- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1K-614-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Minsko sr., Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbančios, neteistos, įtariamos padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 260 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) ir 260 str. 3 d., gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria įtariamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.
Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. T. yra įtariama tuo, kad ji, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 16,968 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurią laikė su savimi iki 2013 m. liepos 13 d. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai tą pačią dieną, apie 17.00 val., minėtame name už 300 JAV dolerių pardavė A. A. (kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas) minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių). Šiais savo veiksmais T. T. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Taip pat ji, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurią laikė su savimi iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., kai tą pačią dieną, 20.53 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 60,00 Lt pardavė minėtą narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis) (3 polietileninius maišelius) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (NVIV) dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7. Šiais savo veiksmais T. T. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Taip pat ji, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), kurią laikė su savimi iki 2013 m. rugpjūčio 16 d., kai tą pačią dieną, 16.56 val., pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langą, už 40,00 Lt pardavė minėtą narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis) (2 polietileninius maišelius) NVIV dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7. Šiais savo veiksmais T. T. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
Taip pat ji, veikdama bendrai su N. K. ir J. T., neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 1500 g miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurį laikė iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. N. K. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol tą pačią dieną, 20.10 val., šiame name kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos Šiais savo veiksmais T. T. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.
Įtariamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikyta 2013 m. rugpjūčio 28 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad įtariamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui įtariamosios gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir paskirti įtariamajai švelnesnę kardomąją priemonę - 10 000,00 Lt (dešimties tūkstančių litų) užstatą.
Skunde įtariamosios gynėjas nurodo, kad nei pas T. T. sulaikymo metu, nei pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu nebuvo rastos narkotinės medžiagos. Gynėjo vertinimu, žemesnės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šią labai svarbią aplinkybę, kuri kelia rimtas abejones T. T. pareikštų įtarimų pagrįstumu. Gynėjo nuomone, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai ir prokurorai pareiškė jo ginamajai įtarimus remdamiesi tik prielaidomis ir nepatikrintais duomenimis. Dėl to, žemesnės instancijos teismas negalėjo vadovautis vien tik griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nes surinktų įrodymų visumos nepakanka vienareikšmiškai teigti, kad įtariamoji T. T. galimai įvykdė Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Skunde taip pat nurodoma, kad nei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nei prokuroras nepateikė žemesnės instancijos teismui duomenų apie tai, kad būdama laisvėje, T. T. ketina arba turi galimybes daryti naujus nusikaltimus. Gynėjo teigimu, byloje yra duomenų apie tai, kad įtariamoji T. T. turi legalų ir teisėtą pragyvenimo šaltinį - socialinės paskirties pašalpas. Be to, kiti įtariamosios T. T. šeimos nariai (vyras J. T.) gauna pajamas, kurias skiria šeimos išlaikymui.
Skunde teigiama, kad taikydamas BPK 122 str. 4 d. nuostatas, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į dalį įstatymo nustatytų vertinimo kriterijų. Iš karto po suėmimo dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir ligų paūmėjimo įtariamoji buvo pervesta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pagal VšĮ Naujininkų poliklinikos gydytojo J. K. (duomenys neskelbtini) išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, įtariamajai diagnozuotos septynios lėtinės sunkios ligos. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtariamajai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl nurodytų aplinkybių ir lėtinių ligų paūmėjimo suėmimo metu ginamosios sveikatos būklė blogėja kiekvieną dieną. T. T. buvimas įkalinimo įstaigoje sukelia realią grėsmę ginamosios sveikatai ir gyvybei. Jai reikalingas intensyvus stacionarinis gydymas, nuolatinė priežiūra ir neribotas aprūpinimas gydymui reikalingais medikamentais. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nesudarytos sąlygos gydyti ligonius, sergančius T. T. diagnozuotomis ligomis, taip pat nesudarytos sąlygos, kad suimtam asmeniui būtų suteiktas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suimtoji negauna medikamentų, negali kvėpuoti deguonimi prisotintu oru, negauna jokių gydymo paslaugų, dėl ko jos sveikatos būklė labai sunki, todėl suėmimą, gynėjo įsitikinimu, yra būtina pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
Šalies argumentai
Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad T. T. būnant suimtai, liko be globos du nepilnamečiai vaikai: E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. liepos 1 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams laikinoji globa nustatyta nuo (duomenys neskelbtini), jų globėja paskirta T. T.. Įtariamoji ankščiau neteista ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki šiol ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai byloje neatliko jokių veiksmų, susijusių su objektyvios tiesos byloje nustatymu, nerenka jokių duomenų, neatliko apklausų arba akistatų, siekiant pašalinti prieštaravimus liudytojų ir įtariamųjų parodymuose. Atkreiptinas dėmėsis į tai, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja išėjo eilinių atostogų ir šiuo metu ją pavaduoja kitas tyrėjas, taip pat keitėsi ir Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai. Ši pareigūnų kaita byloje, kurioje tiriami labai sunkus ir sunkūs nusikaltimai, gynėjui kelia susirūpinimą ir verčia manyti, kad ne įtariamoji T. T. savo veiksmais gali trukdyti pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, tačiau ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų neveikimas gali turėti neigiamos įtakos ikiteisminiam tyrimui. Gynėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. tikslus galima pasiekti neskiriant įtariamajai pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo. Jai nedelsiant reikalingas gydymas, nes dabartinė jos sveikatos būklė yra pavojinga, o sunkaus ligonio laikymas suėmime prieštarauja humaniškumo principams, kurių įgyvendinimą turėtų puoselėti Lietuvos Respublikos teismai ir kitos teisėsaugos įstaigos. Baudžiamojo proceso įstatymas numato kitas kardomąsias priemones, taikant kurias bus pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslai ir nekils jokios grėsmės objektyvios tiesos nustatymui baudžiamojoje byloje. Viena iš tokių - kardomoji priemonė - užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 str.).
Teismo posėdyje įtariamosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamoji T. T. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) ir 260 str. 3 d. Kaip nurodė ir žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, minėti duomenys yra įtariamojo A. A., kurio atžvilgiu tyrimas yra atskirtas, parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kratos name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, protokolas, specialisto išvados bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamosios kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo skyrimo įtariamajai pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti T. T. inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vien ta aplinkybė, kad suėmimo metu įtariamoji prie savęs neturėjo narkotinių medžiagų ir jos gyvenamojoje vietoje jų nebuvo rasta, atsižvelgiant į surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra pagrindas spręsti, kad ji negalėjo padaryti jai inkriminuojamų veikų, susijusių su prekyba narkotinėmis medžiagomis.
Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas T. T. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajai kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga paskirti T. T. kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, T. T. įtariama trijų sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kuriuos numatytos itin griežtos bausmės, susijusios tik su laisvės atėmimu, tame tarpe ir laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Todėl šiuo atveju jau vien gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Nors įtariamoji praeityje nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra ištekėjusi, turi sveikatos problemų, šios aplinkybės, atsižvelgiant į jai gresiančios bausmės griežtumą, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei bei aplinkybę, kad įtariamoji nėra susaistyta jokiais profesiniais ryšiais, nelaikytinos pakankamomis netaikyti jos atžvilgiu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys Kaip jau buvo minėta, T. T. įtariama ne vienos nusikalstamos veikos padarymu, nors praeityje nėra teista, pats įtarimas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu leidžia pagrįstai manyti, kad iš šių nusikalstamų veikų įtariamoji galėjo gauti lėšų pragyvenimui. Juo labiau, kad įtariamoji iki sulaikymo niekur nedirbo. Nors gynėjo skunde teigiama, kad įtariamoji turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – socialines pašalpas, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Pažymėtina, kad įtariamosios gyvenamojoje vietoje, jos vyrui priklausančiame name atliktos kratos metu rasta 186 440,00 Lt, 1360 JAV dolerių ir 1065 eurai, dėl ko jos vyro atžvilgiu siūloma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įtariamajai skyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos terminą dviem mėnesiams, remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 129 str. nuostatomis, jeigu suimtasis turi vaikų iki aštuoniolikos metų, kurie lieka be reikalingos priežiūros, prokuroras arba teismas privalo atiduoti juos šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis. Dėl to, įtariamosios gynėjo nurodyta aplinkybė, kad paskyrus įtariamajai suėmimą be globos liko du nepilnamečiai vaikai, kurių globėja ji buvo paskirta, nelaikytina pagrindu paskirtos kardomosios priemonės panaikinimui. Kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas garantuoja suimtam asmeniui tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių suteikti būtinosios pagalbos, ji gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą. Jokių duomenų, kad įtariamoji negauna jai reikalingų gydymo paslaugų būdama Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, aukštesnės instancijos teismui taip pat nepateikta. Nors gynėjas skunde išreiškia nuogąstavimus dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo eigos, šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas sprendžia tik žemesnės instancijos teismo nutarties dėl suėmimo pagrįstumo klausimą. Taigi, skundo argumentai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaitą nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami su pačia įtariamąja ar neatliekami įtariamosios pageidaujami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra pagrindas teigti, kad nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta pakankamai intensyviai ir operatyviai. Pažymėtina ir tai, kad gynėjo nurodomas užstato dydis, atsižvelgiant į T. T. pateiktų įtarimų sunkumą bei gresiančios bausmės dydį, nėra laikytinas pakankamu užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese.
Konstatuotina, kad šiuo metu įtariamosios teisės suvaržytos laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks įtariamosios teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskirdamas įtariamajai kardomąją priemonę – suėmimą nei Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties įtariamosios gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamosios T. T. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.