Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-234-888/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
AN2-234-888/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00153-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Laima Šeputienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. G.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-234-888/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00153-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos G. G. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. J. K. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. 8.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gimusios (duomenys neskelbtini), E., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ištraukė iš važiuojamo automobilio užvedimo raktelius, žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę, ko pasekoje G. G. ištikta šoko atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalyje. S. G. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. G. pateikė skundą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu sutikta su administracinėn atsakomybėn patrakto asmens S. G. skundu ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ginčydama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimą, G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos G. G. skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas panaikinti ir byla grąžinta Institucijai, kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje nutartyje apylinkės teismas sprendė, kad Institucija atlikdama tyrimą neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir neatliko visų procesinių veiksmų, kurie tinkamai padėtų įvertinti susidariusią situaciją.

4. Institucijos 2023 m. sausio 17 d. vyriausiojo tyrėjo M. K. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu, motyvuojant jį tuo, kad S. G. atžvilgiu 2022 m. kovo 18 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2, 3 dalis.

5. Prieštaraudama šiam Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimui, G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos G. G. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir padarė bylos duomenų analize paremtas išvadas, jog nagrinėjamu atveju S. G. veiksmai nėra laikytini galimu ANK 72 straipsnio pažeidimu, kadangi dėl šių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų. Nutartyje taip pat nurodoma, kad esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl tų pačių įvyko aplinkybių, asmuo negalėjo būti lygiagrečiai persekiojamas ir administracine tvarka.

6. Be kita ko, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi ištaisytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartyje esantis netikslumas ir teisingu nutarties 5-tuoju lapu laikytas tas byloje įsiūtas – bylos 127 lapas bei proceso nariams išsiųstas nutarties 5-tas lapas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta – „pareiškėjos G. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, palikti nepakeistą“. Ši nutartis laikoma sudedamąja Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalimi.

Šalies argumentai

7. Apeliaciniame skunde pareiškėjos atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį, Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti S. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnyje.

7.1. Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 18 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvo S. G. veiksmų, pažeidžiančių nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. teises ir teisėtus interesus naudojant psichologinį smurtą, tuo tarpu pareiškėjos atžvilgiu – ir fizinį smurtą. Taip pat G. G. nurodė ir konkretų 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavusi šį pranešimą kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą. Pareiškėjos atstovės teigimu, Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimą priėmęs tyrėjas nesusipažinęs ir neįsigilinęs į ikiteisminio tyrimo medžiagą padarė nepagrįstą išvadą, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykiai ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tiriami. Skunde pabrėžiama, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2023 m. sausio 11 d., konkrečiai ir dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykių, todėl nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmęs tyrėjas neturėjo jokio pagrindo nutraukti S. G. administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Pareiškėjos atstovės įsitikinimu, Institucija bei apylinkės teismas nesigilino į byloje esančią medžiagą ir bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantės teigimu, apylinkės teismo nutartyje nurodyti teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu bei teismų praktika tik atkartojant Institucijos 202 m. sausio 17 d. nutarime išdėstytus tyrėjo motyvus, visiškai nevertinant pareiškėjos atstovės skundo argumentų bei kartu su skundu pateiktų duomenų. Skunde taip pat pažymima, kad būtent dėl to, jog prokurorės 2023 m. sausio 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykiai yra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, prokurorės nutarimas nebuvo apskųstas. Taigi, apeliantės nuomone, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija darė nepagrįstas išvadas, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo yra kilusi non bis in idem principo pažeidimui.

7.2. Pasak pareiškėjos atstovės, apylinkės teismas nebandė aiškintis, ar S. G. įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarime tyrėjo nurodyti teiginiai, jog S. G. nevartojo necenzūrinių žodžių elgėsi nepavojingai ir vaikams nesukėlė streso, buvo paneigti prokurorės 2023 m. sausio 11 d. nutarime, nurodant, kad 2021 m. rugsėjo 2 d įvykio aplinkybės sukėlė stresą ir neigiamus išgyvenimus jo mažamečiams vaikams. Apeliantės įsitikinimu, vaikų patirtas išgąstis, neigiami išgyvenimai sudaro neginčytiną pagrindą S. G. pripažinti katu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnyje. Toliau skunde pateikiama ANK 72 straipsnio ir kitų teisės aktų analizė teigiant, kad S. G. atlikti tyčiniai veiksmai – avarinės situacijos sukėlimas, motinos įžeidinėjimas vaikų akivaizdoje, neabejotinai vaikams sukėlė baimę, ką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – pareiškėjos G. G., mažamečių vaikų G. G. ir E. G. D. ir J. Z. liudijimai. Anot apeliantės, visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. G. neužtikrino vaikams saugios aplinkos ir savo elgsiu daro žalą nepilnamečių vaikų psichikai.

7.3. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismui buvo pateikti ir papildomi įrodymai – antstolio S. U. 2023 m. sausio 2 d. darytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame girdima kaip mažamečiai vaikai aiškina, kodėl jie nenori vykti į susitikimą su tėvu, kas patvirtina, kad vaikai iki šiol atsimena 2021 m. rugsėjo 2 d įvykius ir jaučiasi įbauginti, tačiau šie duomenys apylinkės teismo nutartyje įvertinti nebuvo. Apeliantės nuomone, nei Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutartį priėmęs tyrėjas, nei teismas nebandė gilintis į byloje surinktą medžiagą, nes savo sprendimus grindė neegzistuojančiais duomenimis ir šios bylos nenagrinėjo iš esmės, tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti proceso greitumo, operatyvumo, proporcingumo ir teisingumo principai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į pareiškėjos G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundą, S. G. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimas pagrįstai paliktas nepakeistu, nes G. G. nepilnametes dukras yra visiškai atribojusi nuo tėvo S. G., tuo tarpu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta pakartotinė nepilnamečių vaikų ambulatorinė ekspertizė galimam vaikų nuteikinėjimui prieš tėvą nustatyti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad jis su vaikais paskutinį kartą bendravo 2022 m. liepos 12 d. ir pareiškėja nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, su skundais kreipiasi į įvairias institucijas, nuteikinėja dukras prieš tėvą. Šios aplinkybės, S. G. teigimu, patvirtina šalių tarpusavio bendravimo dinamiką, be to, vykstant skyrybų procesui G. G. siekia bet kokiais būdais nubausti S. G.. Atsiliepime pažymima, kad būtent G. G. 2023 m. birželio 23 d. Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 72 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Toliau atsiliepime sutinkama su teismo nutartyje padaryta išvada, kad bet kokie konfliktai ir neigiamų emocijų reiškimas vaiko akivaizdoje negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas ir turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu bei aiškiai nustatyta asmens tyčia. Atsiliepime teigiama, kad nenustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio metu S. G. tėvo valdžią būtų panaudojęs ar nepanaudojęs priešingai vaiko interesams, nesudarė saugios aplinkos ar kitaip pažeidė dukrų teises. Konfliktas vyko išskirtinai tarp tėvų ir vaikai jame nedalyvavo. Atsiliepimą pateikusio S. G. įsitikinimu, ikiteisminiame tyrime taip pat buvo analizuojamos analogiškos 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio aplinkybės, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikinus 2023 m. sausio 11 d prokurorės nutarimą bei 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinus kitus nutarimus, ikiteisminis tyrimas atsinaujino dėl visų įvykių, įskaitant ir šį. Atsiliepime prašoma pareiškėjos atstovės skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistus bei priteisti S. G. iš G. G. bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundas tenkintinas iš dalies.

9. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos apylinkės teismo nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymėtina, kad asmens atlikti veiksmai (neveikimas) pripažįstami administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra atitinkamo ANK normose įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, byloje turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

12. Skunde pareiškėjos atstovė nesutinka su Institucijos 2023 m. sausio 17 d. priimtu nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, kartu nesutikdama ir su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartyje padarytomis išvadomis atmetant pareiškėjos atstovės skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, bei priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatliko visapusiško bei objektyvaus visų byloje esančių aplinkybių bei surinktų duomenų vertinimo, dėl ko iš esmės nepateikė jokių savo sprendimą pagrindžiančių motyvų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

14. ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įgalioti institucijos pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad institucijos pareigūnas, o taip pat ir teismas, turi teisę bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima objektyviai ir visapusiškai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Be kita ko, šis institucijos pareigūno ir teismo sprendimas turi būti pagrįstas nuodugniai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu daromos nuoseklios, logiškos bei argumentuotos teisinės išvados.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumą vykdančiam teismui keliamas reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja išvadą, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Tai reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

16. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas negali nesutikti su pareiškėjos atstovės skundo argumentais, jog apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė visiškai neįsigilinęs į administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, taip pat nepateikė jokio pareiškėjos atstovės kartu su skundu pridėtų papildomų duomenų vertinimo, nesiėmė iniciatyvos surinkti papildomus duomenis dėl paralelei vykdyto ikiteisminio tyrimo eigos rezultatų, nutarties turinyje nepateikė byloje surinktų įrodymų vertinimo, o padarytų teisinių išvadų nepagrindė jokiais teisiniais motyvais, taip iš esmės neatsakydamas nei į vieną apeliantės skundo argumentą. Vertinant tiek skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį, tiek formą, matyti, kad sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas skubotai ir paviršutiniškai, dėl įvykio aplinkybių apklausiant tik pareiškėją ir patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nebandant išsiaiškinti ir apklausti kitų su nagrinėjamu įvykiu susijusių asmenų, bei apskritai neanalizuojant S. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, nevertinant ar jo veiksmuose galėjo būti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Apygardos teismo įsitikinimu, toks procesinio sprendimo priėmimas prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintai pozicijai, jog priimami teismų procesiniai sprendimai turi būti teisiškai pagrįsti visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Tokio pobūdžio procesinio sprendimo priėmimas tik formaliai pritariant Institucijos priimtam sprendimui, nepateikiant iš esmės jokios teismo atliktos situacijos analizės pažeidžia proceso dalyvių teisėtus lūkesčius tikintis, kad jiems aktualus teisinis klausimas bus išnagrinėtas išsamiai bei iš esmės.

17. Be kita ko, administracinio nusižengimo byloje esančios nutarties forma apygardos teismui kelia abejonių dėl skundžiamos nutarties visumos. Matyti, kad skundžiamą nutartį iš viso sudaro septyni lapai, iš kurių du (126 ir 127 lapai) yra identiški, tačiau abejuose iš jų yra suformuluotos kiek skirtingos nutarties rezoliucinės dalys, taigi kyla klausimas ar byloje esanti nutartis apskritai yra pilno turinio. Nors tai nėra laikytina esminiu šios nutarties trūkumu, nes jis buvo ištaisytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi, tačiau visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste tik sustiprina apygardos teismo įsitikinimą, kad šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismo procesinis sprendimas buvo priimtas skubotai ir atidžiai neįsigilinus į nagrinėjamą situaciją.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, taip nesilaikydamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintos administracinių nusižengimų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, todėl siekiant pašalinti iškilusias abejones bei neaiškumus, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Aukštesnysis teismas, siekdamas neįtakoti apylinkės teismo sprendimo dėl kitų skundo argumentų šioje nutartyje nepasisakys. Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla iš naujo grąžinama nagrinėti apylinkės teismui, šioje proceso stadijoje S. G. atsiliepime išreikštas prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Šeputienė