Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-28108-934/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2-28108-934/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21183-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
UAB „Teledema“
Atsakovas
S. Č.
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-28108-934/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21183-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 54; 95.3; 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Teledema“ atstovams M. D., advokato padėjėjai M. O., atsakovei S. Č., jos atstovei advokato padėjėjai A. S., išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovei A. J., I. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Teledema“ ieškinį atsakovei S. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. Č. 5736,25 Lt už naudojimąsi ieškovo UAB „Teledema“ teikiamomis viešojo judriojo telefono ryšio paslaugomis bei 143 Lt delspinigių, viso 5 879,25 Lt (b. l. 126-131).

Patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

1) Ieškovas apribojo paslaugų teikimą atsakovei, kuri naudojosi paslaugomis, būdama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš karto, kai tik iš užsienio paslaugų teikėjo buvo gauti duomenys apie atsakovės naudojimąsi paslaugomis, iš kurių buvo matyti, kad atsakovė viršijo jai suteiktą paslaugų kredito limitą.

2) Operatoriai apie jų tinkle tarptinklinėmis mobiliojo ryšio paslaugomis besinaudojančių vartotojų atliktus duomenų perdavimo įvykius standartiškai apmokestinimo įrašus turi atsiųsti per 36 valandas, išimtiniais atvejais duomenys gali būti pateikiami per 30 dienų nuo įvykio. Apmokestinimo įrašų perdavimo trukmė nustatyta GSM Asociacijos, nustatančios mobiliojo ryšio standartus, 2009-04-30 oficialiame dokumente BA.08 „Duomenų perdavimo laikotarpiai“, kurie taikomi visiems operatoriams, teikiantiems mobiliojo ryšio paslaugas, t.y. minėtos taisyklės yra taikomos visiems be išimties tarptinklinio ryšio paslaugas teikiantiems subjektams, įskaitant ir ieškovą. Atsižvelgiant į nurodytą tarptinklinio ryšio specifiką bei GSM standartus, duomenis apie abonentų naudojimąsi tarptinklinio ryšio paslauga užsienio mobilaus ryšio operatoriai pagrindiniam paslaugų teikėjui, turi išsiųsti per 36 valandas, išskirtiniais atvejais netgi per 30 dienų. Dėl nurodytų priežasčių paslaugų teikimas abonentui gali būti apribotas maksimaliai praėjus 36 valandoms po to, kuomet buvo atlikti paslaugų limitą viršijantys veiksmai. Ieškovas objektyviai neturėjo galimybių realiuoju laiku apriboti paslaugų teikimo atsakovei, kadangi tą padaryti ieškovas galėjo tik tada, kuomet iš užsienio paslaugų teikėjo buvo gauti duomenys apie atsakovės naudojimąsi paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

3) Tarnybos direktoriaus 2013-05-21 priimtu įsakymu, kuriuo pilnai buvo patenkintas atsakovės 2013-04-23 prašymas, iš esmės buvo sukurtos sąlygos iš ieškovo reikalauti to, kas objektyviai yra neįmanoma padaryti ir nepagrįstai taikoma civilinė atsakomybė, pasireiškianti ieškovo negautomis pajamomis.

Atsiliepimas

4) Atsakovė akivaizdžiai pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą. Žemiau nurodytos aplinkybės, ieškovo nuomone, patvirtina tai, kad tokia didelė suma už paslaugas atsakovei susidarė iš esmės dėl jos pačios veiksmų, kadangi ji neinformavo ieškovo apie dingusią SIM kortelę, todėl atsakovė privalo sumokėti visą reikalaujamą sumą.

Atsakovė Simona Čibirkaitė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37-40). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovei 2013 m. kovo 17 d. viešint užsienyje – Paryžiuje, iš jos buvo pavogta piniginė su joje buvusiais asmens tapatybės kortele, banko kortele, pinigais bei ieškovo paslaugoms gauti naudojama SIM kortelė. Atsakovė iškarto nesikreipė į ieškovą, kad būtų užblokuota SIM kortelė, nes visų pirma buvo pamiršusi, kad ji buvo piniginėje. Taip pat minėta SIM kortelė buvo sušlapusi, todėl atsakovė nebuvo tikra ar ji yra veikianti, be to, atsakovė buvo labiau susirūpinusi asmens tapatybės bei banko kortelės praradimu. Tačiau grįžusi į Lietuvą ji apsilankė pas ieškovą salone, kur sužinojo, kad po SIM kortelės vagystės buvo piktavališkai pasinaudota bei paskaičiuoti mokesčiai už atsakovei suteiktas paslaugas atsakovės naudojamu telefono ryšio numeriu – 5836,25 Lt sumai. Atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu, kad sąskaita butų sumažinta iki sutartyje nustatytos paslaugų kredito limito sumos – 100 Lt, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Tuomet atsakovė kreipėsi į Tarnybą, kuri tenkino atsakovės prašymą ir pripažino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti sumą, viršijančią nustatytą sutartyje limitą.

2) Tarnybos taisyklėse yra imperatyviai nustatyta ieškovui pareiga, vartotojui viršijus nustatyta paslaugų kredito limitą, apriboti elektroniniu ryšiu paslaugu teikimą, nepriklausomai nuo šių paslaugu gavimo vietos (ar Lietuvoje, ar užsienyje).

Šalies argumentai

3) Ieškovas teigia, kad yra neįmanoma tam tikrais atvejais realiuoju laiku apriboti paslaugų teikimo. Taip pat pažymi, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Taigi pats ieškovas, sudarydamas sutartį, suklaidino atsakovę, nurodydamas ir teikdamas, kad gali tinkamai suteikti atsakovei paslauga – nustatytu paslaugu limitą. Nes kaip nurodo ir pats ieškovas to realiai jis padaryti negali.

4) Nurodė, jog sutinka sumokėti sutartyje numatytą paslaugų kredito limitą – 100 Lt.

Atsiliepimas

Tarnybą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44-43). Ieškovui patikslinus ieškinį, Tarnybos atstovė pateiktą atsiliepimą prašė vertinti kaip išvadą teikiančios institucijos išvadą.

Išvadą iš esmės grindžiama šiais argumentais:

1) Tarnybos patvirtintų taisyklių 28 punkte nustatytas terminas, per kurį paslaugų teikėjas privalo apriboti paslaugų teikimą vartotojui, yra apibrėžiamas – nurodant įvykį – „paslaugų kredito limitui pasibaigus“, t. y. elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nustatantis vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, privalo apriboti paslaugų teikimą vartotojui iškart pasibaigus nustatytam paslaugų kredito limitui. Taigi minėtų taisyklių 28 punkte elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nustatyta pareiga – apriboti paslaugų teikimą, siejama su paslaugų kredito limito pasibaigimo faktu. Teikėjui elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nustačius paslaugų kredito limitą, teikėjas įsipareigoja laikytis taisyklių nuostatų, susijusių su paslaugų kredito limito reglamentavimu, o netinkamai vykdydamas pareigas, susijusias su paslaugų kredito limitu, prisiima tokių savo veiksmų ar neveikimo riziką.

2) GSM asociacija yra organizacija, tarptautiniu mastu vienijanti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, tačiau tai nėra tarptautinė institucija, turinti teisę priimti privalomus teisės aktus, todėl jos priimamais dokumentais negali būti vadovaujamasi santykiuose tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir šių paslaugų gavėjų. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytas dokumentas nėra viešai skelbiamas, o ir minėtas dokumentas nebuvo pateiktas su ieškiniu.

3) Sutarties nuostata, kad abonentui viršijus jam suteiktą paslaugų kredito limitą, ji įsipareigoja apriboti paslaugų teikimą ne vėliau kaip per l darbo dieną nuo duomenų apie paslaugų trukmę gavimo dienos, prieštarauja minėtų taisyklių 28 punktui, o ieškovės nurodyta priežastis, dėl kurios ji neatliko pareigos apriboti paslaugų teikimą iškart pasibaigus paslaugų kredito limitui, nelaikytina pateisinančia ieškovės veiksmus.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė iš esmės palaikė ir atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog ieškovas tinkamai vykdė sutartį, atsakovė pažeidė sudarytą sutartį, nes pametus kortelę, ji neinformavo ieškovo ir jis neturėjo galimybės užblokuoti telefono skambučių. Pasibaigus paslaugų 100 Lt kredito limitui, paslaugų teikimas nedelsiant buvo apribotas, t.y. per 4 min., gavus informaciją, kad jis viršytas, todėl Sutarties 7.8 p. nustatytas terminas nepraleistas, nes tokiam apribojimui ieškovas turi vieną dieną. Atsakovė pažeidė sutarties 3.3 punkte numatytą reikalavimą nedelsiant informuoti ieškovą apie prarastą SIM kortelę bei sutarties 6.1. punkte numatytą draudimą perduoti tretiesiems asmenims naudotis SIM kortele. Šalys sutartį sudarė laisva valia, sąlygos nėra pripažintos nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, jos galiojančios, sutartis vykdytina, žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, todėl atsakovei iškilo pareiga apmokėti sąskaitą (b. l. 155-164).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovė palaikė ir atkartojo atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, esant nustatytam 100 Lt limitui, vartotojas tikisi, kad suma nebus viršyta jokiomis aplinkybėmis, ar pametus, ar prisijungus internetu, paslauga bus apribota. Prašė pripažinti Sutarties 7.8. punkte numatytas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos. Dalyje dėl 100 Lt, t.y. kredito limito ribose, atsakovė sutinka sumokėti, o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, prašė sumažinti reikalaujamą priteisti 0,05 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. (b. l. 155-164).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Tarnybos atstovė palaikė ir atkartojo išvadoje nurodytas aplinkybes (b. l. 155-164).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo esmė. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė teikdama viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas turėjo pareigą iškart apriboti paslaugų teikimą abonentui, kai atsakovas viršijo jam suteiktą paslaugų teikimo kredito limitą, ar ieškovei tokia pareiga atsirado tik nuo sužinojimo apie kredito limito viršijimą momento. Taip pat dėl to, ar sutarties nuostatos atitinka nesąžiningomis pripažįstamų sutarčių nuostatų sampratą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės 2012-08-07 buvo sudaryta Abonentinė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. E036570 (toliau – Sutartis) (b. l. 13-16). Iš ieškovo 2013-05-13 pažymos Nr. 13-153, matyti, jog ieškovui iš Prancūzijos mobilaus ryšio paslaugų teikėjo Orange France gavus duomenis apie atsakovės naudojimąsi paslaugomis bei nustačius, jog atsakovė išnaudojo jai nustatyta 100 Lt limitą, paslaugų teikimas atsakovei buvo blokuotas 2013-03-17, 19:10 val. (b. l. 17-18). 2013-04-02 ieškovas pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą serija ABO Nr. 1612302, kurioje buvo nurodyta 5 836,25 Lt suma už ieškovo atsakovei 2013 metų kovo mėnesį suteiktas paslaugas (b. l. 19). Ieškovė pateikė UAB „Teledema“ 2013-04-08 pretenziją, kurioje nurodė, jog nesutinka su reikalauja sumokėti 5 836,25 Lt suma, prašė ją sumažinti iki maksimalios limito sumos – 100 Lt bei nurodė SIM kortelės praradimo aplinkybes (b. l. 20, 64-65). UAB „Teledema“ išnagrinėjusi atsakovės pretenziją, nurodė, jog atsakovei apribojo paslaugų teikimą kai tik gavo iš Prancūzijos mobilaus ryšio tiekėjo duomenis apie ieškovės naudojimąsi paslaugomis (b. l. 66), t. y., neviršijant Sutartyje nustatyto 1 dienos termino, bet to, ieškovė nepranešė apie SIM kortelės dingimą ir kt. (b. l. 66). Atsižvelgiant į atsakovės 2013-04-23 prašymą, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013-05-21 įsakymu Nr. 1V-810 (toliau – Įsakymas) pripažinta, kad UAB „Teledema“ nepagrįstai iš S. Č. reikalavo sumokėti už 2013 m. kovo mėn. atsakovės S. Č. naudojamu telefono ryšio numeriu 6 675 ****** suteiktas viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas ir įpareigojo UAB „Teledema“ išrašyti naują sąskaitą, neviršijančią nustatyto paslaugų kredito limito (b. l. 80-84).

Nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, jog elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis. Paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 (toliau — Taisyklės), 26 – 28 punktuose numatyta, kad teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą. Suteikiamas paslaugų kredito limitas turi būti protingo dydžio, kad abonentas galėtų naudotis paslaugomis, ir negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį. Paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas. Teikėjas privalo sudaryti galimybę vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą. Teikėjas privalo nemokamai sudaryti galimybę sužinoti paslaugų kredito limito likutį ir baigiantis šiam limitui abonentas turi būti iš anksto įspėtas. Teikėjas, sutartyje nustatantis vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, šiam limitui pasibaigus, privalo apriboti paslaugų teikimą. Šios imperatyviosiose normose įtvirtintos abonento (vartotojo) teisių garantijos yra bendrojo sutarčių laisvės principo išimtis, todėl negali būti pakeistos šalių susitarimu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis).

Šalių sudarytos Sutarties 7.8 punkte šalys susitarė, kad, abonentui viršijus jam suteiktą paslaugų teikimo kredito limitą, kasatorius įsipareigoja apriboti paslaugų teikimą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo duomenų apie paslaugų trukmę gavimo dienos. Sutarties priede nurodė, jog kredito limitas yra tik informacinio pobūdžio ir niekaip neįpareigoja ieškovo, kuris, klientui viršijus nustatytą kredito limitą, turi teisę, o ne pareigą apriboti paslaugų teikimą. Ieškovas turi teisę vienašališkai nuspręsti, kada taikyti paslaugų teikimo apribojimus, o kada jų netaikyti (b. l. 13-16).

Atsižvelgiant į Taisyklių 28 punkto nuostatas, teismas sprendžia, jog Sutarties 7.8 punktas bei jos priede nustatytos sąlygos („kredito limitas yra tik informacinio pobūdžio ir niekaip neįpareigoja Teledemos. Klientui viršijus nustatytą kredito limitą, Teledama turi teisę, o ne pareigą apriboti paslaugų teikimą. Teledema turi teisę vienašališkai nuspręsti, kada taikyti paslaugų teikimo apribojimus, o kada jų netaikyti“) prieštarauja imperatyvioms Taisyklių 28 punkto nuostatoms, pagal kurias elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pareiga – apriboti paslaugų teikimą, susieta tik su paslaugų kredito limito pabaiga, o ne su duomenų apie viršytą paslaugos kredito limitą gavimo momentu. Pažymėtina tai, jog dėl analogiškų Sutarties 7.8 punkto bei Sutarties priedo nuostatų yra pasisakęs ir kasacinis teismas, kuris pažymėjo, jog minėtos Sutarties nuostatos neatitinka Taisyklių 28 punkto reikalavimo apriboti paslaugų teikimą, pagal kurį elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pareiga susieta tik su paslaugų kredito limito pabaiga, nesuteikiant ilgesnio termino paslaugų apribojimui, dėl kurio padidėtų rizika abonentui viršyti jam nustatytą limitą, ir nepriklauso nuo subjektyvaus paslaugų teikėjo pasirinkimo bei konstatavo, jog UAB „Teledema“ vykdė Sutartį, pažeisdama Taisyklių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013). Taigi, ieškovei pažeidus Taisyklių 28 punkto reikalavimus, atsakovei nekyla pareiga apmokėti viršytą paslaugų kredito limitą (CK 6.206 straipsnis).

Sutarties 7.8 punktas bei jos priedo nuostatos, suteikiančios elektroninių ryšių paslaugų teikėjui teisę vienašališkai nuspręsti, kada taikyti paslaugų teikimo apribojimus, kada jų netaikyti („kredito limitas yra tik informacinio pobūdžio ir niekaip neįpareigoja Teledemos. Klientui viršijus nustatytą kredito limitą, Teledama turi teisę, o ne pareigą apriboti paslaugų teikimą. Teledema turi teisę vienašališkai nuspręsti, kada taikyti paslaugų teikimo apribojimus, o kada jų netaikyti“), taip pat pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei atsakovo kaip vartotojo teises, kadangi ieškovo pareigos – apriboti paslaugų teikimą, vykdymas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 3 ir 15 punktai). Sutarties sąlygos, pripažintos nesąžiningomis, negalioja nuo sutarties sudarymo (ab initio) (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina tai, jog dėl analogiškų Sutarties nuostatų taip pat pasisakė ir kasacinis teismas, konstatuodamas, jog Sutarties 7.8 punkto ir Sutarties priedo sąlygos, nustatančios paslaugų teikimo ribojimo tvarką, abonentui viršijus jam suteiktą paslaugų kredito limitą, atitinka nesąžiningomis pripažįstamų sutarčių nuostatų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013).

Ieškovės nurodyti argumentai, jog ji apribojo paslaugų teikimą, kai tik buvo gauta informaciją apie viršytą limitą iš Prancūzijos operatoriaus, nepažeidžiant Sutarties 7.8 punkte numatyto termino, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, Taisyklių 28 punkte numatyta paslaugų teikėjo pareiga riboti paslaugų teikimą yra siejama tik su kredito limito pasibaigimo faktu, todėl aplinkybė, kad ieškovė apribojo paslaugų teikimą atsakovei per Sutarties 7.8 punkte numatytą terminą, nepašalina ieškovės veiksmų neteisėtumo. Ieškovas privalėjo apriboti paslaugų teikimą pasibaigus paslaugų kredito limitui (realiuoju laiku). Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog pagal GSM Asociacijos, nustatančios mobiliojo ryšio standartus, 2009-04-30 oficialiame dokumente BA.08 „Duomenų perdavimo laikotarpiai“, užsienio operatoriai duomenis turi atsiųsti per 36 valandas, išimtiniais atvejais duomenys gali būti pateikiami per 30 dienų nuo įvykio, savaime nepaneigia ieškovo veiksmų neteisėtumo. Pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjas sutarčiai vykdyti gali pasitelkti trečiuosius asmenis; tokiu atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Ši nuostata be kita ko reiškia, kad paslaugų teikėjas savo pareigų nevykdymo negali pateisinti trečiųjų asmenų neveikimu ar netinkamu veikimu. Dėl to kasatorius, neužtikrinęs informacijos apie viršytą kredito limitą gavimo iš savo partnerių užsienyje laiku, šia aplinkybe negali remtis, siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamą Taisyklių 28 punkte įtvirtintos pareigos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013). Be to, vien ta, ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis yra saistomas GSM Asociacijos nustatytų taisyklių, savaime neįrodo, jog informacijos gavimas realiuoju laiku yra neįmanomas.

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.719 straipsnio l dalyje numatyta, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Tačiau Sutartyje bei jos priede nėra pateikta informacija apie tai, kad naudojantis tarptinklinio ryšio paslaugomis, informacija apie jas gali būti gauta pavėluotai, dėl ko ir paslaugų ribojimas gali įvykti pavėluotai, taip pat ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovė buvo informuota, kad ieškovė neturi techninių galimybių iškart sužinoti apie paslaugų kredito limito viršijimą, kai yra prisijungiama prie užsienio operatorių tinklo, kad iš užsienio operatorių informacija apie suteiktas paslaugas gali būti gaunama per 36 val. ir kad tik tada gali būti apribotas ar sustabdytas paslaugų teikimas viršijus nustatytą paslaugų kredito limitą. Todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti viršytą paslaugų kredito limitą (CK 6.206 straipsnis).

Teismui konstatavus, jog Sutarties 7.8 punkto bei jos priedo nuostatos, neatitinka Taisyklių 28 punkto reikalavimų bei pripažinus jas nesąžiningomis, o atsakovui iš esmės sutikus sumokėti neviršijant Sutartyje nustatyto paslaugų kredito limito – 100 Lt, ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė pažeidė Sutarties 3.3. ir 6.1 punktų reikalavimus – nedelsiant informuoti ieškovą apie prarastą kortelę bei jos neperduoti tretiems asmenims be ieškovo sutikimo, neturi teisinės reikšmės procesiniai bylos baigčiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovui neatlikus pareigos apriboti paslaugų teikimą iškart, kai pasibaigė suteikto kredito limitas, kilusių neigiamų pasekmių riziką turėtų prisiimti pats ieškovas (CK 6.206 straipsnis). Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl Sutarties 3.3. ir 6.1 punktų vykdymo būtų reikšmingos, jeigu būtų ginčas dėl skolos sumokėjimo už paslaugas, kurios buvo suteiktos neviršijant kredito limito (iki 100 Lt), tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl to nėra. Atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl 100 Lt skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodyti argumentai dėl nesavalaikio ieškovo informavimo apie prarastą SIM kortelę, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 100 Lt skola (Sutarties 5.6 punktas). Be to ir atsakovės priteistini delspinigiai. Šalys susitarė, jog atsakovui laiku neapmokėjus sąskaitą, atsakovas privalo mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo visos įsiskolinimo sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.6 punktas). Tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, Sutartyje nurodytą 0,2 proc. delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. Prašė priteisti 143 Lt delspinigių (5736,25 x 0,05 x 50). Teismo vertinimu, prašomas priteisti delspinigių dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2,50 Lt delspinigių nuo nesumokėtos 100 Lt sumos (100 x 0,05 x 50 / 100). Atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, jog delspinigių dydis turėtų būti mažintinas iki 0,02 proc., nesudaro pagrindo jį mažinti, todėl prašymas netenkintinas.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 5879,25 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 102,50 Lt, atmestų – 5776,75 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 1,7 proc., atmestų – 98,3 proc.

Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimo išlaidų.

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas patyrė 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 137-145, 152-153). Įvertinęs atsakovo teiktų procesinių dokumentų turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog atsakovo reikalaujama priteisti išlaidų suma yra pagrįsta, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas. Atsižvelgiant į atsakovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, atsakovui iš ieškovo priteistina 983,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas sumokėjo 320,00 Lt žyminį mokestį (144 + 176) (b. l. 22). Ieškovas pateikė 2013-10-14 patikslintą ieškinį, kuriame suformulavimo vieną reikalavimą – priteisti skolą bei nurodė, jog pareikštas reikalavimas turi būti apmokestinamas 176,00 Lt žyminiu mokesčiu, kurį ieškovas sumokėjo pateikdamas ieškinį teismui (b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, ieškovo sumokėta 144,00 Lt žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei ieškovui iš atsakovo priteistina 2,99 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo sumokėto 176,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 5 dalis, CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt skolą, 2,50 Lt delspinigių bei 2,99 Lt žyminio mokesčio UAB „Teledema“, juridinio asmens kodas 135989386, naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Teledema“, juridinio asmens kodas 135989386, 983,00 Lt bylinėjimosi išlaidų S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Grąžinti ieškovui UAB „Teledema“, juridinio asmens kodas 135989386, 2013-06-19 mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį – 144,00 Lt.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza