Tauragės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 23 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į nugarą tėvui A. M., taip nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vasarnamyje. Nurodė, kad jis pagrinde ten ir gyvena, miega, o brolis T. būna tai pas jį vasarnamyje, tai pas tėvą name, tame pačiame kieme. 2023 m. gruodžio 23 d. jis nuo ryto su draugais gėrė alkoholį. Išgėrė daug alkoholio, gėrė degtinę, alų, naminę degtinę. Nepamena, kiek išgėrė. 2023 m. gruodžio 23 d. po pietų, apie 16 valandą, vasarnamyje su broliu T. M. žodžiu sukonfliktavo. T. M. pirmas paėmęs malką į jį metė, pataikė jam į kojas. Jis dėl to susinervino, tačiau jam dėl to jokių pretenzijų neturi. Tuomet jis supykęs sudavė savo broliui T. M. apie 2-3 smūgius kumščiu į nugarą. Jis mano, kad savo broliui T. nesukėlė fizinio skausmo, nes suduoti smūgiai buvo vidutinio stiprumo. Po smūgių sudavimo jam brolis nieko nesakė. Daugiau smūgių jam nesudavė, tuo viskas baigėsi. Nurodė, kad tą patį vakarą, vėliau, nepamenantis, kiek valandų galėjo būti, bet buvo jau tamsu, jis nuėjo į namą, pas tėvą, nes norėjo toliau gerti alkoholį. Virtuvėje, prie pečiaus buvo tėvas A., kuriam liepė pasitraukti. Tėvas pasitraukė, jis sudavė tėvui vieną kartą per petį. Mano, kad smūgis tėvui nebuvo skaudus, negalėjo sukelti fizinio skausmo. Jis negali paaiškinti, kodėl sudavė tėvui per petį. Paaiškino, kad broliui sudavė dėl to, kad sunervino, nes brolis jam pataikė į kojas su malka. Gailisi dėl to, kad konflikto metu sudavė smūgius savo broliui T. ir vėliau sudavė smūgį savo tėvui. Pripažįsta, kad sudavė tėvui į nugarą su kumščiu vieną kartą ir, gali būti, kad jam skaudėjo. Nurodė, kad brolis T. sakė, kad jam neskaudėjo. Brolio ir tėvo atsiprašė, jie jam atleido ir jokių pretenzijų nebeturi. Jis pažada daugiau taip nebesielgti ir nusikalstamų veikų nebedaryti. Nurodė, kad psichikos ligomis nesirgo, neserga, nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitose.

3. Kaltinamojo T. M. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiojo A. M. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d. apie 18 val. 30 min., pas jį į namus atėjo sūnus T. M., kuris buvo neblaivus. Atėjęs pradėjo žodžiais kabinėtis prie jo ir prie sūnaus T., eidamas pro šalį ranka sudavė jam vieną kartą į nugarą. Dėl suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Nurodo, kad prieš tai, vasarnamyje T. sumušė T., tačiau jis to konflikto nematė, apie tai sakė sūnus T. Nurodė, kad į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, prašo sūnų T. M. patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. M. parodė, kad T. jam į nugarą sudavė kumščiu ir jam skaudėjo, bet sužalojimų nepadarė, į medikus nesikreipė ir nesikreips. Nurodė, kad sūnus T. atsiprašė, jam jokių pretenzijų nebeturi, neprieštarauja, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.2. Liudytojo T. M. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 23 d., tikslaus laiko nežino, laikotarpiu tarp 16-17 val., viskas įvyko ten, kur jie su broliu gyvena, tai yra vasarnamyje. Jam bebūnant namuose atėjo brolis T. M., kuris iš karto pradėjo konfliktuoti. Dėl ko konfliktavo, nežino. Konflikto metu brolis T. jam trenkė į kairį šoną tris kartus iš dešinės rankos kumščio, tuo momentu jis fizinio skausmo nejautė. Po muštynių konfliktas baigėsi. Daugiau nebeturįs ką pasakyti apie buvusį įvykį.

3.3. 2023 m. gruodžio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Manto Košio tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 23 d., apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje T. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, rankos kumščiu sudavė tris smūgius savo broliui, T. M., (duomenys neskelbtini), į nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tą pačią dieną, apie 22 val. 30 min. gyvenamojo namo virtuvėje sudavė vieną smūgį į kairį petį savo tėvui A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48940-23, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2023 m. gruodžio 23 d., apie 22 val. 54 min. T. M. į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė: „Brolis trenkė pranešėjui į veidą, skauda žandikaulį. Pranešėjas kalba labai nerišliai, reikia GMP, nepilnamečių nėra. kontaktinio tel. nenurodė.<…>”.

3.5. 2023 m. gruodžio 28 d. surašytu įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, iš kurių matyti, jog nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

3.7. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 23 d. 23 val. 24 min., T. M. nustatytas 2,82 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad T. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2023 m. gruodžio 23 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į nugarą tėvui A. M., taip sukeldamas nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, T. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas T. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus kūno neliečiamumui), kaltės formą ir rūšį (smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka per penkis metus baustas 4 kartus. Byloje nėra duomenų apie T. M. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. T. M. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nuo bausmės pradžios įpareigojant jį per 2 mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Kaltinamasis T. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 23 val. 30 min. iki 2023 m. gruodžio 24 d. 12 val. 59 min. (vieną parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. M. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

14. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis panaudojo smurtą ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – tėvui, bei siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kartu su bausme T. M. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

15. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

16. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 (tris) mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 (tris) mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 23 d. 23 val. 30 min. iki 2023 m. gruodžio 24 d. 12 val. 59 min. (vieną parą) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti T. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti T. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.