Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaravęs gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. birželio 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsniu - laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams; 2013 m. spalio 24 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2014 m. birželio 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsniu - 40 parų arešto;

3) 2014 m. gruodžio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ str. - 40 parų arešto;

4) 2017 m. birželio 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 d., 140 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 64¹ straipsniu,- areštu 60 parų, 2017 m. rugsėjo 19 d. paleistas atlikęs arešto bausmę; teistumas neišnykęs

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo, nukentėjusiosios teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo G. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nežiūrint to, kad kaltinamasis G. L. savo kaltę prisipažino iš dalies, jo kaltę patvirtina posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios E. Č. parodymai, bei rašytiniuose įrodymuose – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis G. L. neneigia savo smurtinio pobūdžio veiksmų prieš sugyventiną panaudojimą, nurodydamas, jog konflikto metu galėjo sukelti fizinį skausmą E. Č. ją pastumdamas, tačiau neigia smūgių sudavimą ir pešimą už plaukų bei ausų. Vertindamas šią G. L. versiją teismas pažymi, kad ją paneigia E. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti nuoseklūs parodymai apie tai, kad būtent tą vakarą, G. L., namo grįžęs neblaivus, konflikto metu sudavė jai kūmučiais ne mažiau tris smūgius į kairę ranką ir šoną, bei tampė už plaukų ir ausų, taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiosios E. Č. nurodytos aplinkybės atitinka byloje fiksuotus duomenis, nustatyta, kad būtent nukentėjusioji E. Č. telefonu bendrajam pagalbos centrui pranešė apie smurtaujantį sugyventinį, nurodydama, kad sugyventinis rankomis sumušė ją. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, nukentėjusioji detaliai paaiškino, kaip jos atžvilgiu sugyventinis naudojo smurtą, kad būtent kumščiais buvo suduota smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo juntamas skausmas, ko pasekoje atsirado kraujosruvos, o taip pat sugriebęs už plaukų pešė juos. Abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nustatyta kad nukentėjusioji E. Č. šio įvykio metu buvo blaivi ir nuosekliai nuo pat pradžios nurodė tokias pačias aplinkybes. Tuo tarpu G. L. šio įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Be to, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. ne tik, nurodė tą vakarą buvus neblaiviam, tačiau paaiškino, kad alkoholį vartoja jau maždaug savaitę, todėl tiksliai įvardinti aplinkybių negali. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. buvo nenuoseklus, pagarsinus pareiškimą, pareiškė, kad kaltinimą supranta, kaltu pasipažįsta iš dalies. Duodamas paaiškinimus, nuolat keitė parodymus, teigdamas, kad visiškai nesmurtavo E. Č. atžvilgiu, po to, teigė, kad sudavė E. Č. smūgius kumščiu į ranką ir šoną, tačiau už plaukų ir ausų netampė, galiausiai, nurodė visgi, tik pastūmęs E. Č., dėl ko ji nukrito ir susižalojo. Kita vertus G. L. polinkį smurtauti prieš sugyventinę patvirtina ir jo ankstesnis teistumas dėl smurto prieš E. Č. G. L. buvo nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d., teismo baudžiamuoju įsakymu dėl dviejų nusikalstamų veikų E. Č. atžvilgiu padarymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš dalies paties kaltinamojo G. L., nukentėjusiosios E. Č. parodymai teisiamojo posėdžio metu, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys - kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei- kartu su juo gyvenančiai E. Č.: 2018 m. sausio 27 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), bute konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,48 prom. girtumas), naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. Č., ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į kairę ranką bei vieną kartą į kairį šoną, ko pasekoje atsirado kraujosruvos, bei sugriebęs už plaukų ir ausų ją tampė, taip smurtaudamas sukėlė E. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. L. sudavė smūgius savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai sugyventinei E. Č., smurtaudamas E. Č. sukėlė fizinį skausmą, taigi jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. tyčinį nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (2014 m. gruodžio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, G. L. yra recidyvistas, kas taip pat pripažintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam G. L. bausmę taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, jo padarytas nusikaltimas priskirtinas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. L. nedirba, registruotas darbo biržoje, nedarbo išmokos negauna ( b. l. 69), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, administracinius nusižengimus daro sistemingai, vien tik nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. sausio 27 d. d., t. y. per keturis mėnesius nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos po arešto bausmės atlikimo, G. L. paskirtos 5 administracinės nuobaudos už administracinius nusižengimus (b. l. 53-67), paskirtų baudų nemoka, piktnaudžiauja alkoholiu, šios aplinkybės rodo, susiformavusiais kaltinamojo antivisuomenines nuostatas ir itin neigiamai jį charakterizuoja. Teismas pažymi, kad G. L. yra teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų, padarytų prieš savo šeimos narį – E. Č. padarymą, tačiau jam skirta arešto bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų prieš E. Č. darymo, taigi jam skirta arešto bausmės nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, dėl ko teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta G. L. skyrus griežčiausios rūšies - terminuoto laisvės atėmimo bausmę kurio dydis (trukmė) parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis – 6 mėnesiai, ją atliekant pataisos namuose (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo G. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo G. L. galimybes, pažymėtina, kad G. L. praeityje teistas 4 kartus, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų prieš E. Č. padarymą, po arešto bausmės atlikimo praėjus keturiems mėnesiams, šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, dėl nusikalstamos veikos padarymo nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad G. L. savo elgesio kritiškai nevertina, bei siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis G. L. nedirba, jokio oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, administracinius nusižengimus daro sistemingai, vien tik nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. sausio 27 d. d., t. y. per keturis mėnesius nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos po arešto bausmės atlikimo, G. L. paskirtos 5 administracinės nuobaudos už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, piktnaudžiauja alkoholiu, šios aplinkybės neleidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, jog būdamas laisvėje toliau nedarys nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti G. L. taikant BK 75 straipsnį, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo aidėjimas G. L. netaikytinas.

G. L. nuo 2018 m. sausio 27 d. 19.53 val. iki 2018 m. sausio 29 d. 17.12 val. kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 70 ), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. L. laikinam sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl kardomosios priemonės

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu G. L. kardomoji priemonė nepaskirta.

Teismas, pripažinęs kaltinamąjį G. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskyręs jam realią terminuoto laivės atėmimo bausmę, bei atsižvilgęs į tai, kad kaltinamasis G. L. praeityje teistas 4 kartus, naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, praėjus keturiems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo, nedirba ir pragyvenimo šaltinio neturi, sistemingai daro administracinius nusižengimus, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad nesuimtas kaltinamasis gali slapstytis nuo nuosprendžio vykdymo, daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga G. L. nuo nuosprendžio paskelbimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant kaltinamąjį G. L. teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo nuosprendžiu G. L. paskirtą termino laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. sausio 29 d. (dvi dienas) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad G. L. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Nuo nuosprendžio paskelbimo skirti kaltinamajam G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – suėmimą, suimant G. L. teismo posėdžių salėje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. L. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.