Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. P., suinteresuotam asmeniui A. A., pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. R., J. B. ,Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. R., A. A., J. B., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad . A. priklausantį turtą po jo mirties priėmė jo sutuoktinė, šį turtą valdydama, naudodama bei prižiūrėdama kaip savo turtą. Po sutuoktinio mirties G. J. A. ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, naudojosi ir prižiūrėjo priklausinius ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), užsiėmė (tęsė) ūkine žemės ūkio veikla, turtą draudė, mokėjo žemės mokestį ir kitus mokesčius (už elektrą, vandenį, šiukšles), naudojosi bendrojo naudojimo daiktais, namų apyvokos ir buitiniais įrenginiais, baldais. G. J. A. tvarkė ir prižiūrėjo turtą iki pat savo mirties, be to, paskutiniais J. A. gyvenimo metais, jam pasiligojus, ji jį slaugė, globojo ir prižiūrėjo. Todėl mano, jog yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J. A. faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A. mirties. Šis faktas nustatytinas tam, jog visi vaikai, galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvų valdytą nuosavybės teise priklausiusį turtą ir ateityje būtų galimybė tinkamai disponuoti paveldėtu turtu.

Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Gintaras Keliauskas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pergyvenusi sutuoktinį G. J. A. perėmė visą ūkį ir juo rūpinosi. Jai padėjo vaikai. G. J. A. draudė turtą, mokėjo žemės mokestį. Yra likusio nekilnojamojo turto, todėl turi būti paveldimas visas po tėvų mirties likęs turtas. Notaras patvirtinęs, kad turtas buvo valdomas. Jokių prieštaravimų byloje nėra.

Suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos mama G. J. A. po savo sutuoktinio J. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Byloje nustatyta, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), G. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė(duomenys neskelbtini) ir tai patvirtinama Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės L. Muzikevičiūtės 2024 m. lapkričio mėn. raštu Nr. S-105 dėl J. A. ir G. J. A. palikimo priėmimo. Šiame rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. A. Varėnos r. 2-ajame notarų biure palikimo niekas nepriėmė, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas. (duomenys neskelbtini)mirus G. J. A., paduodami pareiškimą notarų biurui apie palikimo priėmimą, 2013 m. sausio 9 d. pateikė vaikai – I. P., G. R., A. A., A. A.. Iš pateikto mirties liudijimo matosi, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) bei byloje pateiktais dokumentais patvirtinama, kad A. A. palikimą priėmė jo dukra J. B. (A.), suinteresuotas asmuo šioje byloje. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais patvirtina, kad J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtinama, kad G. J. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1964 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. spalio 15 d. adresu – (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjos I. P. ir kitų suinteresuotų asmenų G. R., A. A., J. B. motina G. J. A., po savo sutuoktinio J. A. mirties, jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais patvirtina, kad J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir kt. Byloje pateiktais dokumentais patvirtinama, kad šioje sodyboje visą laiką iki pat mirties gyveno ir jo sutuoktinė G. J. A.. Tad darytina išvada, kad nors turto savininkas nurodytas J. A., tačiau ½ dalis turto priklausė ir G. J. A..

Pareiškėjos motina G. J. A. yra mirusio jos sutuoktinio J. A. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Palikėjo J. A. įpėdiniai dėl turto paveldėjimo po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. G. J. A. kaip palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, priėmė palikimą ir pradėjo J. A. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo J. A. mirties, G. J. A. ėmė naudotis visais ir jos sutuoktiniui priklausiusiais statiniais, ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi ir prižiūrėjo priklausinius ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), turtą draudė, naudojosi bendrojo naudojimo daiktais, namų apyvokos ir buitiniais įrenginiais, baldais, taip pat mokėjo mokesčius (už elektrą, vandenį, šiukšles), tvarkė ir prižiūrėjo turtą iki pat savo mirties. Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys byloje nurodę, kad paskutiniais jų tėvo J. A. gyvenimo metais, jam pasiligojus, jų motina G. J. A., jį slaugė, globojo ir prižiūrėjo.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškime pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei teismo posėdžio metu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad G. J. A. priėmė palikimą po jos sutuoktinio J. A. mirties faktiškai pradėjo jo turtą valdyti – ji iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, mokėjo visus mokesčius susijusius su paveldėto turto išlaikymu t. y. ji rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po J. A. mirties likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė G. J. A.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai I. P., suinteresuotiems asmenims G. R., A. A. bei J. B. (A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojai), kadangi jie yra pateikę pareiškimą notarui, jog priėmė palikimą po savo motinos G. J. A. mirties. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) mirusio J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė G. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo J. A. turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.