Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo ir 2015 m. kovo 2 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo G. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams M. D. ir AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo ieškovui.

3.2.Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog šioje situacijoje automobilio „Audi A 6“ vairuotojas M. D. KET 9, 114 p. reikalavimų nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo, nes nenumatė, negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad jam sukant į kairę priešpriešine kelio įuosta už važiuojančios transporto priemonės – automobilio, važiuos motociklas, kuris viršys greitį, aplenks prieš jį važiuojančią transporto priemonę, persirikiuodamas į pirmą kelio juostą ir kliudys jo vairuojamo automobilio galinę dalį, nes vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pateikė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog automobilio „Audi A6“ vairuotojas M. D. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus;

3.3. teismai nustatė, kad KET reikalavimus pažeidė motociklo vairuotojas G. P., kuris, važiuodamas nustatytu apie 83 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“, stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada automobilis pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu motociklo, judančio apie 83 km/h, sustabdymo atstumas, o važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo (b.l.43-47).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas įrodymų vertinimo klausimas, kai, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės kilimo, remiamasi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

13. Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 3 d., apie 14.55 val., Vilniuje, Architektų g., ties įvažiavimu į Architektų g. 14-to namo kiemą, atsakovas M. D., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. 225 VF, ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas t.y. ieškovas G. P., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamoji byla Nr. 1-91-111/2011).

Dėl įrodymų vertinimo

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje nurodo, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the United Kingdom, no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987).

15. Taigi civilinė atsakomybė, nepaisant išteisinamojo nuosprendžio ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galima. Tą nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo G. P. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, bylos Nr. 2K-658/2012.

16. Pagal įstatymą civilinė atsakomybė kyla, kai vienu metu yra visos deliktinės ar / ir sutartinės atsakomybės sąlygos: konkretūs neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, byloje nebuvo naudojami jokie kiti papildomi įrodymai, išskyrus tuos, kurie buvo ištirti ir įvertinti išteisinamuoju teismo nuosprendžiu pasibaigusioje baudžiamojoje byloje. Kadangi įrodinėjimo dalykas tiek baudžiamojoje, tiek nagrinėjamoje byloje buvo ar kaltas atsakovas M. D., ar ne, tai, apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, ieškovui nepaneigus teismo nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių, nekyla atsakovo M. D. deliktinė atsakomybė, yra teisinga. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi pasibaigusioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas juridinis faktas, jog nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojas M. D. KET 9 ir 114 punktų reikalavimų nepažeidė. Tai reiškia, kad yra nustatytas prejudicinis faktas, patvirtinantis atsakovo M. D. atsikirtimą dėl jo veikos teisėtumo, paneigiantis apelianto ieškinyje nurodytą aplinkybę dėl įrodinėjamos kaltės už padarytą žalą.

18. Kaip minėta, apeliantas (ieškovas) veikos neteisėtumą iš esmės įrodinėja viena aplinkybe: atsakovas M. D., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, jam sudarė kliūtį, todėl remdamasis CK 6.270, 6.283 straipsniais prašė priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl atsiradusių dėl eismo įvykio pasekmių. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo M. D. veikos neteisėtumą, o remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2012 aprašytomis aplinkybės, dėl kurių jau buvo atliktas teismo įvertinimas. Pažymėtina, kad civiliame procese ieškovas nėra atleistas nuo įrodinėjamo pareigos (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 178 straipsnis).

19. Pagrindinis argumentas, kuriuo įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas – civilinėje byloje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad žala padaryta didesnio pavojaus šaltiniu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo motyvu, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovas vairavo motociklą „Yamaha YZF-R1“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros, todėl motociklo vairuotojas G. P. neturėjo teisėto pagrindo būti eismo dalyviu. Konstatavo, jog būtent dėl ieškovo didelio neatsargumo jam ir buvo padaryta žala. Taigi iš vėliau nurodytų skundžiamo sprendimo argumentų aišku, kad ši aplinkybė buvo motyvu atmesti ieškinį, todėl apelianto prašymas taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Nors apeliantas įrodinėja, kad motociklo techninė apžiūra buvo atlikta Jungtinėje Karalystėje, tačiau pripažįsta, kad įvykio metu ji negaliojo (b.l.138).

20. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

21. Pagal nutarties 20 punkte nurodytą teisės normą, ieškovo didelis neatsargumas yra šalinantis atsakovo teisinę atsakomybę. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas taip pat vairavo padidinto pavojaus šaltinį. Tokiu atveju nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatydamas ieškovui pareigą dėl įrodymų teikimo bei pažeidė civilinio proceso taisykles dėl įrodymų vertinimo.

22. Apeliantas, įrodinėdamas atsakovo M. D. veikos neteisėtumą, atkreipia dėmesį į atsakovo 2009-04-03 duotus paaiškinimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-14 ekspertizės akto Nr. 11-899 (11) išvadą, kurioje užfiksuota aplinkybė, jog atsakovas M. D. kirto dvigubą ištisinę liniją (b.l.129).Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, jog egzistavo visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Byloje nėra paneigta aplinkybė, jog atsakovas, vairuodamas automobilį, paisė protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijų, taip pat nustatyta, kad jis negalėjo matyti priešpriešine juosta atvažiuojančio motociklo, kurį vairavo ieškovas G. P., inter alia, pažeisdamas KET reikalavimus. Pažymėtina, kad apeliantas įrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtumą, remdamasis tuo, jog nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-14 ekspertizės akto Nr. 11-899 (11) išvados. Tačiau komisija ekspertizės aktu taip pat nustatė, kad KET reikalavimus pažeidė motociklo vairuotojas G. P., kuris atsitrenkė į automobilį „Audi A6“. Tai reiškia, kad apelianto apeliaciniame skunde aiškinamos atsietai nuo konteksto aplinkybės (pvz., dėl atsakovo paaiškinimų vertinimo, ekspertizės akto Nr. 11-899 (11)), keliami retoriniai klausimai dėl dingusio raudono automobilio (b.l.131), nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog dėl ieškovo didelio neatsargumo dėl jam padarytos žalos, dėl ko buvo konstatuota, jog nėra pagrindo atsakovo M. D. atsakomybei kilti. Nenustačius, kad atsakovas M. D. yra atsakingas dėl ieškovo sveikatos sužalojimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebuvo pagrindo taikyti ir CK 6.283 straipsnio nuostatų.

23. Tai, kad atsakovas M. D. yra padaręs 17 KET pažeidimų neveikia nagrinėjamos bylos dalyko, nes tai nėra priežastiniame ryšyje su įrodinėjamu atsakovo veikos neteisėtumu dėl 2009 m. balandžio 3 d. eismo įvykio (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

24. Apeliantas nurodė, kad liudytojo V. L. parodymais buvo nenuoseklūs, todėl teismas negalėjo jais remtis. Įrodinėja, kad jei atsakovas būtų praleidęs raudonos spalvos automobilį, eismo įvykio nebūtų buvę. Teisėjų kolegija nurodo, kad prielaidomis negali būti paneigiamas ieškovo didelis neatsargumas dėl eismo įvykio. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog motociklo „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvykio metu pažeidė KET reikalavimus. Taigi, jei ieškovas, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį, būtų paisęs teisės aktų reikalavimų, įvykio nebūtų buvę. Tokia išvada daroma iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-14 ekspertizės akto Nr. 11-899 (11) 5 punkto išvados, kurioje nurodyta, jog ieškovas važiuodamas lestinu 50 km/h greičiu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo (b.l.29). Tokioje situacijoje turi būti taikomas principas iš neteisės teisė neatsiranda (,,ex iniuria ius non oritur“).

25. Apeliantas įrodinėja, kad pats KET pažeidimo faktas, t.y. draudžiamos linijos kirtimas, sudaro prielaidas atsakovo M. D. atsakomybei kilti. Nagrinėjamoje byloje jau išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo faktas savaime negali būti pakankamumu civilinėje bylose įrodančiu atsakovo deliktinę atsakomybę. Civilinėje teisėje tam tikrų aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011). Vien ta aplinkybė, kad teismas nenustatė ir netyrė kitų nei baudžiamojoje byloje įvertintų įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma (atsakovas M. D., vairuodamas automobilį, paisė protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijų ir jis negalėjo matyti priešpriešine juosta atvažiuojančio motociklo, eismo įvykis įvyko dėl ieškovo didelio neatsargumo, kai jis vairavo motociklą „Yamaha YZF-R1“ pažeisdamas KET reikalavimus) sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad nebuvo visų deliktinės atsakomybės sąlygų pripažinti atsakovo M. D. veikos neteisėtumą dėl ieškovo sveikatos sužalojimo.

27. Apeliantas įrodinėja, kad greičio sumažinimas ir siekis išvengti eismo įvykio (b.l.134) yra aplinkybės, įrodančios, jog jis paisė atidumo ir rūpestingumo taisyklių. Teisėjų kolegija nurodo, kad grėsmė eismo saugumui nebūtų kilusi, jei ieškovas būtų važiavęs leistinu greičiu gyvenvietėje. Ekspertizės aktu užfiksuota, kad KET reikalavimus pažeidė motociklo vairuotojas G. P., kuris, važiuodamas nustatytu apie 83 km/h greičiu, todėl neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6“ stabdydamas motociklą (b.l.29). Taigi būtent ieškovo veiksmai ir paveikė techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą (CK 6.247 straipsnis).

28. Apeliantas įrodinėja, kad nagrinėjamoje byloje yra mišri kaltė. Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-14 ekspertizės akto Nr. 11-899 (11) 7 išvadoje yra nurodyta, kad ieškovo veiksmai paveikė techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą, o 2 išvadoje užfiksuota, kad tikėtinas motociklo judėjimo greitis buvo apie 83 km/h. CPK 212 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija“. Taigi ekspertas yra asmuo, turintis specialių žinių. Nagrinėjamoje byloje ekspertai, atlikdami skaičiavimus, modeliuodami abiejų transporto priemonių judėjimą, stabdymo kelią, įvertindami susidūrimo pasekoje atsiradusią žalą (b.l.27,28), pateikė išvadas, kurios liudytojų parodymais ir ieškovo paaiškinimais negali būti paneigiamos. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009). Nei formos, nei turinio trūkumų eksperto išvadoje apeliantas nenurodė, įrodymų dėl teiginio, kad jis važiavo 47 km/h greičiu (b.l.135), pagrįstumo nepateikė. Tokiu atveju daroma išvada, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-14 ekspertizės aktu Nr. 11-899 yra paneigiamas apelianto argumentas, jog nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma mišri kaltė, o byloje nėra nustatytas važiavimo greitis prieš įvykį.

29. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo M. D. atsakomybei kilti nebuvo pagrindo, neįrodžius jo veikos neteisėtumo, yra teisinga, nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl turtinės žalos dydžio, nes jos tampa teisiškai nereikšmingos (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Taip pat atmetus ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nenustačius jo veikos neteisėtumo, apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nesvarstytini.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 kovo 2 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

32. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

33. Pirmosios instancijos teismas priėmė papillomą sprendimą pagal 2015 m. vasario 26 d. teisme gautą atsakovo M. D. pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys atmestas, o 2015-01-29 teisme gauta UAB „Impulsana“ 2015-01-21 sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 2-2015 181,50 eurų sumai už eksperto dalyvavimą 2015-01-21 teismo posėdyje (b.l. 95, 96). Atsakovas 2015-02-26 sąskaitą apmokėjo, sumokėdamas 181,50 Eur tiesiogiai UAB „Impulsana“, taip pat sumokėjo 2,32 Eur komisinį mokestį (b.l. 113, 114).

34. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra. Į teismo posėdį atsakovo atstovo prašymu buvo iškviestas ir apklaustas ekspertas V. M. (b.l. 70-71, 90-91). Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodymai dėl apmokėjimo už dalyvavimą teismo posėdyje pateikti po bylos nagrinėjo iš esmės pabaigos, nes jų objektyviai nebuvo galima pateikti anksčiau. Todėl nenurodžius jokių argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 kovo 2 d. papildomo sprendimo neteisėtumo apelianto prašymas jį panaikinti atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

35. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimu buvo priteista iš ieškovo G. P. 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. D.. Teismas nustatė, jog atsakovas M. D. turėjo 4500,00 Lt (1.303,29 Eur) bylinėjimosi išlaidų (b.l. 51,66,85), tačiau atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį jas sumažintino iki 2.000,00 Lt (579,24 Eur). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio, o teismas jas sumažino pagal minėto teisės akto 2.10 punktą. Šalies ir jo tarpusavio atsiskaitymo faktas neveikia sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kaip minėta, jų priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Taip pat nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ataskaitos nepateikimas, kai išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundą dalyje ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

36. Atsakovas M. D. pateikė įrodymus, patvirtinančių turėtas 400 eurų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l.153), šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

37. Apelianto (atsakovo) prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad skirtas rašytinis bylos nagrinėjimas, apelianto 2015-07-16 pateikti paaiškinimai nevertinami (CPK 321 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš apelianto G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.