- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-9108-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08425-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2015-05-25, apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį Opel Zafira ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
V. P. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad tuo pat metu, po eismo įvykio, ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).
Apklausta teisme V. P. paaiškino, kad sutinka, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau nesutinka, kas iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2015-05-25 automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi pas draugę į (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė stovėjimo aikštelėje. Grįžusi iš draugės įsėdo į automobilį, išvažiuoti buvo sunkoka, stovėjo daug automobilių. Vis tiek išvažiavo, išvažiuodama nepajautė, jog būtų kliudžiusi gretimą automobilį. Mano, kad kitą automobilį galėjo apgadinti judėdama atgal, bet to nejautė. Dėl pažeidimo gailisi, prašo skirti minimalią bausmę.
Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad galimai 2015-05-25 jis atvežė sūnų į baseiną ir sėdėjo automobilyje prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jo automobilio stovėjo automobilis Mercedes Benz. Tada atėjo moteris, atsisėdo už automobilio Mercedes Benz vairo ir bandė apsisukti vietoje, ko pasėkoje galine savo automobilio kaire puse, galiniu bamperiu tris kartus trinktelėjo į automobilį Opel Zafira, stovėjusį šalia šaligatvio, po to ramiai nuvažiavo. A. Š. manymu, moteris turėjo jausti kontaktą su kitu automobiliu. Taip teigia vadovaudamasis savo patirtimi, be to, Opel net pašoko po smūgio. MB automobilis nuo smūgio papildomai nesujudėjo.
V. P. kaltė, pažeidus KET 9, 126 punkto reikalavimus įrodyta liudytojo A. Š. parodymais, jis nurodė matęs, kaip automobilio Mercedes Benz vairuotoja atsitrenkė į automobilį Opel Zafira tris kartus, taip pat kita rašytine bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie įvykį, iš kurių matyti, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-25, 19.06 val. stovėjo kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliui Opel Zafira apgadintos užpakalinės kairės pusės durys (b. l. 7-9); 2015-06-15 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, jog automobiliui Opel Zafira apgadintos galinės durelės kairėje pusėje, likusių pašalinių dalelių nėra, automobiliui Mercedes Benz apgadintas bamperis kairėje pusėje, pašalinių dalelių nėra, automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 15-18).
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad V. P. savo veiksmais, kuomet adresu (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula pro stovintį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį Opel Zafira ir abu automobilius apgadino, pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. P. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog V. P., išvažiuodama iš aikštelės, kaip konstatuota anksčiau, užkliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad V. P. galėjo nesuprasti sukėlusi eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurie padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, yra nežymūs, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas pažymi, kad V. P. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones, duomenų, kad buvo neblaivi, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Viso proceso metu, V. P. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi. Nors liudytojas A. Š. nurodė manantis, jog vairuotoja turėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu, remiantis vien tokiu liudytojo subjektyviu vertinimu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad V. P. suvokė pažeidusi KET ir sukėlusi eismo įvykį. Be to, tas pats liudytojas nurodė, kad V. P. neišlipo iš automobilio po susidūrimo, nematė joks reakcijos į eismo įvykį, kas reiškia, kad esant tokioms aplinkybėms, ji galėjo nejausti susidūrimo. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos V. P. veiksmuose nenustatyta.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – niekada nebausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jos veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, todėl jai skirtina minimali sankcijos už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 127 str., 224 str., 287 str., 250 str. 1 d. 1 p., teismas,-
nutarė:
V. P., pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.