Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškinio esmė.

2. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

3.1. Iš santuokos sudarymo įrašo (duomenys neskelbtini) Nr.155 matyti, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.

3.2. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

3.3. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas (CK 326 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais (CK 326 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 straipsnio 2 dalis). Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.).

3.4. Ieškovė nurodė ieškinyje bei paaiškino teismo posėdyje, kad su atsakovu nuo 2024 m. birželio mėnesio gyvenantys skyrium, nevedantys bendro ūkio, nebegyvenantys bendro santuokinio gyvenimo, kadangi nėra bendrų interesų, pomėgių, bendrų planų, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, buvo neištikimas, su kuo ji negalėjo taikstytis. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kas laikytina jo sutikimu nutraukti santuoką. Ieškovė taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas sutinka skirtis. Ieškovės teigimu tai yra jų antra santuoka su atsakovu, tik kadangi ji norėjo skirtis nepraėjus nuo santuokos daugiau kaip vieniems metams, negalėjo santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o turėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

3.5. Santuoka gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji yra iširusi, t. y. bendras tolimesnis sutuoktinių gyvenimas nebegalimas. Iš ieškovės pareikšto ieškinio ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad jie atskirai negyvena nuo 2024 m. birželio mėnesio, bendro ūkio neveda, jokių kontaktų sutuoktiniai nepalaiko, abu sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, susitaikymo termino nepageidavo, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, darytina išvada, kad santuoka yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti, tolesnis bendras gyvenimas nėra galimas, dėl ko jų santuoka nutrauktina, pripažįstant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

4.1. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę ,,A.“, o atsakovui jo prigimtinę pavardę ,,U.“.

4.2. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis.). Kadangi ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, kam atsakovas negali prieštarauti, dėl ko ieškinys dalyje dėl santuokinių pavardžių tenkintinas visiškai.

5. Dėl turto padalinimo.

5.1. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis)

5.2. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).

5.3. Iš ieškinio, ieškovės paaiškinimo, VĮ ,,Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys bendro dalintino turto neturi, taip pat neturi įsipareigojimų kreditoriams, todėl teismas jokio turto bei įsipareigojimų nedalina.

6. Dėl sutuoktinių išlaikymo.

6.1. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

6.2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė jokio pagrindo, numatyto CK 3.72 straipsnyje, kad kuriam nors sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, nei viena iš šalių jo priteisti neprašė, todėl jis nėra priteistinas.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

7.1. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidos.

7.2. Ieškovė nuo žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. sprendimu Nr.(8.28Mr)ATP-C-2024-05373, kuriuo jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos).

7.3. Ieškovė paduodama teismui ieškinį privalėjo sumokėti 110 EUR žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus (100 Eur x indeksas 146,8 x 0,75 (el. byla).

7.4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 27 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01043 nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidos yra 522,92 eurai, kurios turėtų būti priteistos valstybės naudai.

7.5. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, nes jos sumoje 31,72 Eur viršija minimalią 8 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

7.6. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo. Tačiau CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas rodo, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė dėl abiejų šalių kaltės, abi šalys sutiko santuoką nutraukti, tačiau negalėjo jos nutraukti ypatingąja teisena, nes nuo jos sudarymo nebuvo praėję daugiau kaip 1 metai, teismas nukrypsta nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, ir priteisia iš atsakovo valstybei 55 Eur žyminio mokesčio (110 Eur/2), 261,46 Eur (522,92 Eur/2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 15,36 Eur (31,72 Eur/2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi nuo šių išlaidų ieškovė yra atleista 100 proc., jos dalis iš jos nėra priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp ieškovės V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą bei įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 155, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti jos ikisantuokinę pavardę „A.", o atsakovui V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti prigimtinę pavardę „U.".

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 55 Eur ( penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio; išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) 15,36 Eur (penkiolika eurų 36 euro centų); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas 261,46 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 46 euro centų).

Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele banka" Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei visais atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-156-1021/2025.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.