- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- I-4669-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02569-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 30 Eur neturtinės žalos už kiekvieną netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K praleistą dieną (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m birželio 19 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K nepriimtinomis sąlygomis. Detalizavo, kad Lukiškių TI-K kamerose spintelės, skirtos indams ir maisto produktams laikyti, buvo sumontuotos netinkamoje vietoje, t. y. priešais sanitarinį mazgą, kuris buvo atitvertas tik užuolaidomis. Kadangi spintelės buvo atviros, o iš sanitarinio mazgo sklido bakterijos, jos patek ant maisto produktų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija neišdavė specialių, antibakterinių indelių maisto produktams laikyti, todėl ant palikto maisto davinio dažnai patekdavo vabzdžiai, kurie buvo pagrindiniai mikrobų nešiotojai ir platintojai. Vabzdžių (musių) buvimas ant maisto jam kėlė pasišlykštėjimą. Nors, pareiškėjo manymu, šios sąlygos ir neturi žymios įtakos organizmo sutrikimams, tačiau retkarčiais pasitaikė viduriavimo atvejų. Paaiškina, kad dėl šių aplinkybių jis jautė pažeminimą bei nepilnavertiškumo jausmą, jam periodiškai sutrikdavo psichika.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-13).
Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skyriuje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Visose Lukiškių TI-K kamerose buvo ir yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau spintelių, lentynų ar kitų baldų.
Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus.
Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kuri, anot jo, atsirado dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimą pagrįstumas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje. Nr. A822-81/2014).
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 19 d. (b. l. 6, 15-16).
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 19 d. Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Anot pareiškėjo, jo teisių pažeidimai pasireiškė tuo, kad Lukiškių TI-K kamerose įrengtos spintelės buvo atviros ir įrengtos priešais atvirą tualetą, kas sudarė sąlygas plisti bakterijoms ant jose laikomo maisto.
Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ginčui aktuali HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato.
Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą ir jo prieduose nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 10). Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad sanitarinį mazgą nuo gyvenamojo kameros ploto skyrė užuolaida. Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių laikant jį kamerose, kuriose buvo įrengtas sanitarinis mazgas (su sienele), todėl pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Tuo tarpu šiose taisyklėse nėra reglamentuojama konkreti spintelių ar lentynų tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje ir tai, kad spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti privalo būti uždaros. Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai nenustato Lukiškių TI-K pareigos asmenims išduoti specialius – antibakterinius indelius – maisto produktams laikyti. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešime Nr. 24-5105 „Dėl D. J. skundo“ nurodyta, kad visose kamerose yra lentyna maisto produktams laikyti. Tai atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 p. reikalavimą. Pranešime pabrėžiama, kad galiojančiuose teisės aktuose nenurodoma, kurioje gyvenamosios kameros vietoje turi būti įtvirtinta lentyna (b. l. 14). Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 punkto pažeidimą bei netinkamą kamerų įrengimą.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, to nenurodė ir pareiškėjas, kad jis skunde nurodytu laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad dėl atviros spintelės laikymo priešais tualetą retkarčiais sutrikdavo virškinimas ar jo psichika, tačiau byloje nėra duomenų apie jokius sveikatos sutrikimus ginčui aktualiu laikotarpiu. Be to, pats pareiškėjas skunde pripažino, kad jo nurodytos laikymo sąlygos esminės reikšmės sveikatos sutrikimams neturėjo.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo, atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus ir pateiktus duomenis, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo atstovo pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.