Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, rengdamasis nagrinėti J. L. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181¹ str., bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas J. L. surašytas už tai, kad 2016 m. balandžio 3 d., 19.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), J. L. nepanaudojo savo valdžios teisėtiems nepilnamečio globotinio K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) interesams, kuris parduotuvėje „IKI“ pavogė prekių už 1,46 Eur. Tokia J. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181¹ str.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „globėjo (rūpintojo) pareiga” turinį, kadangi su globėjo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu siejama administracinė atsakomybė. Globėjo pareigų, patenkančių į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.272 straipsnyje, apibrėžiančiame vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų turinį, nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystimąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181¹ straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas globėjų veikoje galimas tik tada, kai globėjai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.272 straipsnyje.

Taigi, J. L. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181¹ straipsnį nepakanka tik fakto, kad jos nepilnametis globotinis atliko priešingą teisei veiką. Šiuo atveju privalo būti nustatyta kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas globėjų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų šią aplinkybę, t. y. inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo tiriama ar J. L. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į globėjos valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos nepilnametis globotinis K. Š. nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jos priežiūrą ir auklėjimą. Kaip jau buvo minėta, tokie duomenys renkami apklausiant vaiko pedagogus, išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan., tačiau šiuo atveju duomenų, patvirtinančių J. L. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta. Be to, ATPK 181¹ str. yra įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl būtina nurodyti, kokio teisės akto, kokį straipsnį, jo dalį ir pan., pažeidė globėjai, netinkamai panaudodami savo valdžią ar jos nepanaudodami.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad būtina atlikti išsamų, visapusišką aplinkybių tyrimą, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, taip pat ir papildyti kaltinimo, nurodant kitus galimai pažeistus teisės aktus, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina jos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-3837-982/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.