- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- e2-486-721/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00026-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. B.
dalyvaujant ieškovui R. B., atsakovei G. B., išvadą byloje teikiančio Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti jo ir atsakovės G. B., gim.(duomenys neskelbtini0, santuoką, sudarytą 2014-06-21 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 119, negaliojančia dėl esminės klaidos (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.40 straipsnio 3 dalies l punktas) nuo sudarymo dienos ir nepilnametės dukros E. B., gim. 2014-10-22, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. B., pavedant jam uzufrukto teisėmis tvarkyti vaiko turtą. Taip pat priteisti iš G. B. išlaikymą šalių dukrai, mokant kas mėnesį periodinę išmoką po 60 € ir, pripažinus santuoką negaliojančia, šalims palikti iki santuokos sudarymo turėtas pavardes: „B. “, „G. “. Nurodė, kad iki santuokos su atsakove draugavo neilgai ir nežinojo, jog ji serga psichine liga. Santuoką sudarė dėl to, kad atsakovė turėjo gimdyti, kas patvirtina jo sąžiningus ir teisėtus siekius sukurti ilgalaikius šeimos santykius su atsakove. Po santuokos sudarymo šalims gimė dukra E. B.. Mano, kad G. B. žinojo apie ligą, bet prieš santuokos sudarymą sąmoningai tai nutylėjo. Ieškovo klaida buvo esminė, nes buvo suklysta dėl tokių su sutuoktine susijusių aplinkybių, kurias žinodamas ieškovas nebūtų sutikęs sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, mano, kad santuoka turėtų būti pripažinta negaliojančia būtent dėl esminės klaidos nuo santuokos sudarymo pradžios. Mano, jog atsakovė dėl ligos negalės tinkamai auklėti jų dukros E. B., todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu sutiko, nurodė, kad ieškovas iš tiesu nebuvo informuotas apie jos sveikatos būklę, t. y. apie tai, kad ji jau nuo 2009 metų kelis kartus gydėsi Psichikos sveikatos centre ir psichiatrijos ligoninėje, dėl psichinės ligos jis sužinojo po santuokos įregistravimo, 2014 m. rugpjūčio menesį jos neštumo metu prasidėjus ligos paūmėjimui. Jai buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, apie tokią sveikatos būklę ji ieškovui nepranešė. Šiuo metu ji serga paranoidine šizofrenija. Ji sutinka, kad dėl jos ligos normalus šeimos gyvenimas neįmanomas. Jos ir ieškovo dukra nuo gimimo auga kartu su ieškovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, sutuoktinis vaiku rūpinasi tinkamai, nedraudžia jai lankyti dukros ir ji sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. B..
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė pripažinti negaliojančia santuoką tarp jo ir atsakovės G. B., įregistruotą 2014-06-21 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Paaiškino, jog jis nežinojo apie atsakovės psichikos sutrikimus iki santuokos sudarymo. Apie tai, kad atsakovė gydėsi psichikos sveikatos centre, psichiatrinėje ligoninėje, ir jai buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, t. y. apie tokią sveikatos būklę jam atsakovė nepranešė. Jo ir atsakovės santuoka turi būti pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos. Taip pat jis prašė nepilnametės dukros E. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes jis, sudarydamas santuoką, buvo sąžiningas, yra dukros E. B. biologinis tėvas, veiksnus, dirba ir gali pasirūpinti savo vaiku. Sutuoktiniai neturi santuokoje įgyto dalytino turto, neturi kreditorių.
Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, kad žinojo apie savo ligą, bet prieš santuokos sudarymą sąmoningai tai nutylėjo, nes tikėjosi, kad susitvarkys pati, kadangi jokių ligos paūmėjimų nebuvo jau ilgesnį laiką. Prašė nepilnametės dukros E. B., gimusio 2014-10-22, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. B.. Atsakovas nuo vaiko gimimo rūpinasi savo dukra, ji gyvena su juo jo bute. Mano, jog dėl ligos ji negalės tinkamai pasirūpinti dukra. Ieškovė nurodė, kad labai myli dukrą ir ieškovo bei jo artimųjų padedama ja rūpinasi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal CK 3.7 straipsnio 1 dalį santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalis įtvirtina žmogaus teisę sudaryti santuoką: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, tačiau ši teisė nelaikoma absoliučia. Tam, kad valstybė gintų asmenų susitarimą sukurti šeimos teisinius santykius, toks susitarimas turi būti tinkamai įformintas, taip pat turi būti laikomasi visų įstatymuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, antraip tokia santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Preziumuojama, kad kiekviena įregistruota santuoka galioja, kol teismo sprendimu nėra pripažinta negaliojančia. Santuokos negaliojimas – tai panaikinimas teismine tvarka subjektyvinių šeiminių teisių ir pareigų tarp asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta nesilaikant jos sudarymui įstatymų nustatytų sąlygų ir tvarkos. CK 3.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos CK 3.12–3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat CK 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais.
CK 3.40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia. Pagal šią teisės normą reikalaujama konstatuoti faktą, jog klaida yra esminė, t. y. kad buvo suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Santuokos sudarymo motyvas nelaikytinas esmine klaida, dėl kurios būtų galima pripažinti santuoką negaliojančia. CK 3.40 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas. Įstatymo nustatyta, kad šiame punkte nustatytais atvejais klaida laikytina esmine, todėl kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, pakanka įrodyti šioje teisės normoje nustatytas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2014 m. birželio 21 d. Atsakovei G. B. 2009 m. gruodžio 21d. UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nustatytas sveikatos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Atsakovė ir vėliau yra kreipusis į gydymo įstaigą, nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2010 m. vasario 19d. buvo gydyta VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Jos gydymas buvo tęsiamas iki 2012 m. lapkričio 23 d. ir psichinei būklei pagerėjus palaipsniui nutrauktas. 2013 m. vasario 13 d. psichinė liga paūmėjo ir medikamentinis gydymas tęsėsi iki 2014 m. kovo mėnesio, tol kol sužinojo, kad yra nėščia. Psichinė būsena pablogėjo 2014 m. rugpjūčio 08 d. Nuo 2014 m. rugpjūčio 08 d. iki 2014 m. rugsėjo 03 d. ji buvo gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų psichiatrijos klinikoje. Atsakovės psichinė būsena pablogėjo po gimdymo 2014 m. spalio 21 d., dėl ūmios psichozės 2014 m. spalio 27 d. ji buvo paguldyta į Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyrių, kur buvo gydoma iki 2014 m. lapkričio 21 d. Jos psichinė būklė vėl pablogėjo 2014 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. sausio 15 d. ji buvo gydoma VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Šie duomenys iš gydymo įstaigų apie atsakovės gydymąsi įrodo jog jai iki santuokos įregistravimo buvo nustatytas sveikatos sutrikimas, tačiau, kaip ji pati paaiškino teisme, apie tokią sveikatos būklę ji ieškovui nepranešė. Tikėtinas ieškovo paaiškinimas, jog jis nežinojo apie atsakovės psichikos sutrikimus, kadangi nenustatyta, jog šalys prieš sudarant santuoką pasitikrino sveikatą CK 3.21 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai kartu gyveno trumpą laiko tarpą, atsakovei jau po pusantro mėnesio po santuokos sudarymo paūmėjo sveikatos sutrikimai, dėl ko ji nuolat buvo gydoma gydymo įstaigose, teismas sprendžia, kad R. B. ir G. B. šeimos santykiai nebuvo sukurti, dėl atsakovės sveikatos sutrikimo sutuoktiniai negalėjo gyventi deramo šeimos gyvenimo.
Kaip jau buvo minėta CK 3.40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos, gali reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia. Klaida, kaip santuokos negaliojimo pagrindas, laikytina klaidinga prielaida dėl esminių santuokos sudarymo aplinkybių, reikšmingų tikrajai asmens valiai sudaryti santuoką susiformuoti. Bet kokie šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia. Remiantis tuo, kas aptarta, nustatytas teisinis pagrindas R. B. ir G. B. santuoką pripažinti negaliojančia dėl esminės klaidos (tikrosios valios neišreiškimo) – kito sutuoktinio sveikatos būklės, dėl kurios normalus šeimos gyvenimas neįmanomas (CK 3.40 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas R. B. buvo sąžiningas, t. y. jis negalėjo žinoti, kad G. B. turi psichikos sutrikimų, nes ši informacija nėra vieša, o žinodamas apie atsakovės sveikatos būklę, nebūtų sudaręs santuokos.
CK 3.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos pripažinimo negaliojančia atveju tėvų, kurie buvo susituokę, vaikai laikomi santuokiniais.
CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.3 straipsnio 1 dalis įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą - įvertinti, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šis sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir, paprastai atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju dėl savo amžiaus vaikas yra nepakankamai brandus norams išreikšti.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad ieškovo ir atsakovės dukra E. gyvena kartu su tėvu R. B. jam nuosavybės teise priklausančiame bute. R. B. dirba UAB ,,Orlen Lietuva', gauna nuolatines pajamas, neteistas, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje išreiškė nuomonę, kad E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, kuris turi gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą ir yra pajėgus auginti dukrą.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos augti nepilnametei šalių dukrai, atsakovė neprieštarauja, kad dukra E. gyventu su ieškovu R. B.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnametei E. B. gyvenant su tėvu ji bus geriau prižiūrima ir auklėjama, kur jai bus geresnės buities sąlygos, todėl yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą, pas kurį tos sąlygos yra labiau užtikrintos. R. B. pavedama nepilnamečio vaiko faktinė globa ir turto tvarkymas uzufrukto teisėmis iki jos pilnametystės (CK 3.169, 3.190 straipsniai).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Ieškovas, kaip įstatyminis savo dukros atstovas, prašo priteisti materialinį išlaikymą dukrai iš atsakovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į bendras tėvų pareigas vaikui: rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis), sudaryti sąlygas savo vaikui mokytis iki įstatymo nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, iš atsakovės G. B. išlaikymas E. B. priteisiamas po 60 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Pripažinus R. B. ir G. B. santuoką negaliojančia, tenkintinas ieškovo ieškininis reikalavimas palikti šalims iki santuokos turėtas pavardes - ieškovui ,,B.", atsakovei ,,G." (CK 3.69 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Santuoką, įregistruotą 2014 m. birželio 21 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 119, tarp R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė G.) pripažinti negaliojančia dėl esminės klaidos nuo sudarymo dienos, t. y. 2014 m. birželio 21 d.
Nustatyti nepilnametės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2015-01-07 dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant jog šia suma uzufrukto teise disponuos vaiko tėvas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Po santuokos pripažinimo negaliojančia G. B. palikti ikisantuokinę pavardę “G.”.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.