- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-14370-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13687-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi E. G. (E. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2015-08-11, apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotą ir neapraustą įstatymo nustatyta tvarka, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namo tvorą, apgadindamas vairuojamą automobilį ir tvorą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 224, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu E. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo su draugu automobiliu, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Iš priekio važiavo automobilis. Norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Kaip įvažiavo į tvorą, matė kaimynas, kuris prižiūri tą sodybą. Sakė, kad gali pranešti savininkui, kas atsitiko. Sutarė su savininku, kad sutaisys tvorą ir maždaug po savaitės sutaisė. Kadangi savininkas sutiko, kad jis (E. G.) suremontuotų jam tvorą, todėl policijos nekvietė. Kaip suprato, policiją iškvietė kiti asmenys. Paaiškino, kad buvo blaivus. Automobilį nutempė prie namų, nes gyvena šalia. Vakare, po darbo žmona dar kartą paskambino tvoros savininkui. Ji nuolat gyvena tame kaime ir pažįsta gyventojus. Jis pats ten gyvena neseniai.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo kaltė dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje 123 straipsnio 5 dalyje, padarymo įrodyta ir byloje surikta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimų esmė; tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-11, 18.50 val. gautas pranešimas, jog Vilniaus r., Lavoriškių Sen., Slabados k., automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą. 19.50 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) rado išlaužtą metalinę tvorą, įvykio vietoje automobilio nebuvo. Telefonu susisiekus su apie įvykį pranešusiu asmeniu, perdavė dvi fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, jog minėtas automobilis Audi yra atsitrenkęs į tvorą. Apvažiavę Slabados kaimą, automobilio nerado (b.l. 5); policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad 2015-08-11, 18.50 val. gautas pranešimas, jog Lavoriškių sen., Slabados k., Užupio g. automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tvorą (b.l. 6); eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota, kad eismo įvykio (duomenys neskelbtini), įvykusio 2015-08-11 metu, apgadintas automobilio Audi Coupe, (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b.l. 7-8); fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas į tvorą atsitrenkęs automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti išlaužta tvora (b.l. 9-12); rašytiniu E. G. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad atsitrenkė į tvorą ją apgadindamas, paėmęs kitą automobilį, ištraukė savąjį, tuomet paskambino tvoros šeimininkui ir pasakė, kad apgadino tvorą, susitarė su juo, kad tvorą pataisys ir jis pretenzijų neturi (b.l. 15); rašytiniu V. B. paaiškinimu, kad 2015-08-11, apie 21.26 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gavo skambutį, kad jo sklypo, adresu Saulės g., Slabados k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., apgadinta tvora, lyg tai eismo įvykio metu. Minėjo, kad sutaisys. Kadangi tvora sena, ir taip reikėjo tvarkyti, situacijos nesureikšmino. Vėliau nuvykus paaiškėjo, kad tvora sutaisyta, ne blogesnė nei buvo. 2015-08-11 telefonu apie eismo įvykį pranešė mergina, vėliau, paskambinus tuo pačiu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris paminėjo, kad tvora bus sutaisyta (b.l. 17); iš V. B. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu apgadinta tvora sutaisyta (b.l. 18-19). VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog automobilis Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas, techninė apžiūra bei draudimas negalioja.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. G. buvo surašytas ir už tai, kad protokole nurodytu laike ir vietoje sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. už tai, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, nustatyta, kad E. G. neatsargiai vairuodamas, t.y. nepasirinkdamas saugaus greičio, neatsižvelgdamas į kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, ją apgadindamas. Be to, automobilis buvo neįregistruotas ir neapdraustas įstatymo numatyta tvarka, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tačiau teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus parodymus, rašytinį V. B. paaiškinimą bei kitą byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad E. G. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis, aiškindamas situaciją tiek policijoje, tiek teisme, nurodė, jog ištempęs savo automobilį kita transporto priemone, susisiekė su tvoros savininku, kuriam pranešė, kad apgadino jam priklausančią tvorą ir ją sutaisys, vakare jam dar paskambino ir žmona. Taip pat paaiškino, kad savininkas sutiko ir pretenzijų neturi, o E. G. apgadintą tvorą sutvarkė. Tokias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aplinkybes patvirtino ir V. B., kuris raštu paaiškino, jog jam telefonu buvo pranešta apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta tvora jam priklausančiame sklype, taip pat patvirtino, jog tvorą buvo žadama sutvarkyti, o vėliau nuvykus pamatė, kad tvora sutvarkyta. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas tvoros vaizdas po eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Kelių eismo taisyklių 222 straipsnis numato pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie eismo įvykį nukentėjusiajam buvo pranešta tą pačią dieną, susitarus, kad apgadinta tvora bus sutvarkyta, nukentėjusysis pretenzijų pažeidėjui neturėjo. Taigi darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
E. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi dėl jų, taip pat savo noru pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, į E. G. asmenybę – pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nuobaudas, paskirtas už ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokėjęs, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl jam skirtinos nuobaudos – baudos, atitinkančios straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijų minimumus (ATPK 24 str., 27 str., 30 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas
nutaria:
E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.
E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.
E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 23 (dvidešimt trijų) Eur baudą.
Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir E. G. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.