- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-536-390/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- UAB „Projektų grupė“
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Alekvista“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė
SPRENDI M A S
2007 m. gegužės 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Astai Skujytei, atsakovų atstovams Vigilijui Vansevičiui, adv. Aleksandrui Doroševui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Projektų grupė“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. M. ieškinį atsakovui UAB „Projektų grupė“, tretysis asmuo UAB „Alekvista“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 80 000 Lt dydžio įsiskolinimą, 5 proc. metinių palūkanų pagal įstatymą nuo neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-11-18 ji su UAB „Projektų grupė“ sudarė sutartį dėl žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, kurio vertė 400 000 Lt, (duomenys neskelbtini) Vilniuje pirkimo-pardavimo. Mokėjimas pagal šią sutartį buvo atidėtas. Iki naujų metų jai buvo sumokėta 100 000 Lt, o galutinis terminas numatytas 2005-06-01. Atsiskaitymas vėlavo, delspinigiai taip nebuvo laiku mokami, nors pirkėjas buvo telefonu nuolat raginamas tai daryti. Suradusi sau tinkamą būstą, ieškovė sumokėjo avansą, tačiau sandoris neįvyko, jai trūko lėšų, nes UAB „Projektų grupė“ laiku neatsiskaitė. Suradusi kitą butą, davė 26 000 Lt avansą, tačiau sandoris dėl tų pačių priežasčių vėl neįvyko. Iš atsakovo pusės buvo nuolat žadama gavus paskolą su ja atsiskaityti. 2005-02-21 sužinojo, kad UAB „Projektų grupė“ namą parduoda UAB „Alekvista“. Jai buvo pasiūlyta pirkti butą tame name, tačiau buto kaina jai buvo per didelė. Ji atsakovą UAB „Projektų grupė“ įspėjo, kad ketina nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. 2005-02-24 pas atsakovą biure vyko derybos dėl buto pirkimo. Derybose dalyvavo ieškovė, UAB „Projektų grupė“ atstovai ir UAB „Alekvista“ atstovai. Derybų metu UAB „Projektų grupė“ direktorius Vigilijus Vansevičius raštiškai, t.y. pasirašydamas įsipareigojimo raštą, įsipareigojo jai sumokėti 80 000 Lt iki 2006-06-01. Be to, buvo sutarta, kad UAB „Projektų grupė“ pervedus jai namo kainos likutį pagal 2004-11-18 sutartį, ji pirks butą tame name. Po tokių derybų ji davė UAB „Projektų grupė“ leidimą įkeisti namą bankui, kad būtų gauta 600 000 Lt paskola ir su ja atsiskaityti visiškai. Su UAB „Alekvista“ ji sudarė preliminarią buto pirkimo sutartį. 2006-03-06 gavus iš UAB „Projektų grupė“ galutinį atsiskaitymą už namą, tą pačią dieną ji UAB „Alekvista“ sumokėjo 127 200 Lt avanso už butą. Vėliau įmokėjo dar 60 000 Lt avanso. Pradėjus reikalauti pagal įsipareigojimo raštą žadėtų 80 000 Lt, UAB „Projektų grupė“ žadėjo, kad ši suma bus įskaičiuota į iš UAB „Alekvista“ perkamo buto kainą, tačiau tai nebuvo padaryta ir 80 000 Lt jai nesumokėti iki šiol.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 80 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 400 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Teismas byloje nustatė, kad pagal 2004-11-18 žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas su ieškove yra visiškai atsiskaitęs, nors ir pažeidus sutartyje nurodytą atsiskaitymo terminą. Prievolė pagal sandorį įvykdyta, prievoliniai santykiai tarp šalių, atsiradę pagal 2004 11 18 sutartį, pasibaigė. Teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs dėl 2006-02-24 įsipareigojimo rašte (I tomas, b.l. 5) nurodytų 80 000 Lt, šį įsipareigojimo raštą pasirašė UAB „Projektų grupė” įgaliotas asmuo – direktorius Vigilijus Vansevičius. Rašte nurodyta, kad UAB „Projektų grupė” įsipareigoja sumokėti G. K. M. 80 000 Lt iki 2006-06-01. Teismas šio įsipareigojimo rašto nevertino kaip sutarties, nes jis neatitinka sutarties sampratos, kuri yra apibrėžta LR CK 6.154 str. Teismas rašto nevertino kaip garanto, nes jis neatitinka garanto sampratos (LR CK 6.90 str.). Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Projektų grupė“ įsipareigojimo raštą G. K. M. pasirašė tą pačią dieną kaip ir kreditavimo sutartį su AB „Parex bankas“ dėl tikslinio kredito - visiškai atsiskaityti už perkamą žemę su namu, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, ir jį rekonstruoti, todėl darė išvadą, kad UAB „Projektų grupė“, 2006-02-24 pasirašydama įsipareigojimo raštą, žinojo, jog artimiausiu metu bus finansiškai pajėgi pilnai atsiskaityti su G. K. M. Tai, kad UAB „Projektų grupė“ įsipareigojo iki 2006-06-01 sumokėti tik nedidelę dalį likusios skolos, teismas vertino kaip UAB „Projektų grupė“ ketinimus 80 000 Lt G. K. M. sumokėti nesiejant jų su pagal 2004-11-18 pirkimo pardavimo sutarties kaina. Teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Projektų grupė” 2006-02-24 įsipareigojimo raštas ieškovei yra juridinio asmens rašytinės formos vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas laisva valia sukūrė sau pareigą ieškovei sumokėti 80 000 Lt, o ieškovei - teisę reikalauti iš atsakovo tinkamo prievolės įvykdymo. Atsakovas sandorio fakto neginčijo. Kadangi atsakovas nevykdo prisiimtos pareigos ieškovei, teismas priteisė 80 000 Lt skolos ir įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai vertino pateiktus byloje įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įvertino UAB "Projektų grupė" 2006-02-24 įsipareigojimo raštą kaip nesietiną su 2004-11-18 žemės sklypo bei nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties kaina ir neturinčiu nieko bendro su egzistavusiais tarp šalių prievoliniais ryšiais. Šalys skirtingai aiškina šio įsipareigojimo turinį ir jame išreikštą valią. Ieškovė - kaip savarankišką naują įsipareigojimą, o atsakovas - kaip skolininko netinkamai vykdančio prievolę, įsipareigojimą dėl dalies prievolės įvykdymo tam tikra tvarka. Apeliantas nurodo, kad per neatidumą, pasitikėjimą ar apsirikimą neįrašyta įsipareigojimo paskirtis (kad įsipareigojimas duotas pagal 2004 11 18 žemės sklypo bei nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį) negali iškreipti šiame įsipareigojime išreikštą tikrąją valią. Apeliantas tvirtina, kad jokių kitų santykių, išskyrus sudarytą ir įvykdytą sandorį tarp šalių nebuvo. Teigia, jog ieškinyje nurodyti argumentai negali būti pripažinti pagrįstais, nes neatspindi tikrovės bei tuo metu egzistavusių šalių teisių ir pareigų apimčių, nes 2004-11-18 pirkimo-pardavimo sutartyje jau buvo numatyta, kad Pardavėja sutinka, jog Pirkėjas įkeistų perkamą turtą kreditą suteikusiai įmonei, tinkamai neatsiskaitęs pagal šią sutartį (sutarties VIII sk.3 p.), taip pat šioje sutartyje numatyta 7 % metinės palūkanos (sutarties IX sk.3 p.), kas atitinka dvigubai didesnę nei komercinių bankų palūkanų normą. Apeliantas mano, kad turto netekimo ir kainos pasikeitimo vykdant sutartį rizika jau buvo apspręsta sudarant šią sutartį, be to, ir apie buto pirkimą ieškovė pareiškė tik 2006-02-24, o anksčiau pinigų nereikalavo, nes ją tenkino mokamos palūkanos. Pabrangimo argumentai nereikšmingi ir tuo atžvilgiu, kad ieškinys reiškiamas ne žalos atsiradusios dėl netinkamo prievolės vykdymo atlyginimo pagrindu. Apelianto nuomone, iškilus ginčui dėl sandorio prasmės, jame išreikštos valios, teismas nepagrįstai netaikė bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių (LR CK 6.193 str.) bei LR Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotų nuostatų aiškinant tokius ginčus, nes vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (LR CK 1.63 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006m. vasario 24d. įsipareigojimo raštu atsakovas UAB „Projektų grupė“ įsipareigojo sumokėti ieškovei G. K. M. 80000 Lt iki 2006m. birželio 1d. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad atsakovas sudarytu sandoriu laisva valia sukūrė sau pareigą sumokėti ieškovei 80000 Lt ir šios pareigos nevykdo. Teismas nurodė, kad toks sudarytas tarp šalių sandoris nesietinas su šalių sudaryta ir įvykdyta 2004m. lapkričio 18d. žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartimi ir sutarties kaina. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su tokiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis negali.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Be to, teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
Kaip jau buvo nustatyta atsakovas 2006m. vasario 24d. pasirašė įsipareigojimo raštą, kad iki 2006m. birželio 1d. sumokės ieškovei 80000 Lt. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl tokio įsipareigojimo ( vienašalio sandorio) įvykdymo ir aiškinimo bei jo teisinių santykių kvalifikavimo: ieškovė teigia, kad atsakovo įsipareigojimas kyla ne iš šalių sudarytos žemės sklypo ir nebaigto statyti namo pirkimo-pardavimo sutarties, o iš atsakovo delsimo atsiskaityti ir naudojimosi ieškovės pinigais, tuo tarpu atsakovas teigia, kad turto netekimo ir kainos pasikeitimo rizika vykdant pirkimo-pardavimo sutartį buvo apspręsta sudarant sutartį, už šios sutarties tinkamą nevykdymą ieškovei buvo sumokėtos palūkanos, su ieškove pagal perleidimo sandorį buvo atsiskaityta pilnai.
Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Teismų praktikoje aiškinant sutarčių aiškinimo taisykles nurodoma, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, į tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą. Taip pat sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį svarbu atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikyti tarp šalių susiklėsčiusių teisinių santykių teisinę kvalifikaciją pagal šalių pateiktus ir įrodytus faktus yra teismo prerogatyva.
Atsakovas tiek atsikirsdamas į ieškovės ieškinį raštu, tiek bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad tarp šalių teisiniai santykiai atsirado iš 2004m. lapkričio 18d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas pripažino, kad pagal šią sutartį vėlavo apmokėjimai ieškovei ir už tai jai buvo mokamos palūkanos. Ieškovei pareikalavus užtikrinti tam tikro dydžio išmokos sumokėjimą ir buvo pasirašytas 2006m. vasario 24d. įsipareigojimo raštas dėl 80000 Lt sumokėjimo ieškovei. Atsakovas tvirtina, kad ieškovei už nupirktą turtą buvo apmokėta pilnai. Atsakovo nurodytus teiginius iš dalies patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o taip pat esantys byloje atsakovo atstovo – direktoriaus V. Vansevičiaus 2006m. lapkričio 22d. apklausos protokolas atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-589-06 ( t 2, b.l. 55-56) ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006m. gruodžio 11d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal ieškovės G. M. pareiškimą ( t 2, b.l. 29-32). Apklausiant V.Vansevičių jis parodė, kad 2006m. pradžioje gavus kreditą iš banko iš karto su ieškove buvo atsiskaityta. Už ne laiku sumokėtus pinigus ieškovei buvo sumokėta 20000 Lt palūkanų. Su ieškove sutarė, kad gavus kreditą iš banko sumokės 80000 Lt ir dėl to pasirašė atsakovo vardu 2006m. vasario 24d. įsipareigojimą. Gavus kreditą visa suma buvo sumokėta iš karto ir įsipareigojimas neteko galios. Byloje nustatyta, kad jokių kitų teisinių santykių, išskyrus sutarytą tarp šalių paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį tarp šalių nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės aiškinimas, kad atsakovo įsipareigojimas kyla ne iš šalių sudarytos žemės sklypo ir nebaigto statyti namo pirkimo-pardavimo sutarties, o iš atsakovo delsimo atsiskaityti ir naudojimosi ieškovės pinigais neįtikinamas. Be to, ieškovės paaiškinimai dėl ginčo aplinkybių gana neapibrėžti ir nevienodi. Pati ieškovė savo ieškinyje ( t. 1, b.l. 121) yra nurodžiusi, kad būtent su paskutiniais sandoriais ir yra susijęs atsakovo 2006m. vasario 24d. skolinis įsipareigojimas. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovo duotas 2006m. vasario 24d. įsipareigojimas ieškovei yra susijęs su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, jos kaina ir šio sudaryto sandorio vykdymo faktais. Aukščiau nustatytos faktinės bylos leidžia pripažinti, kad atsakovas prievolę pagal šalių sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdęs tinkamai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos ( CK 6. 123 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl to atsakovui pareiga vykdyti vienašalį sandorį ieškovei neatsiranda.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apelianto apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ( CPK 185 straipsnis). Apylinkės teismas padaręs nurodytus pažeidimus, netinkamai taikė ir materialinės teisės normas ( CPK 339 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai turėtos apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007m. vasario 7d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės G.K. M. ieškinį atmesti.
Iš ieškovės G. K. M. priteisti 2400 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovui UAB „Projektų grupė“.