Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 148,17 Eur skolos, 282,70 Eur delspinigių, 14,82 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius Ūkio banko lizingas (toliau – Pradinis kreditorius) 2007-01-11 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 701565251 dėl motopjūklo Stihl 230. Turto vertė 373,61 Eur (1290,00 Lt). Mokėjimo terminas iki 2008-01-15. 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 Pradinis kreditorius perleido ieškovo naudai visas reikalavimo teises atsakovo įsiskolinimą, bei su juo susijusius mokėjimus. Byloje duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė, ar pareiškė ieškovui ar pradiniam kreditoriui pretenzijas dėl įsiskolinimo apskaičiavimo, nėra.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 148,17 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Išperkamosios nuomos sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas bei teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, prašo priteisti iš atsakovo sumažintas iki 0,05 procento dydžio delspinigius laikotarpiu nuo 2007-09-15 iki 2018-07-10 (už 3951 dienų), iš viso – 292,70 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis), todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, į ieškovo elgesį, t. y. ieškovas dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi tik po 9 metų po reikalavimų perleidimo sutarties (nuo sutarties įvykdymo termino jau yra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas), taip pat į tai, kad prašomos priteisti skolos suma yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, į delspinigių susidarymo laikotarpį (3951 dienų), daro išvadą, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas, tiek metų pats delsęs aktyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali reikalauti iš atsakovo tokių didelių netesybų, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.‑e2A-811-258/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018). Tačiau mažinant delspinigius būtina atsižvelgti ir į paties atsakovo (vartotojo) elgesį šiame santykyje, į atsakovo valią, pareikštą Išperkamosios nuomos sutartyje dėl delspinigių dydžio. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas šiuo atveju nenurodo jokių svarbių priežasčių ir nepateikia pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrįsta mažinti šioje byloje netesybas, atsižvelgiant į skolos sumą bei abiejų šalių elgesį iki 50,00 Eur sumos, kuri, teismo manymu, pilnai kompensuoja ieškovės nuostolius dėl atsakovo prievolės neįvykdymo. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad būtent prašoma priteisti delspinigių suma šiuo atveju yra suma, reikalinga atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 50,00 Eur delspinigių sumą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 14,82 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, atsakovui nevykdant pareigos pateikti kreditoriui duomenis apie gyvenamosios (deklaruotos) vietos pasikeitimą (sutarties 5.2., 5.5., 11.2. punktai). Šioje dalyje ieškinys atmestinas. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.71– 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos, - netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Prašoma priteisti bauda yra už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad ieškovas neįrodinėja nuostolių dydžio, ieškovo prašoma priteisti bauda už sutarties 5.2.p. ir 5.5.p., 11.2. p. punktus pažeidimą apima prašomus priteisti delspinigius, todėl bauda iš atsakovo nepriteistina (Šiaulių apygardos teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-659-210/2018).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 44,46 proc. Ieškovas prašo priteisti 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta 44,46 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 6,67 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 148,17 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 17 ct) skolos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018‑07‑17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,67 Eur (šešis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.