Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėja A.O. Kvaraciejūtė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.;

1.2.14.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. lapkričio 11 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš T. B. priteista M. M. 1786 Lt ir J. T. 7695 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ir prokuratūros bei nuteistojo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 1 d., apie 4.30 val., prie Žemynos gimnazijos, esančios adresu Čiobiškio g. 16, Vilniuje, dėl asmeninių priežasčių, tyčia peiliu dūrė E. T. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas krūtinės ląstos durtinį – pjautinį sužalojimą, pasireiškusį durtine – pjautine žaizda krūtinės kairėje pusėje ir širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl ko E. T. mirė, taip tyčia nužudė E. T. .

Apelianto manymu, teismas neteisingai T. B. neinkriminavo E. T. mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia 3310“ pagrobimo. T. B. , po to kai nužudė E. T. , pagrobė pastarojo mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ ir turėjo realią galimybę juo naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Jis mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ paslėpė užkasdamas į žemę po namo balkonu. Vagystė laikoma baigtu nusikaltimu, kai turtas yra paimamas ir kaltininkas turi realią galimybę juo disponuoti savo nuožiūra arba juo naudotis. Vagystės dispozicijoje įstatymo leidėjas nenurodė nusikaltimo tikslo. Todėl T. B. tikslas galėjo būti ne tik savanaudiškumas ir siekis neteisėtai praturtėti, bet ir paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Be to, tikslas esminės reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Apelianto manymu, T. B. veika dėl E. T. mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia 3310“ pagrobimo ir paslėpimo turi būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 178 str. l d. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę: jis buvo teistas už sunkų nusikaltimą, tačiau jokių išvadų nepadarė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, T. B. turėtų būti skirta laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad dalis byloje esančių įrodymų yra išgauta panaudojant prieš liudytojus psichologini spaudimą. Jo žmona - liudytoja I. B. , teisme paaiškino, kad jai buvo grasinama, jog jei neduos prieš apeliantą tyrimui naudingų parodymų, bus nusikaltimo bendrininke. Tai patvirtina liudytojos I. B. parodymai užfiksuoti vaizdo įraše, iš kurio matyti, kad liudytoja I. B. po padarytos vaizdo įrašo pertraukos, pakeitė savo parodymus. Liudytoja I. B. parodė, kad vaizdo įrašo pertraukos metu jai buvo daromas spaudimas. Be to, duodama pirminius parodymus, I. B. nurodė, kad ji buvo šoke, išgėrusi ir nelabai ką pamena, o jau po 30 min., tęsiant vaizdo įrašą, ji konkrečiai nurodo, kad E. T. nužudė apeliantas. Pažymi, kad advokatas I. B. buvo pakviestas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o ne jos pačios pasirinkimu, tuo, apelianto manymu, buvo suvaržyta jos, kaip įtariamosios, teisė į konkretų ir patikimą gynėją. Liudytojai I. B. spaudimas buvo daromas iki pat teismo posėdžio. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuolat jai skambindavo, kelias dienas iki teismo posėdžio buvo atvažiavę pas ją į darbą, atsivežė į teismą, tai teisme patvirtino liudytojas H.L. To neneigė ir teisme liudija pareigūnai V. Š. ir P. K. Pareigūnų tvirtinimas, kad pati liudytoja prašiusi apsaugoti ją nuo apelianto draugų, prieštarauja teismo padarytai išvadai, kad neva po susitikimo su apeliantu, I. B. nusprendė jam padėti, t.y pakeisti parodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimas taip pat buvo daromas ir liudytojams N.K. bei jos vyrui G.K., kurie teisme nurodė, kad jiems buvo grasinama bei spekuliuojama tuo, kad pats G.K. yra teisiamasis. G.K. teisme nurodė, kad paskutinį apklausos protokolą, kuriame buvo išdėstytos tiesos neatitinkančios aplinkybės, jis atsisakė pasirašyti, ko pasėkoje pareigūnų priversta už jį pasirašė jo žmona N.K. Taip pat niekuo neparemta teismo išvada, kad I. B. buvo gera draugė su N. K. , tokių duomenų byloje nėra. Teismas nepagristai atmetė gynėjo prašymus iškviesti į teismo posėdį Ž. P. ir R. K. , kurie patvirtintų I. B. parodymus, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Teismas nepagrįstai nukentėjusiosios M. M. parodymus vertino kaip patikimus, kadangi ši liudytoja yra tiesiogiai suinteresuota duoti jį kaltinančius parodymus. Be to, liudytoja S. R. paneigė M. M. parodymus, kad neva susitikimo metu I. B. sakiusi M. M. , kad apeliantas nužudė E. T. . Dėl M. M. bei S. R. parodymų prieštaravimų teismas taip pat nepasisakė.

Teismas netyrė gynybos pateiktas ir įrodymais pagrįstas kitas E. T. nužudymo versijas, tai yra, kad E. T. galėjo nužudyti buvusi E. T. žmona S. T. , kuri turėdama motyvą - dėl turto ir vaiko, iki jo mirties kitų asmenų pagalba naudojo prieš jį smurtą, grasino tiek E. T. , tiek M. M. . Tai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme patvirtino pati M. M., apie tai buvo žinoma ir kitiems liudytojams. E. T. taip pat galėjo nužudyti du keleiviai, kurie tą naktį panašiu laiku įsėdo į velionio taksi automobilį, minėti asmenys taip ir nebuvo surasti. Be to, velionio mašinoje buvo rasti pirštų pėdsakai, kurie nepriklauso nei E. T. , nei jam. Apeliantas pažymi, kad tarp jo ir E. T. buvo geri ir draugiški santykiai ir jis neturėjo jokių motyvų ir tikslų jį žudyti.

Be to, apelianto manymu, teismas buvo šališkas. Teisėja A. O.Kvaraciejūtė sprendė jo suėmimo pratęsimo klausimą, todėl turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo byloje esančius įrodymus nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai, pasiremdamas tik netiesioginiais įrodymais ir spėjimais, kurie jį kaltina, ir nevertino arba vertino netinkamai jį teisinančias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios J. T. ir M. M. siūlė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliaciniai skundai atmestini. Vilniaus apygardos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Bylos duomenis patikrino ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. Nuosprendyje teismo išvados pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Dėl nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas prašydamas išteisinti dėl E. T. nužudymo, nurodo, kad jo žmonai I. B., liudytojams N. K., G. K. buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams jie davė nepalankius jam – apeliantui parodymus. Toks apelianto argumentas atmestinas. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo I. B. bei minėtų liudytojų parodymus, patikrino jų gavimo aplinkybes ir nuosprendyje padarė pagrįstas įrodymais išvadas. Teismas nenustatė, kad šių asmenų parodymai būtų išgauti neleistinomis priemonėmis, prievarta. I. B. buvo apklausta įtariamąja dalyvaujant gynėjui. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad I. B. teisės į gynybą buvo suvaržytos, I. B. neprieštaravo, kad ją gintų valstybės paskirtas gynėjas, jam nušalinimo nereiškė. Teismas nenustatė ir BPK 48 str. numatytų gynėjo teisių ir pareigų pažeidimų, kurie sukeltų abejones dėl tinkamos gynybos užtikrinimo. Be to, teismas aiškindamas I. B. parodymų gavimo aplinkybes apklausė gynėją, dalyvavusį jos apklausoje, kurios metu buvo daromas vaizdo įrašas. Gynėjas paneigė iškilusias abejones dėl tariamo psichologinio spaudimo I. B. , jos parodymų davimo metu. Apeliantas skunde kritikuoja liudytojos M. M. parodymus apie tai, kad I. B. būdama pas S. R. pasakojo apie įvykį, kad ji skambino greitajai pagalbai, kad Tadikas (T. B. ) jai skėlė antausį, liepė niekam nepasakoti, nes bus antras lavonas ir nurodo, jog šių parodymų nepatvirtino S. R. Tačiau iš S. R. parodymų matyti, kad ji patvirtino faktą, kad M. M. su I. B. buvo susitikusios, o liudytoja B. M. patvirtino ir M. M. parodymus.

Apelianto prašymu apeliacinės instancijos teismo kolegija ėmėsi priemonių iškviesti liudytojus Ž. P. ir R. K. , tačiau nenustačius Ž. P. gyvenamosios vietos bei nustačius, kad R. K. gyvena užsienyje, šie liudytojai apelianto manymu galėję paliudyti apie I. B. darytą psichologinį spaudimą, liko neapklausti.

Nepagrįsti apelianto argumentai apie kitų versijų netyrimą. Apeliantas kelia versiją, kad E. T. galėjo nužudyti buvusi jo žmona S. T. arba įvykio naktį E. T. taksi važiavę asmenys. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai surinkę duomenis pagrįstai pareiškė įtarimus dėl E. T. nužudymo T. B. . Teismas patikrinęs šiuos duomenis įvertino surinktų įrodymų visetą ir pagrįstai pripažino T. B. kaltu dėl E. T. nužudymo. Tai, kad E. T. taksi automobilyje buvo rasti kitų asmenų, o ne T. B. pirštų pėdsakai, nepaneigia teismo išvadų dėl T. B. kaltės. Kolegija atmeta ir apelianto teiginį, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja T. B. suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjo bylai esant teismo žinioje, t.y. tą pačią dieną – 2004-11-11 – byla buvo paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 3 b.l. 28). Teisėjos nutartyje pratęsti suėmimo terminą nuomonė dėl I. B. kaltės nebuvo išsakyta.

Pripažinus T. B. kaltu dėl E. T. nužudymo pagrįstai priteisti ir civiliniai ieškiniai.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Kolegija atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl T. B. veikos papildomo kvalifikavimo pagal BK 178 str. 1 d.

Apeliantas sutinka su T. B. veikos perkvalifikavimu iš BK 129 str. 2 d. 9 p. į BK 129 str. 1 d., tačiau nurodo, kad T. B. po E. T. nužudymo pagrobė pastarojo mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 3310“. Kolegija sutinka su teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad išnagrinėjus surinktus įrodymus nepasitvirtino savanaudiškos nužudymo paskatos, ir kadangi E. T. telefonas buvo rastas užkastas netoliese nuo nužudymo vietos, tikslo jį pagrobti neturėjo, o užkasdamas telefoną slėpė nusikaltimo pėdsakus. Tokia teismo išvada pagrįsta. Mobilusis telefonasbuvo svarbus daiktinis įrodymas, jame buvę duomenys apie E. T. ir T. B. bendravimą iki E. T. nužudymo, buvo reikšmingi aiškinant sunkų nusikaltimą. Todėl akivaizdu, kad toks daiktinis įrodymas buvo slepiamas. Byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad šis mobilusis telefonas būtų pagrobtas, o E. T. būtų nužudytas siekiant jį užvaldyti. Todėl prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai tėra tik teoriniai vagystės apibrėžimai, kurie nepaneigia pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų.

Kolegijos nuomone Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliacinius skundus atmesti.