- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-394-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutės Valiulienė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- A. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-394-212/2016
Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00385-2015-5
2016 m. gegužės 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514-857/2015 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui I. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra vaiko D. G. tėvas, o ši yra atsakovo dukra. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2015-04-27 iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad su atsakovu 2007 m. ją supažindino brolis. Tuo metu gyveno ir dirbo Vilniuje. Pradėjo su atsakovu bendrauti ir apsigyveno kartu, kaip šeima. Nuo 2007 metų lapkričio mėnesio su atsakovu kartu nebegyveno. Ji šiuo metu nedirba, dar augina penkių metų dukrą. Pragyvena iš 200 eurų dydžio socialinės pašalpos, turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad I. M. yra D. G. tėvas, o D. G. yra I. M. dukra, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur nuo 2015-04-27 d. iki vaiko pilnametystės, ir 3‘240 Eur išlaikymo įsiskolinimą D. G.. Nustatė, kad ieškovė 2008-08-15 pagimdė dukrą D. G., kurios tėvas yra atsakovas.
Atsakovo abejones dėl tėvystės nustatymo teismas laikė nepagrįstomis, nes ekspertizei buvo paimti ir tiriami atsakovo ir D. G. kraujo ėminiai ir šių ėminių tyrimo metu gautų duomenų pagrindu padaryta išvada dėl tėvystės. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, o pragyvena tik iš 200 eurų socialinės pašalpos. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas. Teismas darė išvadą, kad D. G. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 150 eurų suma. Todėl, atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į vaiko amžių, būtinumą patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. užtikrinant vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, į tai, kad ieškovei tenka didesnė rūpinimosi su ja gyvenančia nepilnamete dukra dalis, nenumatytų išlaikymo išlaidų padengimas, į tai, kad ieškovė turi kita išlaikomą nepilnametį vaiką, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, todėl iš atsakovo priteisė didesnę dalį išlaikymo, t. y kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur. Tinkamos vaiko vystymosi sąlygos turi būti užtikrinamos nuo 2015-04-27, kadangi nuo šios datos išlaikymą vaikui prašo priteisti ieškovė.
Apie vaiko gimimą atsakovui pranešė ieškovės brolis, šių paaiškinimų nepaneigė ir atsakovas nurodęs, kad apie vaiką žinojo. Ieškovė yra anksčiau kreipusis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, tačiau atsakovo nepavyko rasti. Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-27 iki 2015-04-27 po 90 Eur kas mėnesį, kas sudaro 3‘240 Eur. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimas neužkerta kelio atsakovui susitarti dėl jo mokėjimo išdėstymo su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimą ir skirti pakartotinę DNR ekspertizę tėvystei nustatyti arba pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimą ir priteisti iš apelianto po 60 Eur vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės bei sumažinti išlaikymo įsiskolinimą. Nesutinka, jog yra vaiko tėvas ir jis negali teikti 90 Eur dydžio išlaikymo vaikui dėl sunkios turtinės padėties. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. 2 d. ir CK 3.148 str. 1 d. bei neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Ekspertizės aktas yra su trūkumais, nėra įrašytas apelianto asmens kodas. Ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. reikalavimų. Į ekspertizę nebuvo atvykusi ieškovė, todėl reikalinga skirti pakartotinę DNR ekspertizę. Nurodo, kad vaiko išlaikymui jis negali teikti 90 Eur, nes neturi darbo, negauna jokių pajamų, gyvena pas močiutę. Jam yra suteikta 100 proc. teisinė pagalba, kas rodo, jog jo turtinė padėtis yra sunki.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Taigi eksperto išvada yra vienas svarbiausių bei reikšmingiausių įrodymų, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.
Kartu pažymėtina, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. G. yra D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Įrašo apie vaiko tėvą gimimo liudijime nėra (b. l. 6). Ieškovė nurodė, jog D. tėvas yra I. M.. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akto Nr. ES 308/15 (01), išvadą I. M. yra D. G. tėvas su 99,99997 proc. tikimybe (b. l. 70-72).
Apelianto argumentai, kad būtina skirti pakartotinę ekspertizę, nes nebuvo tirtas ieškovės kraujas ir akte neįrašytas jo asmens kodas, nepagrįsti ir atmestini.
Iš ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad: „< Ekspertizės objektas atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko – D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kraujo ėminiai >“ (b. l. 70). Taigi, apelianto, kurio kraujas buvo tiriamas dėl galimos tėvystės, asmens kodas nurodytas. O šio kodo neįrašymas išvadoje, nedaro ekspertizės akto negaliojančiu. Ekspertizės akte nėra apelianto pastabų ar prieštaravimų dėl atliekamos ekspertizės nedalyvaujant ieškovei. Tai, kad ieškovės kraujas nebuvo tiriamas, nepaneigia atsakovo tėvystės. Ekspertizės atlikimui atsakovo ir vaiko D. kraujo ėminių pakako, kad būtų nustatyta tėvystė, todėl DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo I. M. tėvystę.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteisto vaikui išlaikymo ir teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl negali skirti vaiko išlaikymui 90 Eur per mėnesį.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Teismas, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir jų pagrindu nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/20102011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.).
Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, kurie vertintini, atžvelgiant į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina nepilnametį vaiką, jos pajamas sudaro 200 Eur socialinė pašalpa. Atsakovas nuo 2009-09-22 niekur nedirbo, darbo biržoje buvo įregistruotas nuo 2013-11-28 iki 2014-03-10 ir nuo 2015-07-20, t. y. po to, kai buvo iškelta ši civilinė byla (b. l. 85-86, 117-119).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nedirba. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sutinka vaiko išlaikymui mokėti 60 Eur per mėnesį, tačiau nesant įrodymų apie gaunamas pajamas, kolegija daro išvadą, kad apeliantas neatskleidžia savo tikrosios turinės padėties.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas, atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.