- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-240-107-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- D. R.
- Kategorijos
apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, D. R. įpareigotas per šį terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per du mėnesius pradėti dirbti ir per vienerius metus atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą 9964 Lt turtinę žalą.
Į atliktą bausmę įskaityta viena diena, t. y. 2006-12-08, išbūta laikiname sulaikyme, taip pat suėmime išbūtas terminas nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2008 m. kovo 20 d. imtinai.
Kardomoji priemonė-suėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendis įsiteisės, ir nuteistasis paleistas teismo salėje.
Iš nuteistojo D. R. priteista (duomenys neskelbtini) 9964 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. nuteistas už tai, kad 2006-12-07, apie 21 val. 30 min., važiuodamas maršrutiniu autobusu Nr. 4, Turistų gatvėje, Klaipėdos mieste, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, kartą kumščiu smogė vairuotojui V. V. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuoj po to vandališkais veiksmais - ėmė spardyti autobuso duris - abejas autobuso duris sugadino ir tuo (duomenys neskelbtini) padarė 9964 Lt turtinę žalą. Taip nuteistasis viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad konfliktas autobuse įvyko dėl to, jog autobuso vairuotojas nesustodamas pravažiavo stotelę, kurioje jam reikėjo išlipti. Jis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Nors Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas platus spektras alternatyvių bausmių, teismas jam paskyrė pačią sunkiausią bausmę – laisvės atėmimą, nors bausmės vykdymą ir atidėjo. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimo teismas nemotyvavo, nuosprendyje išdėstyti motyvai daugiau skirti BK 75 straipsnio taikymui pagrįsti. Lietuvos Respublikos BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo savo sprendimą motyvuoti. Nuteistasis mano, jog bylos aplinkybės ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia paskirti sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, nes nusikaltimas ir jo pasekmės nesunkios, nusikaltimo padarymo metu dirbo, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nuosprendyje paminėti motyvai, kad yra baustas administracine tvarka, neatlygino žalos, kad pastaruoju metu nedirbo, negali būti laikomi atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nes LR BK 61 str. pateikia išsamų sunkinančių aplinkybių sąrašą, kuris plečiamas negali būti. Paskutinė administracinė nuobauda padaryta prieš pusantrų metų, po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip metai, daugiau problemų su teisėsauga neturėjo, ikiteisminio tyrimo metu išbuvo mėnesį laiko kardomajame kalinime. Pastaruoju metu oficialiai nedirbo, nes tarėsi dėl darbo Vokietijoje. Mano, kad atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo asmenybę, bauda būtų tinkama bausmė, nes teisine prasme tai lengvesnė bausmė nei paskirtoji, o faktiškai net sunkesnė, kadangi baudžiama materialiai, bet jam ir nukentėjusiajai įmonei būtų geriau, kadangi susirado darbą Vokietijoje, tačiau dėl paskirtos bausmės, nepakeitus teismo įpareigojimų, negali išvykti iš Lietuvos. Lietuvoje darbo susirasti negali, todėl negali atlyginti žalos. BK 75 str. numato, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria vieną ar kelis šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus, o jam teismas paskyrė tris. Įpareigojimai turi būti paskirti atsižvelgiant į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Apelianto nuomone, paskirtas įpareigojimas – įsidarbinti per du mėnesius - faktiškai yra neįmanomas, nes darbo ieško jau seniai ir neranda, o kad galėtų atlyginti priteistą žalą ir išgyventi pats, per mėnesį turėtų uždirbti apie 1500 Lt, todėl paskirti įpareigojimai yra nerealūs ir neįvykdomi.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. nesutinka ir su priteistos atlyginti žalos dydžiu. Byloje civiliniu ieškovu buvo pripažinta (duomenys neskelbtini). Nors ir tikėtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį, turėdamas tam teisę, tačiau jokių dokumentų, apie tai, kad yra tinkamas ieškovas, nepateikė, todėl nuteistasis neįsitikinęs, kad jam ieškinio nepareikš kitas juridinis asmuo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi, ar civilinis ieškovas negavo draudimo išmokos, kadangi įmonė užsiima keleivių pervežimu, todėl autobusas turėjo būti apdraustas. Apeliantas nori išvengti draudimo bendrovės ieškinio, jei (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta draudžiamoji išmoka. Teigia, kad nebuvo patikrintas ieškinio pagrįstumas, o žalos dydis nebuvo pagrįstas tinkamais įrodymais ir yra per didelis. Turto vertinimo ataskaitoje preliminariai buvo skaičiuota tikėtina autobuso atstatymo kaštų vertė su PVM mokesčiu, tačiau civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad autobusas buvo suremontuotas savo jėgomis ir PVM sumokėtas nebuvo, todėl nuteistasis nesutinka, kad remontas kainavo tiek, kiek buvo suskaičiuota. Mano, kad turi būti priteista reali nusikaltimu padaryta žala, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Nuteistasis vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.263 str 2 d., nurodo, kad visas autobusas įvertintas 38840 litų, todėl durų sutaisymas negali kainuoti viso autobuso kainos ketvirtadalio.
Nuteistasis prašo bausmę sušvelninti, o civiliniam ieškovui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovas, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistojo D. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš esmės savo kaltės neneigia nė pats nuteistasis.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam bei priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, tinkamai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertino. Nuteistajam D. R. teismas laisvės atėmimo bausmę paskyrė, jos vykdymą atidėjo pagrįstai, nuosprendyje savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvavo (BK 55 str.) tinkamai.
Paskirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Nuteistojo D. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. R. neteistas, nusikaltimo padarymo metu dirbo, charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus. Tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti. Apylinkės teismas parinko bausmės rūšį ir nustatė jos dydį tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam tik laisvės atėmimo bausmę. Yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nuteistasis D. R. nuosprendžio priėmimo metu nebedirbo. Teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose nuteistasis pripažino, kad savo nusikalstama veika padarė bendrovei turtinę žalą, paminėjo, kad padarytoji žala tegali siekti tik nuo 2000 iki 2500 litų dydžio, ir tokio dydžio žalą jis atlyginti pasirengęs. Tačiau po veikos padarymo praėjo pusantrų metų, bet nuteistasis turtinės žalos neatlygino net iš dalies, nors tuo metu ir dirbo. Nuteistojo paaiškinimas teismui, kad jis turi galimybę susirasti darbą ar jį susirado Vokietijoje, neparemtas jokiais tai patvirtinančiais duomenimis. Kolegija mano, kad nuteistajam D. R. vietoje laisvės atėmimo paskyrus baudą ši bausmės rūšis savo vaidmens (BK 41 str. 2 d.) neatliktų. Apeliantui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė BK 284 str. 1 d. sankcijoje nustatyto bausmės vidurkio neviršija. Teismas, nuteisdamas laisvės atėmimu ir šios bausmės vykdymą atidėdamas (BK 75 str. 1 d.), paskirti nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d., privalėjo. Kolegija mano, kad švelninti nuteistajam D. R. paskirtą bausmę, naikinti teismo paskirtus įpareigojimus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio yra pagrįsta, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina (BPK 328 str. 4 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad yra pateikti turto vertinimo dokumentai (t. 1, b.l. 3-14), tačiau vertinimas pateiktas su prielaidomis, nurodoma orientacinė atstatomojo remonto kaina, kuri remonto metu, priklausomai nuo pasirinktos remonto technologijos lygio, atsarginių detalių tiekėjo įkainių ir valiutos kurso, gali kisti (t. 1, b. l. 6). Nuteistasis D. R. civilinio ieškinio dydį pripažįsta tik iš dalies. Byloje civiliniu ieškovu pripažinta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35). Kaip matyti iš liudytojo E. D. parodymų, jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, nurodė, kad baudžiamosios bylos procese atstovaus (duomenys neskelbtini) kaip civilinio ieškovo atstovas (t. 1, b. l. 34), tačiau jokių dokumentų, įgaliojančių jį atstovauti šiai bendrovei teismui nepateikė. Iš E. D. paaiškinimų apylinkės teisme, apeliaciniame teismo posėdyje matyti, kad autobusas buvo suremontuotas savo jėgomis, panaudojus nurašytų autobusų dalis (t. 1, b. l. 155-156), sugadintas autobusas apdraustas nebuvo. E. D. dėl remonto, dėl nurašytų autobuso dalių vertės nieko konkretaus paaiškinti nesugebėjo, autobuso remontui panaudotų detalių, darbų kainos apskaitos dokumentų nepateikė. Kolegija mano, kad civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavus papildomos medžiagos, negalima, todėl civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BK 115 str. 2 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo D. R. priteista (duomenys neskelbtini) 9964 litai turtinei žalai atlyginti, panaikinti. Pripažinti (duomenys neskelbtini) teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismo nuteistajam D. R. nustatytas vienerių metų terminas (duomenys neskelbtini) padarytai turtinei žalai atlyginti skaičiuotinas nuo tada, kai civilinio proceso tvarka bus išnagrinėtas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir paaiškės tikrasis padarytos bendrovei žalos dydis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.