Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2271-1218/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-05-09
Bylos Nr.
e1-2271-1218/2025
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00453-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Kujalis
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2271-1218/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00453-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.10.1.1; 1.2.9.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas 2023 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent: jis, būdamas darbingas ir sveikas, taip pat žinodamas apie 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. 1.2-14257-96/2013, kuriuo jis įpareigotas mokėti periodines išmokas savo nepilnametei dukrai B. M. išlaikyti nuo 2013 m. kovo 22 d. iki jos pilnametystės (po 600 Lt (173,77 Eur) šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją), pavedant uzufrukto teise dukros B. M. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jos motinai R. B., laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 5 d., nevykdė minėto teismo įsakymo ir vengė pareigos išlaikyti savo dukrą B. M., išskyrus laikotarpius: nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 30 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., kai buvo pervesti pinigai vaiko išlaikymui, bei nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. kovo 26 d., nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d., nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. birželio 30 d., kai buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl ko susidarė 17 802,74 Eur įsiskolinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. gegužės 16 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be kita ko, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. B. ir R. M. gimė dukra B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje 1.2-14257-96/2013 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai B. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2013 m. kovo 22 d. iki dukros pilnametystės ir 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė uzufrukto teise dukros B. M. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jos motinai R. B.. Teismo įsakymas įsiteisėjęs ir galiojantis. R. M. dukros išlaikymo niekada nemokėjo, neprisidėjo prie dukros išlaikymo nuo pat teismo įsakymo (ir anksčiau), kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos. Per dešimt metų buvo sumokėtos vos kelios įmokos. Nors antstolis G. P. vykdo išieškojimą dėl išlaikymo po pat Teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tačiau išieškoti lėšų per visą šį laikotarpį negali. Pagal 2024 m. gegužės 15 d. pateiktą Pažymą dėl skolos likučių vykdomojoje byloje Nr. 0019/13/00367 yra susidariusi skola 17 079,12 Eur sumai. Išieškoti skolos nepavyksta net ir priverstinio vykdymo tvarka, nes R. M. oficialiai nedirba ir oficialiai negauna jokių pajamų, galimai jas tyčią slėpdamas. R. M. yra darbingas, turi architekto magistro laipsnį, įgalus ir objektyviai galintis legaliai dirbti bei išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau tokio išlaikymo jis sąmoningai vengia. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos žiniomis, R. M. turėjo priklausomybę lošimams ir ten naudojo savo turimas lėšas. Kartu su pareiškimu pateiktas gimimo liudijimas, teismo įsakymas ir antstolio pažyma (t. 1, e. b. l. 1-9, 10, 11, 12, 13, 14).

2024 m. gegužės 21 d. antstolis G. P. pateikė visą vykdomosios bylos medžiaga (t. 1, e. b. l. 20).

2024 m. birželio 26 d. apklausta liudytoja R. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai ir R. M., gimė dukra B. M.. Gimus vaikui jie vedė bendrą ūkį, gyveno kartu jos bute (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai nuosavybes teise. R. M. dirbo pagal individualią veiklą, architektu. Važinėdavo į S. Tuos tris metus jis dirbo kada norėdavo, pinigų namo neparnešdavo, prie buto išlaikymo neprisidėjo, mokesčių nemokėjo, tik retkarčiais nupirkdavo maisto. Minėtą laikotarpį ji išlaikė jį. Išvykęs į darbą pinigų neparnešdavo, pinigai kažkur dingdavo, užsukdavo į barą, lošimų namus ir buvusias moteris. R. M. geriau žino, kur tuos pinigus išleisdavo. Kuomet gyveno kartu ji rūpinosi jų dukra B. M.. R. M. yra nupirkęs tik žaislą (barbę), kas jos manymu žaislas ne pagal amžių. R. M. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nes ji pajuto, kad bijo grįžti į savo namus, nes nežino ką ras namuose, todėl nusprendė su juo nebegyventi ir R. M. išvyko gyventi pas savo tėvus. 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 1.2-14257-96/2013 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai B. M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2013 m. kovo 22 d. iki dukros pilnametystės ir 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė uzufrukto teise dukros B. M. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jai. Teismo įsakymas įsiteisėjęs ir galiojantis. R. M. dukros išlaikymo niekada nemokėjo, neprisidėjo prie dukros išlaikymo nuo pat teismo įsakymo (ir anksčiau), kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos. Jos dukra – B. M. pas senelius ar tetą (krikšto mamą) S. negyveno, tik lankydavosi savaitgaliais arba per atostogas. S. gyvena pasiturinčiai, ji kaip krikšto mama rūpinosi B. M., pasveikindavo per visas šventes, nupirkdavo žaislų, kartais nupirkdavo drabužių, taip pat yra nupirkusi Kalėdoms „Nintendo“ žaidimų konsolę. Ji S. sakė, kad dukrai labiau reikia kompiuterio mokslams, nes buvo pandemijos laikotarpis, tačiau S. paaiškino, kad nupirks tai ko B. M. nori, nes dukra nežaisdavo su „Nintendo“ ir jis stovėjo, su dukros sutikimu jos jį pardavė, pinigus grąžino S. ir ji gimtadieniui nupirko kompiuterį, minėtas kompiuteris buvo pas ją namuose, tačiau R. M. pradėjo reikalauti, kad jam jo reikia darbui ir dukra kompiuterį atidavė R. M.. Visus tuos metus S. nupirkdavo daiktus pagal dukros norus, o ne pagal poreikį. Ji prašė S., kad jos pasitartume ką nupirkti ir gavo iš jos aiškų atsakymą: „Mes pirksim, tai ko nori dukra, o tu nupirks tai ko reikia“. Jos nuomone – rūpinimasis vaiku yra kai derinama su mama pagal poreikį, o ne tai ko nori vaikas, todėl tai gaunasi kaip vaiko papirkinėjimas, o ne poreikių tenkinimas. Vienintelis dalykas, kurį pasiūlė S., tai apmokėti B. M. psichologo paslaugas kažkur už 4-5 mėn., tačiau tai nebuvo susitarimas, kad išskaičiuos iš išlaikymo skolos. Seneliai B. M. dovanodavo simbolines dovanas, saldainius ar žaislus ir tai būdavo konkrečių švenčių progą. Nieko bendro neturi tetos S. ar senelių dovanos ir R. M. dukros išlaikymas. Per dešimt metų buvo sumokėtos vos kelios įmokos. R. M. buvo kažkur įsidarbinęs, tiksliai neprisimena ar jo darbovietė, ar antstolis G. P. keletą mėnesių (kažkur nuo trijų iki pusės metų) mokėjo įmokas, jeigu gerai prisimena apie 190 Eur, bankiniu pavedimu gaudavo į savo banko sąskaitą. Taip pat R. M. tėvai sumokėjo 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, tiksliai neprimina, bet arba dalį arba visus pinigus sumokėjo grynaisiais pinigais ir jos pasirašė dokumentą, ji dokumento neturi, tačiau dėl 6000 Lt įsiskolinimo ji pretenzijų neturi, kadangi atsiskaitė. Kuomet R. M. gyveno pas tėvus, kartais savaitgaliui parsiveždavo B. M., jokių daiktų, žaislų ar kitokių dalykų dukrai nepirko, tik buvo nupirkęs saldainių. Nors antstolis G. P. vykdo išieškojimą dėl išlaikymo nuo pat teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tačiau išieškoti lėšų per visą šį laikotarpį negali. Pagal 2024 m. gegužės 15 d. pateiktą pažymą dėl skolos likučių vykdomojoje byloje Nr. 0019/13/00367 yra susidariusi skola 17 079,12 Eur sumai. Išieškoti skolos nepavyksta net ir priverstinio vykdymo tvarka, kadangi R. M. oficialiai nedirba ir oficialiai negauna jokių pajamų, galimai jas tyčia slėpdamas. R. M. yra darbingas, turi architekto magistro laipsnį, įgalus ir objektyviai galintis legaliai dirbti bei išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau tokio išlaikymo jis sąmoningai vengia. Jai yra žinoma, kad šiuo metu R. M. gyvena tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neprisimena). R. M. nuosavybes teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamo turto neturi, kadangi turi daug skolų, jai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai ir pan. Jai yra žinoma, kad R. M. turėjo priklausomybę lošimams ir ten naudojo savo turimas lėšas. Kuomet dirbo S., jis yra skambinęs neblaivus iš (duomenys neskelbtini) lošimų namų, kuomet tris metus gyveno kartu, jo darbo kompiuteris, kuris buvo paimtas lizingu, atsirado lombarde, taip pat video kamerą pridavė į lombardą, dingdavo kiti daiktai. R. M. sesuo S. yra minėjusi, kad jis turi priklausomybė lošimams ir, kad jis užsiregistravęs, kad neįleistų į lošimų namus bei visi draugai žinojo, jokia čia paslaptis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atliekama nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, dėl ko iš esmės pažeidžiami vaiko interesai gauti išlaikymą, ji visą šį laiką, t. y. ilgiau nei dešimt metų vaiką išlaikė viena, o pažeistų teisių neįmanoma apginti civiline tvarka būtent dėl to, kad R. M. slepia savo pajamas, tyčia nedirba legaliai ir oficialiai negauna jokių pajamų. Šiai dienai ji tikslios informacijos neturi ar R. M. dirba, tačiau jai pastarasis sakė, kad atnaujino individualią veiklą ir turi architektinį projektą, tačiau ar tai yra tiesa ji nežino (t. 1, e. b. l. 59-63).

2024 m. rugsėjo 5 d. apklausta liudytoja G. M. parodė, kad ji dirba antstolių G. P. ir A. P. kontoroje padėjėja. Šiose pareigose dirba daugiau negu 10 metų. 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakyme Civilinėje byloje Nr. 1.2-14257-96/2013 nustatyta priteisti iš skolininko R. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai B. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo 2013 m. kovo 22 d. iki dukros pilnametystės ir 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. 2013 m. liepos 1 d. į jų kontorą kreipėsi motina R. B., tik dėl nepilnametės dukros B. M. išlaikymo, dėl įsiskolinimo, t. y. 6000 Lt , R. B. joms pranešė, kad yra atsiskaityta ir pretenzijų neturi. Per visą laikotarpį, t. y. šiai dienai iš R. M. yra išieškota 9 082,92 Eur. R. M. yra skolingas 17889,12 Eur. Šiai dienai skolininkas R. M. išlaikymo neteikia, areštuotose sąskaitose lėšų nėra, judėjimai sąskaitose nevyksta, VSDFV duomenimis niekur nedirba, R. M. užimtumo tarnyboje neregistruotas, jeigu būtų užsiregistravęs ir gautų išmokas, tuomet iš jo piniginės lėšos būtų nuskaičiuotos, jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas neturi. Skolininkas R. M. su antstoliais nebendrauja ir duomenų apie savo finansinę padėtį neteikia. Piniginės lėšos, kurios yra gaunamo iš VSDFV yra įskaitomos į įsiskolinimą, tačiau R. M. tuomet yra skolingas valstybei. VSDFV duomenimis jai yra žinoma, kad VSDFV yra registruota, jog R. M. užsiima individualia veikla, tačiau į areštuotas sąskaitas negauna jokių pajamų. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (t. 2, e. b. l. 7-10).

2025 m. sausio 20 d. apklausta liudytoja S. M. parodė, kad B. M. gyvenime kartu su vyru D. M. dalyvauja nuo pat jos gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Tėvų R. M. (jos brolio) ir R. B. prašymu tapo mergaitės krikšto tėvais. Kartu su broliu R. augo šeimoje, kurioje buvo diegiamos tikrosios vertybės ir supratimas, kad pagalba vieni kitiems yra savaime suprantamas dalykas. Suprasdami savo kaip giminaičių ir krikšto tėvų pareigą ir atsakomybę, žinodami sudėtingą B. tėvų situaciją visada rūpinomės ir rūpinamės iki šiol B.. Nuo 2013 m. iki šiol vasaromis kartu su jos šeima ir seneliais B. laiką leisdavo jų sodyboje, taip pat jų namuose. Siekiant, kad mergaitės savaitgaliai būtų turiningesni ilgą laiką (nuo 2019 m. iki 2020 m.) mokėjo už sekmadienines B. M. plaukimo pamokas (duomenys neskelbtini), taip pat pasikeisdami su vyru vežiojo patys vaiką į užsiėmimus. B. M. mama, R. B., paprašyta nuvežti vaiką į užsiėmimus dažnai atsisakydavo, motyvuodama, kad arba neturi laiko, arba negali kvėpuoti chloro kvapo. Kadangi B. nuo gimimo turi problemų su regėjimu, nešioja akinius, tai dažnai (du kartus per metus nuo 2013-2014 m.) su ja vykdavo pas okulistą, pati mokėjo už paslaugas ir akinius. Būdama jaunesnio amžiaus mergaitė dažnai sirgdavo ausų uždegimu, prireikus kreiptis pas gydytojus, veždavo ją pas LOR gydytoją, mokėjo už konsultacijas, skiriamus vaistus, lankydavo ją ligoninėje. Vasaros atostogų metu, kad vaikas gyvendamas pas senelius (nuo 2018 m.) turėtų užimtumą, ji mokėjo už B. užsiėmimus (duomenys neskelbtini) akademijoje, kur vaikui labai patiko ir sekėsi. Būnant pradinėse klasėse B. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ vasaros dienos stovyklose, nuo 9 metų B. kiekvienais metais su malonumu vasarą vyksta į (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 metais, mama R. B. neišleido vaiko į šią stovyklą, nors jos buvo sumokėtas avansas ir tėtis – jos brolis R., buvo pasiruošęs sumokėti likusią sumą. Kiekvienais metais važiuodami atostogauti į Lietuvos pajūrį, kartu pasiimdavo ir B., yra kartu su B. atostogavę Bulgarijoje, Kanarų Salose. B. pageidaujant pamatyti Londoną, specialiai dėl jos kartu su vyru organizavo išvyką į šį miestą, kartu su ja lankėsi Stambule. Mokslo metų pradžioje visada pasiteiraudavo R. B., ar netrūksta vaikui priemonių ar aprangos mokyklai. Išaugus vaikui rūbus arba avalynę visada nupirkdavo neprašoma. Visos B. mokyklinės kuprinės iki šiol buvo įgytos jos lėšomis. Kadangi B. mokosi menų mokykloje, jai reikalingos dailės priemonės, jas taip pat tekdavo pirkti. 2023 metų pavasarį R. B. išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), vaikas buvo pilnai jos išlaikomas (nuo 2023 m. vasario/kovo mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn.), tais metais mokslo metų pabaigoje vyko dailės pirmoji mokomoji praktika, visos reikalingos priemonės buvo įgytos jos lėšomis. Taip pat mokėjo už gydytojų rekomenduotas psichologo paslaugas, (moka ir šiuo metu) porą metų mokėjo už lietuvių kalbos korepetitorės paslaugas. B. pradėjus lankyti mokyklą nuo 2017 m. tėtis – R. M., B. buvo parūpinęs mobilų telefoną su mokėjimų papildymo kortele. Jų lėšomis B. yra nupirktas nešiojamas kompiuteris, ne vienas mobilus telefonas. Taip pat B. paprašius, visada papildydavo jos visuomeninio transporto pravažiavimo bilietą. 2019 m. (kaip ji atsimena) R. B. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas jos automobilis (žalios spalvos Ford), todėl ji planavo įsigyti naują automobilį, tačiau neturėjo pakankamai lėšų, todėl prašė jos paskolinti 3 000 Eur, motyvuodama, kad automobilis jai būtinas darbui. Ji jai tiesiog padovanojo 1 000 Eur, nors tuo metu R. B. jau buvo santykiuose su kitu vyru. R. B. su B. visada būdavo kviečiamos jų namuose švęsti tiek šeimos, tiek ir didžiąsias metų šventes. B. gimimo dienos taip pat dažniausiai buvo švenčiamos pas juos. Tačiau ir gaudama visokeriopą pagalbą tiek iš jos tėvų, tiek iš jos R. B. panašu tikėjosi daugiau, kadangi R. turėjo svajonę įsigyti žemės sklypą, apie 2020 metus ji išreiškė jai mintį, kad ji sutiktų nereikalauti alimentų, kuriuos turi mokėti jos brolis R. M. iškeisti į senelių sodą. Kas jai pasirodė labai keista, kadangi seneliai, t. y. jos tėvai jokių įsipareigojimų R. B. neturi. Kadangi niekada neprašė ir niekada nesitikėjo, kad R. ketina ir nori padengti vaiko išlaikymo išlaidas, o ji su vyru tiesiog geranoriškai padėdavo, niekada neskaičiavo kokios pinigų sumos buvo skirtos B. M. poreikiams. Nuo 2023 m. vasario/kovo mėn. iki 2023 m. spalio mėn. B. gyveno pas ją, o nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. sausio 17 d. pas savo motiną. Tačiau nuo 2024 m. sausio 17 d., kuomet B. išėjo kaip stovinti iš namų (įvykus konfliktui su mama) ir nebegyvena su savo motina R. B., tiek brolis, tiek jos tėvai, tiek ji su vyru ir toliau rūpinasi vaiku, supirko iš naujo jai reikalingus daiktus, mokymosi priemones, dailės reikmenis, kadangi motina atsisako perduoti bet kokius B. asmeninius daiktus, netgi tuos, kurie įgyti ne jos asmeninėmis lėšomis. Nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. birželio 17 d. B. su savo motina negyveno jos namuose (gyveno pas juos šeimoje, t. y, ir pas ją ir pas senelius bei Krizių centre). Po ko nuo 2024 m. birželio 17 d. B. grįžo gyventi pas motiną bei 2024 m. rugpjūčio 7 d. Vaiko teisės tarnyba paėmė B. iš motinos ir perdavė pagal Laikino apgyvendinimo aktą jos motinai ir tėvui. Nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol B. gyvena pas ją. Dalį mokėjimo pavedimų, susijusių su B. išlaikymu (per paskutinius metus) pateikia prie apklausos protokolo. Nori patvirtinti, jos brolio R. M. žodžius, kad kuomet jis neturi finansinių galimybių pilnai rūpintis B., mergaitės poreikiai tiek būtinieji, tiek ir nebūtinieji artimųjų pastangomis yra nuolat užtikrinami. Mergaitei perkama: rūbai, avalynė, mokymo priemonės, konsultacijos pas okulistą, perkami akiniai, lęšiai, vežama į užsienio keliones, ilgą laiką gyvenant tiek pas juos, tiek pas senelius B. mama neprisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Peržiūrėjo nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. laikotarpio el. būdu atliktus jos pavedimus, kurie buvo skirti jos krikšto dukros B. M. poreikiams. Suvestinę ir mokėjimo pavedimus prideda. Trumpai apie išlaidas: „(duomenys neskelbtini)“ – pagal Santaros gydytojų rekomendacijas, psichologo konsultacijos. K. P. (lietuvių kalbos mokytoja) – B. keletą metų lanko papildomas lietuvių kalbos pamokas, dažniausiai mokama vietoje. Susisiekimo paslaugos – visuomeninio transporto el. bilietas, (duomenys neskelbtini) – vaikų vasaros stovykla, kurioje B. dalyvauja kasmet nuo 9 m. Taip pat nori patikslinti, kad jos brolis R. M. yra vedęs. Turi du vaikus. R. B. yra jo buvusi meilužė, ir pagimdė (duomenys neskelbtini) dukrą B. Kiek jai yra žinoma, tai jos brolis prabuvo kartu su R. kartu nuo 2009 m. iki 2010 m., t. y. iki B. gimimo. Ji, jos tėvai padeda R. išlaikyti vaiką nuo meilužės R., t. y. B., nes jiems gaila vaiko. Nuo 2013 m. iki 2019 m. B. praktiškai gyveno pas jos tėvus name ir R., nes jis ten irgi gyveno iki 2019 m. Jos motina paimdavo B. pas save per išeiginės. Dukra visiškai aprūpinta iki šiol iš jų šeimos pinigų. 2024 m. gruodžio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ji yra paskirta B. globėja. Su R. nuo 2024 m. pradžios nustojo bendravimas. Ji nesirūpino dėl savo dukros, jai neįdomu kaip jos dukra gyvena. Pinigų dėl savo dukros R. jiems neduoda, o jiems ir nereikia iš jos nieko. Svarbu mergaitės sveikata bei ramus gyvenimas (t. 4, e. b. l. 153-161).

2025 m. sausio 20 d. apklausta liudytoja D. M. M. parodė, kad jos sūnus R. M. iki anūkės B. M., gimimo (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su anūkės motina R. B., jos vieno kambario bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su vyresniąja motinos dukra iš ankstesnių santykių, panašiai tuo metu R. B. dar prižiūrėjo savo močiutę, kuri kažkurį laiką gyveno kartu su minėta šeima. Gimus B. bendru sutarimu vyresnioji R. dukra, kuriai tuo metu buvo 17 metų bendru sutarimu apsigyveno jų namuose, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Gavęs darbo pasiūlymą kitame mieste jos sūnus išvyko dirbti į S., kartu su juo išvyko ir R. su anūke B. R. B. dukra J. liko gyventi pas juos, gyveno apie pusę metų, prie savo dukros J. B. išlaikymo R. B. finansiškai neprisidėjo. Po kurio laiko (2011/2012 m.) R. su B. grįžo gyventi į Vilnių. Kuomet R. negalėdavo prižiūrėti B., ji palikdavo jiems anūkę ir jie rūpinosi ja tiek, kiek motina jiems palikdavo vaiką. Motina visada žinojo, kad ramiai galės dirbti savo darbus, nes seneliai yra pensininkai ir niekada neatsisako padėti. B. paaugus ir pradėjus lankyti darželį, R. dažnai paprašydavo, kad seneliai paimtų anūkę iš darželio, tokiu būdu B. dažnai likdavo nakvoti pas juos ir ryte ją vėl nuvesdavo į darželį. B. pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) meno mokyklą pasibaigus pamokoms mergaitė kartais grįždavo į savo namus (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai ir pas juos, taip pat likdavo nakvoti jų namuose. Einant į mokyklą visada vaikui duodavo apie 2,5 Eur pietums, nupirkdavo mokymosi priemonių, reikiamų rūbų, susirgus rūpindavosi vaiku. Pamažu toks gyvenimo būdas tapo norma, R. galėjo laisvai planuoti savo darbo ir poilsio laiką žinant, kad B. visada bus pasirūpinta. Finansiškai prie anūkės išlaikymo R. B. neprisidėjo, taip pat dažnai primindavo, kad tėvas vaiku nesirūpina ir jai vienai tenka išlaikyti šeimą. Be jos su seneliu skirto laiko ir finansinių išlaidų, kurias turėjo anūkės ir R. vyresnės dukros priežiūros metu, taip pat pervedinėjo pinigines lėšas, siekiant padėti R. Taip pat sudarė sąlygas R. ir jos vyresniajai dukrai J. ir jos šeimai neatlygintinai porą vasarų naudotis jų kolektyviniu sodu. Visuomet padėjo, kuo galėjo, net ir tuo metu, kuomet R. B. nesusiklosčius santykiams su kitu vyru teko išsikraustyti iš jo namo su kieme puoselėjimais R. augalais, jie sutiko R. užleisti savo sodo sklypą, kad neprapultų augalai. Nori pabrėžti, kad neketino prašyti ir niekuomet neprašė pinigų iš R. B., nei B. M., nei J. B. išlaikymui, todėl niekada nevedė jokios apskaitos kiek ir kam buvo išleista. Visuomet padėjo kuo galėjo ir dalinosi. Prie apklausos protokolo prideda jos ir jos vyro mokėjimai dėl vaiko išlaikymui (t. 4, e. b. l. 193-194).

2024 m. lapkričio 13 d. apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad su įtarimu, kuris jam įteiktas sutinka, bet nori patikslinti, kad dukros išlaikymui pagal teismo spendimą jis mokėjo daugiau nei porą kartų, dukra gyveno ir gyvena nuo 2013 m. ir pas jį, ir pas jo tėvus taip pat periodiškai pas jo seserį, visapusiškai per tą laikotarpį buvo išlaikyta. Be to, jis savo buvusiai sugyventinei į rankas dėl dukros išlaikymo irgi duodavo pinigus, pirko dukrai dovanų. Išsamius parodymus duos vėliau, dalyvaujant jo advokatui (t. 4, e. b. l. 46-50).

2024 m. lapkričio 27 d. papildomai apklaustas įtariamojo R. M. papildomos apklausos metu parodė, kad jis yra vedęs, tačiau su savo šeima kartu nuo maždaug 2002-2003 metų negyvena. 2009 metais jis susipažino su R. B.. (duomenys neskelbtini) gimė jų bendras vaikas – dukra B. M. Nuo 2010 m. iki 2013 m. sausio pabaigos gyveno kartu su R. B. jos bute esančiame (duomenys neskelbtini). Didžiąja dalį laiko jis gyveno kitame mieste (duomenys neskelbtini) raj. ir dirbo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 21 d. UAB „S.“) – darbo reikalais. Nuo 2013 m. rugsėjo pradžios iki 2016 m. birželio pradžios jų dukra B. M. lankė darželį „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) ir didžiąją dalį laiko (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) gyveno su juo ir jo tėvais, jo tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. B. pasiimdavo dukrą daugiausiai tik savaitgaliais. Kiek jis paskaičiavo, tai vaikas gyveno su juo ir jo tėvais apie 600 parų nuo 2013 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2016 m. birželio mėn. pradžios. Vaikas buvo aprūpintas visapusiškai, t. y. iš jos motinos pinigų vaiko išlaikymui paimti nebuvo. Nors ji 2013 m. kovo 25 d. pagal teismo sprendimą išreikalavo mokėti alimentus po 600 Lt (173,77 Eur) kiekvieną mėn. ir jis mokėjo alimentus: 2013 m. liepos 24 d. – 1000 Lt (sumokėta antstoliui, turi mokėjimo pavedimo kvitą, pateks po apklausos, sumokėjo jo tėvas jo prašymui, jis davė tėvui pinigus, o jis užpildė kvitą savo vardu). 2013 m. gegužės 17 d. jis pagal teismo sprendimą R. B. sumokėjo 6000 Lt dukros B. M. išlaikymo įsiskolinimą (dokumentą pateiks po apklausos). Nuo 2016 m. rugsėjo pradžios iki 2020 m. birželio pradžios dukra pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje ir pradinėse klasėse taip pat didžiąją laiko dalį praleisdavo su juo ir jo tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio. Į mokyklą su dukra ėjo ir jis ir jo tėvas, tačiau į susirinkimus mokykloje vaikščiojo R. B.. Vaikas buvo išlaikytas visapusiškai, iš jos mamos pinigų dėl dukros pragyvenimo pas juos niekas nereikalavo. 2014 m. rugpjūčio 26 d. 1 000 Lt vaiko išlaikymui sumokėjo jo prašymu jo motina D. M. M. R. B. (turi dėl minėto mokėjimo dokumentą – kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 14 d. jis R. B. 665 Eur sumokėjo dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo dalį per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. liepos 17 d. (dokumentą turi ir pateiks po apklausos). Nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. birželio 28 d. jis pradėjo dirbti UAB „G.“ ir antstolis nusirašydavo nuo jo atlyginimo dėl vaiko išlaikymo po 174 Eur kiekvieną mėn. Nuo 2017 m. birželio 28 d. toliau dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tačiau pajamų neturėjo, padėdavo jam jo tėvai bei sesuo S. M.. Nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. alimentus jis nemokėjo, nes neturėjo pajamų. 2024 m. lapkričio 15 d. jis sumokėjo dėl vaiko išlaikymo R. B. 200 Eur. Nuo 2019 m. jis gyvena atskirai nuo tėvu, adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jo tėvams. Jam padeda finansiškai visą laiką jo tėvai bei jo sesuo (už butą mokėti, duoda jam pinigų maistui). Nuo 2020 m. iki 2022 m. daugiau laiko dukra praleisdavo pas savo motiną, bet periodiškai ir pas jo seserį S. M.. Nuo 2023 m. pavasario iki 2023 m. rudens R. B. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Dukra bendru jų sutarimu gyveno pas jo seserį S. M., adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. sausio 31 d. gavus iš Vaiko teisės tarnybos pranešimą, kad dukra atsisako gyventi su mama, dukrai taikyta laikinoji priežiūra pas tetą S. M., vėliau pas jo mamą D. M. bei sesers sūnų K. M.. 2024 m. su savo motina R. B. jų dukra B. gyveno tik 2 mėnesius, t. y. nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2024 m. rugpjūčio. Dabar, t. y. nuo 2024 m. spalio vyksta teisminis procesas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo (pareiškėjas – Vaiko teisų tarnyba). Tarp 2010-2012 metus laiko R. B. kita dukra (nuo kitos vyro) – J. B. (dabar J. U.) gyveno pas jo tėvus, kurie ją pilnai išlaikė. Tai pat 2024 m. 2 mėnesius, t. y. nuo kovo 8 d. iki balandžio 27 d. pilnai išlaikė savo dukrą gyvendamas krizių centre „(duomenys neskelbtini)“ kartu su dukra, nors turėjo pagal Vaiko teisės tarnybos sprendimą kartu su jų dukra ten gyventi R. B., tačiau jai ten nepatiko, ir ji atsisakė ten būti kartu su jų nepilnamete dukra, o jis neatsisako. Nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 27 d. mediacijos metu krizių centre „(duomenys neskelbtini)“ R. B. sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų metu jį šantažavo pasirašyti mediacijos sutartį jos naudai (kad dukra gyventu su ją), kitu atveju grasino paduoti į teismą jį dėl vaiko išlaikymo lėšų nemokėjimo. Jam nesutikus, ką ir padarė, t. y. parašė pareiškimą į policiją. Kaip jam yra žinoma, tai R. B. gaudama lėšas pagrinde tenkina savo asmeninius poreikius (pvz. koncertams, paradams, savo laisvalaikiui), minimaliai rūpinasi dukra. R. B., užsidirbusi lėšų būdama užsienyje, įsigijo sodybą , o ne rūpinosi buto pakeitimui, sudarant sąlygas turėti dukrai atskirą kambarį. Jis duodavo ir grynais pinigais, bet įrodymų neturi (t. 4, e. b. l. 74-82).

2024 m. lapkričio 27 d. savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad R. M. pateikė: 1) 2013 m. gegužės 17 d. patvirtinimą (1-as lapas); 2) 2016 m. sausio 14 d. patvirtinimą (1-as lapas); 3) 2013 m. liepos 14 d. nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (1-as lapas); 4) 2014 m. rugpjūčio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (1-as lapas) (t. 3, e. b. l. 27-33, 34).

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. gruodžio 10 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad su įtarimu, kuris jam šiandien yra įteiktas, sutinka iš dalies, nes vaiko išlaikymą mokėjo, kai turėjo pinigų. Jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Jam šiandien minėti parodymai yra pagarsinti. Po patikslinto įtarimo įteikimo parodė, kad jokio tikslo vengti mokėti dėl savo dukros išlaikymo nebuvo. Nuo 2015 metų projektavimo užsakymų neturėjo, darbo pasiūlymų negavo, todėl, nors ir turėjo pažymą vykdyti individualią veiklą, tačiau pinigų visiškai neturėjo. Jam padėdavo pinigais jo giminaičiai – tėvai ir sesuo. Jis nebuvo registruotas darbo biržoje 2015 metais, 2018 metais ir 2019 metais, nes galvojo, kad pats suras darbą. Darbo biržoje pasiūlymu pagal jo darbo kvalifikaciją nebuvo. Nuo 2013 m. iki 2019 m. jo dukra praktiškai gyveno jo tėvų namuose. Jis ten irgi gyveno iki 2019 m. Jos motina paimdavo jų dukrą tik per išeigines. Dukra visiškai aprūpinta iš jo šeimos pinigų. Jis dabar atsinaujino savo pažymą dėl individualios veiklos ir tikrai mokės alimentus (t. 4, e. b. l. 87-93).

2025 m. balandžio 18 d. papildomai apklaustas R. M. parodė, kad su įtarimu, kuris jam įteiktas sutinka bei pilnai prisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. 2024 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 200 Eur ir 2024 m. gruodžio 27 d. sumokėjo 100 Eur savo dukros išlaikymui į R. B. banko sąskaitą. Mokėjo tik du kartus. Antstoliui dėl minėtų mokėjimų nepranešė. Pinigus minėtiems mokėjimams pasiskolino iš tėvu ir sesers. 2025 m. jis alimentų nemokėjo, nes neturėjo pajamų, dabar yra registruotas (nuo 2025 m. sausio mėn. 6 d.) Užimtumo tarnyboje. Jis gyvena tėvams priklausančiame bute. Kai jis turėjo individualios veiklos pažymą, tai pajamų neturėjo, o gyveno iš tėvu pinigų, bandė internete ieškoti darbą pagal savo kvalifikaciją, bet nieko nerado. Nors jam yra žinoma, kad turi mokėti alimentus savo vaikui kiekvieną mėnesį, tačiau laukė pasiūlymų internete pagal savo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kito darbo jis neieškojo. Savo darbo profilio nekeitė, nes moka dirbti tik pagal savo išsilavinimą. Dėl išlaikymo pakeitimo į teismą dar nesikreipė. Dokumentus dėl pinigų pervedimo R. B. pateiks po apklausos (t. 4, e. b. l. 123-129).

2024 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos analizės nurodoma, kad išanalizavusi antstolio G. P. 2024 m. lapkričio 27 d. gautą pažymą dėl skolos likučių nustatyta, kad įtariamasis R. M. nemokėjo įmokos dėl vaiko išlaikymo: 1) 2013 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 174.00 Eur/mėn., tik 2013-03 mėn. turėjo pervesti 56,04 Eur): nuo 03 mėn. iki 06 mėn. imtinai, nuo 11 mėn. iki 12 mėn. imtinai; 2) 2014 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 174.00 Eur/mėn.): nuo 02 mėn. iki 06 mėn. imtinai; nuo 09 mėn. iki 12 mėn. imtinai; 3) 2015 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 174.00 Eur/mėn.): nuo 01 mėn. iki 11 mėn. imtinai; 4) 2016 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 174.00 Eur/mėn.): nuo 02 mėn. iki 03 mėn. imtinai; 5) 2017 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 177.00 Eur/mėn.): nuo 07 mėn. iki 12 mėn. imtinai; 6) 2018 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 184.00 Eur/mėn., sausio mėn. turėjo pervesti177 Eur): nuo 01 mėn. iki 12 mėn. imtinai; 7) 2019 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 187.00 Eur /mėn. sausio mėn. turėjo pervesti 184 Eur): nuo 01 mėn. iki 11 mėn. imtinai; 8) 2024 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 261.00 Eur/mėn.): nuo 11 mėn. pradžios iki 11 mėn. pabaigos.

Taip pat išanalizavusi iš Užimtumo tarnybos prie LR SADM atsakymą Nr. Sd-7750 gauta 2024 m. lapkričio 20 d. nustatyta, kad įtariamasis R. M. registruotas Užimtumo tarnyboje: nuo 2022-07-15 iki 2023-03-26; nuo 2023-04-09 iki 2023-09-20; nuo 2023-12-19 iki 2024-06-30.

Taip pat išanalizavusi informaciją iš SODRos nustatyta, kad įtariamasis R. M. dirbo/dirba: 1. R. M. VYKDANTIS INDIV. VEIKLĄ nuo 2011-10-03 iki 2022-17-14; nuo 2024-07-01 iki šiol. 2. SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ "V.": nuo 2012-05-10 iki 2013-04-30; 3. UAB "(duomenys neskelbtini)": nuo 2016-03-14 iki 2016-12-30; nuo 2017-03-13 iki 2017-06-28. 4. IĮ J. (duomenys neskelbtini): nuo 2021-07-19 iki 2021-09-23; nuo 2023-03-27 iki 2023-03-31. NEMOKĖJO, NEDRIBO, UŽIMTUMO TARNYBOJE NESTOVĖJO; 3) 2015 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 174.00 Eur /mėn.): nuo 01 mėn. iki 11 mėn. imtinai; 6) 2018 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 184.00 Eur /mėn., sausio mėn. turėjo pervesti 177 Eur): nuo 01 mėn. iki 12 mėn. imtinai; 7) 2019 m. išieškoto dėl vaiko išlaikymo nebuvo (po 187.00 Eur/mėn. sausio mėn. turėjo pervesti 184 Eur): nuo 01 mėn. iki 11 mėn. imtinai (t. 4, e. b. l. 138-140).

2025 m. balandžio 17 d. antstolio G. P. pažymoje dėl skolos vykdomojoje byloje likučio nurodoma, kad šiai dienai vykdomosios bylos išlaikymo skolos likutį sudaro 17 802,74 Eur (t. 5, e. b. l. 74-77).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 164 straipsnyje nustatė atsakomybę asmenims, kurie vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Šio straipsnio sudėties saugoma vertybė (objektas) – vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Vaikų išlaikymas – viena iš tėvų pareigų, kuri yra įtvirtinta įstatyme (CK 3.192 straipsnis). Teisės doktrinoje yra pažymima, kad šios pareigos nevykdymas nesukelia besąlygiškos atsakomybės pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes vengimas išlaikyti vaiką turi būti piktybinis, t. y. sąmoningai, turint blogus ketinimus. Pavojingos veikos požymis įgyvendinamas alternatyviais būdais: 1) vengiant pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką; 2) vengiant pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti 3) vengiant pareigos pagal teismo sprendimą teikti būtiną materialinę paramą vaikui. BK 164 straipsnio sudėtis priskiriamas prie formaliųjų, todėl padarinių ir priežastinio ryšio požymiai nenustatomi. Nagrinėjamos sudėties subjektas yra specialusis, t. y. pakaltinamas, 16 metų sulaukęs vaiko tėvas, motina ar kiti asmenys, kurie įpareigoti teismo išlaikyti vaiką. Kaltės požymiui būdinga tik tiesioginė tyčia, kaltininkui suvokiant pavojingos veikos pobūdį ir norint taip veikti.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų duomenų visumą, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, nustatė, jog kaltinamasis R. M. padarė BK 164 straipsnio nusikaltimą prokuroro pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis.

Apklaustas kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji R. B. parodė, kad anksčiau jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Santuokos šalys nesudarė. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai, t. y. S. M. (kaltinamojo sesuo) ir D. M. (kaltinamojo motina). (duomenys neskelbtini) kaltinamajam R. M. ir nukentėjusiajai R. B. gimė dukra B. M.. Tai patvirtina byloje esantis gimimo liudijimas. Ilgainiui kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji R. B. išsiskyrė, o jų dukra B. M. liko gyventi kartu su motina. Norėdama gauti iš kaltinamojo R. M. dukros išlaikymo išlaidų atlyginimą, nukentėjusioji R. B. nusprendė kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Antstolio pateikta vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. 1.2-14257-96/2013, iš kaltinamojo R. M. buvo priteistas nepilnametės dukros B. M. išlaikymas, t. y. kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 600 Lt (173,77 Eur) nuo 2013 m. kovo 22 d. iki dukros pilnametystės, o taip pat 6 000 Lt (1 730,77 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji R. B. neturi jokių pretenzijų dėl 6 000 Lt (1 730,77 Eur) išlaikymo įsiskolinimo, nes ši suma jai iš tikrųjų buvo sumokėta. Šią aplinkybę patvirtina kaltinamojo R. M. savanoriškai pateiktas pakvitavimas. Taigi, pareiškimas apie nusikalstamą veiką, kurį pateikė nukentėjusioji R. B., iš esmės yra susijęs su kaltinamojo R. M. pareigos mokėti periodines išmokas po 600 Lt (173,77 Eur) nuo 2013 m. kovo 22 d. iki dukros pilnametystės nevykdymu.

Apklaustas kaltinamasis R. M. neginčijo to, kad žinojo apie teismo priimtą įsakymą ir jam nustatytą prievolę, tačiau pirminėse apklausose savo kaltę pripažino tik iš dalies. Savo poziciją argumentavo tuo, kad jis atliko kur kas daugiau mokėjimų, nei nurodoma jam įteiktame pranešime apie įtarimą, o didžiąją dalį laiko dukra gyveno kartu su seneliais ir teta, kurie ją išlaikė ir jokių išmokų iš nukentėjusiosios R. B. nereikalavo. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Taigi, kaltinamojo R. M. argumentai dėl to, kad jo dukra B. M. didžiąją dalį laiko gyveno su seneliais bei teta, kurie ją tuo metu išlaikė, yra nepagrįsti, todėl neeliminuoja jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį.

Visgi, vėlesnėse apklausose kaltinamasis R. M. savo atsakomybės dėl jam pareikštų įtarimų neginčijo ir pateikė visus turimus dokumentus dėl nukentėjusiajai R. B. atliktų mokėjimų, kurie buvo skirti dukros išlaikymui.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis R. M. iš tikrųjų nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 5 d. buvo atlikęs pavienius mokėjimus, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 30 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. jis nevengė įvykdyti teismo nustatytos pareigos.

Be to, išanalizavus institucijų pateiktus duomenis nustatyta, kad kaltinamasis R. M. iš tikrųjų nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. kovo 26 d., nuo 2023 m. balandžio 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d., nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. birželio 30 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl objektyviai negalėjo atlikti jam numatytų mokėjimų.

Iš byloje nustatytų objektyviųjų įvykdyto nusikaltimo požymių, o taip pat pačio kaltinamojo R. M. paaiškinimų nustatyta, kad jis žinojo apie teismo priimtą sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas mokėti lėšas savo dukrai išlaikyti, suprato, kad jis šios pareigos tinkamai nevykdė ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, įvertinęs visus nagrinėjamoje byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas priėjo išvados, kad kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

BK 164 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išvardintų motyvų, R. M. gali būti paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 5, e. b. l. 80-83, 84-87, 88-89, 90-91). R. M. sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 5, e. b. l. 92-96). Apie prokuroro sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat informuota nukentėjusioji R. B. ir jos įgaliota atstovė advokatė K. S.-L., kuri apskundė minėtą prokurorės sprendimą, tačiau skundas buvo atmestas (t. 5, e. b. l. 97-98, 100-101, 125-126, 130-134). Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y. ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad R. M. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą. Įvertinęs padaryto nusikaltimo objektyviuosius požymius, teismas priėjo išvados, kad jis neišsiskiria savo pavojingumo laipsniu. R. M. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė tiesiogine tyčia. ANR duomenimis R. M. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už ANK 73 straipsnio 1 dalies, 481 straipsnio 2 dalies ir 493 straipsnio 2 dalies pažeidimus, jam paskirtas baudas apmokėjo. ĮKNR duomenimis jis taip pat buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėm pagal BK 281¹ straipsnį. Pastebėtina, kad praktiškai visi išvardinti R. M. administraciniai nusižengimai, o taip pat nusikaltimas, yra nulemti piktnaudžiavimu alkoholiu, dėl kurių jis turėjo įvykdyti pakankamai dideles pinigines sankcijas, kurios faktiškai galėjo būti skirtos vaiko išlaikymui arba skolos vykdomojoje byloje padengimui. Sodros duomenimis R. M. šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo R. M. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti duomenys apibūdinantys įvykdytą nusikaltimą bei kaltinamojo asmenybę, patvirtina, kad prokuroro siūloma skirti bausmė – 45 parų arešto – yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, o taip pat kaltinamojo asmenybei. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, taikomas BK 64¹ straipsnis ir R. M. skirtinas arešto bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu – iki 30 parų arešto.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant 9 mėn. bei paskiriant R. M. BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punkte numatytas pareigas, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kiti klausimai

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimties penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimi ir 6 dalies 5 ir 10 punktu, R. M. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt); 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. M., kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: 1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, 1) jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; 2) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Pavelas Kujalis