos sutrikimų. Socialinės darbuotojos padedama, ieškovė pradėjo lankytis pas gydytojus dėl vaiko ligos, vaikui buvo sutvarkytas neįgalumo lygis, ko pasėkoje vaikas pradėjo lankyti darželį. Ieškovė tikrai tinkamai rūpinasi vaiku, labai stengiasi. Ieškovė liudytojai yra pasakojusi, kad pati neturėjusi šeimoje šilumos, todėl tai nori suteikti savo vaikui. Liudytoja nepastebėjo, kad atsakovas norėtų bendrauti su vaiku. Jos nuomone, atsakovas savo elgesiu vaikui darė žalą. Ieškovė jai yra prasitarusi apie atsakovo grasinančią žinutę (113 b.l.).

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Gražina Didžbalienė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra nežinoma, paskutiniais duomenimis, atsakovas atlieka bausmę. Kauno miesto Socialinių paslaugų centras ieškovės šeimai teikė socialines paslaugas, iki tol socialines paslaugas jai teikė Kauno kartų namai. Ieškovė gyvena iš savivaldybės nuomojamame bendrabučio tipo bute. Ieškovei nustatytas neįgalumas, jos darbingumas 45 proc., bylos nagrinėjimo laikotarpiu neįgalumas buvo nustatytas ir mažamečiam sūnui. Moteris sūnų išlaiko iš gaunamų socialinių išmokų, motinos įgūdžiai yra nepakankami, tačiau pilnai kompensuojami socialinių darbuotojų pagalba, t.y. mamai pakankamai sunku savo sūnų atstovauti gydymo, ugdymo įstaigose. Daro išvadą, kad atsakovas motinai su vaiku neleisdavo vykti į gydymo įstaigas, ribojo jos judėjimą, todėl iškovė negalėjo tinkamai atstovauti savo vaiko. Moteriai dėl negalios sunku save ir vaiką atstovauti, todėl socialinio darbuotojo pagalba yra būtina. Šeimoje tenkinant vaiko būtiniausius poreikius, mama juos tenkina pakankamai, nėra pastebėta nei smurto, nei nepriežiūros atvejų. To negalima pasakyti apie tėtį, kadangi jam dėl sūnaus sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurio baigtį žinių skyrius neturi. Ieškovė prašo mažamečio L. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Skyrius mano, kad šis reikalavimas yra pilnai pagrįstas, kadangi vaiko tėvas grasina su mama susidoroti ir panašiai, todėl tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 420 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas pilnai, kadangi vaikas turi specialiųjų poreikių, jam reikalingos didesnės lėšos nei sveikam vaikui. Tėvas yra darbingas, todėl turėtų rasti lėšų savo vaiką išlaikyti (114 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), tėvai (7 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos teigimu registruota darbo biržoje. Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovė iki 2012-09-15 yra auginanti vaiką iki trejų metų, drausta valstybės lėšomis (102 b.l.). Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys nesakelbtini), nekilnojamojo turto neturi, gyvena iš savivaldybės nuomojamame bendrabučio tipo bute (16-17 b.l.), jos teigimu yra susidaręs apie 4000 Lt įsiskolinimas už komunalinius mokesčius. Ieškovės pajamas iš kurių ji su sūnumi pragyvena sudaro tik gaunamos socialinės išmokos (18 b.l.). Jos sunkią materialinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 77-78.). Ieškovė yra tik iš dalies (45 proc.) darbinga (10,11 b.l.). Šalių nepilnamečiam sūnui L., gim. (duomenys nesakelbtini), taip pat yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (9 b.l.). Berniukas turi lengvą negalią dėl specifinio mišraus raidos sutrikimo, jam nustatyta plokščiapėdystė ir kojų „o“ formos deformacija. Medikamentiniai preparatai sveikatos būklei palaikyti neskirti, tačiau berniukui reikalingas kineziterapinis gydymas (95 b.l.). L. K. lanko specializuotą lopšelį-darželį „(duomenys nesakelbtini)“, kur jam teikiama kompleksinė specialistų pagalba (35 b.l.). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad SODRA duomenų apie atsakovo darbo vietą neturi (19, 56, 57 b.l.), atsakovas nekilnojamojo turto neturi (55 b.l.), turi automobilį VW POLO, 1983 m. laidos (72 b.l.). Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymą po 420 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, kadangi atsakovas vaiko neaugina nuo pat gimimo, jam materialinio išlaikymo neteikia. Išlaikymo įsiskolinimo ieškovė prašo tik už tris mėnesius, skaičiuojant po 125 Lt per mėnesį.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad L. K. motina sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas. Nors motinos įgūdžiai yra nepakankami, tačiau pilnai kompensuojami socialinių darbuotojų pagalba, t.y. mamai pakankamai sunku savo sūnų atstovauti gydymo, ugdymo įstaigose. Šeimoje tenkinant vaiko būtiniausius poreikius, mama juos tenkina pakankamai, nėra pastebėta nei smurto, nei nepriežiūros atvejų. Ko VTAS atstovė negalėjo pasakyti apie tėtį, kadangi jam dėl sūnaus sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurio baigtį žinių skyrius neturi. Todėl skyrius atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su motina, ir į tai, kad vaiko gyvenimas su motina neprieštarauja vaiko interesams, mano, kad L. K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina B. A.. Teismas įvertinęs L. K. amžių, tai, kad tokio amžiaus vaikui reikalinga motinos globa, rūpestis, priežiūra, o šiuo atveju ypatingai, kadangi berniukas turi negalią, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kad atsakovas nesirūpina sūnumi ir net yra jį sumušęs dėl ko jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepadeda jo išlaikyti, ką patvirtina ieškovės bei liudytojos A. V. parodymai, mano, kad vaiko teises ir interesus geriausiai užtikrins vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl reikalavimas dėl sūnaus L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina B. A., tenkintinas (CPK 185 str., CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių sūnui L. šiuo metu yra 2 m. 4 mėn., berniukas turi specialių poreikių, kadangi turi lengvą negalią. Vaiką nuo pat gimimo augina viena ieškovė. Atsakovas įrodymų, kad jis savo sūnui teikė ar teikia išlaikymą nepateikė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nesirūpina sūnumi, veda netinkamą gyvenimo būdą, šiuo metu atlieka bausmę už padarytą nusikaltimą. Atsakovas ne tik, kad nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, tačiau vaiko atžvilgiu yra smurtavęs. Šią aplinkybę nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje. Tai, teismo nuomone, rodo ne tik visišką atsakovo abejingumą savo kaip tėvo pareigoms, bet ir piktnaudžiavimą tėvo valdžia, nes smurtavimas prieš vaiką niekaip nesuderinamas su tėvo teisėmis ir pareigomis. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Atsakovas nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nedalyvavo, pageidavimo dalyvauti teismo posėdžiuose nereiškė, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nereiškė, be to, nepateikė jokių įrodymų apie turtinę padėtį, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą, todėl darytina išvada, kad atsakovas su ieškiniu sutinka. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva surinko įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Teismui įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunkesnė, nors abi šalys nedirba, neturi nekilnojamojo turto, tačiau ieškovė nuo pat gimimo viena augina vaiką, kuris turi negalią. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė turi negalią, kuri riboja jos galimybes susirasti gerai apmokamą darbą. Vaikui reikia pirkti maistą, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, pirkti vaistus, vitaminus, kitas prekes. Be to, vaikas auga ir išlaidos ateityje tik didės. Kadangi šalių sūnus L. turi negalią jo poreikiai didesni nei sveiko vaiko, nes atsiranda papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, nors ir turėdama negalią dėl kurios jos darbingumas tik 45 proc., ieškovė mokosi, kad įgytų specialybę ir galėtų sau ir sūnui užtikrinti geresnį gyvenimą, tuo tarpu atsakovas, būdamas darbingas ir sveikas vyras, visiškai neatlieka tėvo pareigų. Ieškovė pirminėje vaiko poreikių skaičiuotėje nurodė, kad vaikui per mėnesį reikia apie 840 Lt (5 b.l.), vėliau vaiko poreikių lentelę patikslino ir nurodė, kad vaikui per mėnesį reikia apie 1100 Lt (105 b.l.). Teismo nuomone, ieškovės vaiko poreikių lentelėse nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos neįgalaus mažamečio vaiko išlaikymui, yra realios, pagrįstos, neišdidintos ir atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes. Akivaizdu, kad ieškovės gaunamų socialinių išmokų nepakanka pilnai patenkinti neįgalaus vaiko poreikius, tačiau atsakovui teikiant vaikui išlaikymą, bus galima patenkinti protingus neįgalaus vaiko poreikius. Priteisiant išlaikymą įvertintina ir tai, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, nes po kelerių metų vaikas pradės lankyti mokyklą, todėl atsiras papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio neįgalaus L., gim. (duomenys nesakelbtini), poreikiams per mėnesį reikia apie 1000 Lt. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis yra sunki. Teismas mano, kad ieškovės prašoma 420 Lt išlaikymo suma kas mėnesį vaikui yra protingo dydžio, kuri turėtų padėti ieškovei tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovui 46 metai, jis yra darbingo amžiaus vyras, daugiau išlaikytinių neturi, neturintis sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), tačiau nedirba, yra pasirinkęs netinkamą gyvenimo būdą dėl kurio šiuo metu randasi įkalinimo įstaigoje ir jam privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų - teikti išlaikymą savo vaikui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų neprisideda.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 p. nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, yra visiškai abejingas savo vaikui, jų ugdymui, poreikių tenkinimui ir išlaikymui, taip pat atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, ieškovės ieškinys tenkinas pilnai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), po 420 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-05-23) iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą 375 Lt už tris mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 125 Lt. Atsakovas įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikui išlaikymą nepateikė. Įvertinant tai, ir kaip numato CK 3.200 str., kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas L. K., skaičiuojant kas mėnesį po 125 Lt, už tris mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, viso 375 Lt.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio L. K. atstovė B. A., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 58,64 Lt, žyminis mokestis 151 Lt už priteistą išlaikymą ir 139 Lt žyminis mokestis už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, viso 348,64 (CPK 79 str., 85 str. l d. 3 p., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesakelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), išlaikymą po 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2011-05-23) iki jo pilnametystės ir 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio L. K., gim. (duomenys nesakelbtini), atstovė B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesakelbtini), šiuo metu atliekančio bausmę Marijampolės pataisos namuose, valstybei 58,64 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 64 ct 46 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 290 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų) žyminį mokestį, viso 348,64 Lt (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 64 ct), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė