Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-01-28 · Byla Nr. N2-56-786/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-28
Bylos Nr.
N2-56-786/2011
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00845-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
A. U., atstovaujamai A. U., M. U.
Civilinė byla Nr. N2-56-786/2011Proceso Nr. 2-14-3-00845-2010-0Procesinio sprendimo kategorija : 78.2.1; 113.1; 113.8 (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPREN DIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 28 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant ieškovui A. U.

atsakovei A. U., atstovaujamai A. U. ir M. U.,

išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei A. U., atstovaujamai A. U. ir M. U., , išvadą teikiančiai institucijai Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. U. posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas pilnamečiui neįgaliam nuo vaikystės sūnui A. U. išlaikymas kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 200 litų ir nepilnametės dukros M. U. išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 300 litų iki dukros pilnametystės. Teigė, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra pablogėjusi. Jis nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nebedirba. Turi grąžinti bankui paskolą. Be to dar išskaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Šiuo metu jokių pajamų neturi. Prašo pakeisti 2010 m. gegužės 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaiko dydį vaikams ir nuo kreipimosi į teismą dienos priteisti kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 50 litų pilnamečiam neįgaliam sūnui A. U. ir po 1 MGL nepilna metei M. U. iki jos pilnametystės.

Atsakovė A. U., atstovaujanti pilnametį neįgalų A. U. ir nepilnametę M. U., su ieškiniu nesutiko ir prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pagal esamus duomenis ieškovas yra pajėgus mokėti teismo priteistą išlaikymą. Ji be minėtų vaikų dar išlaiko pilnametę dukrą V. U., kuri mokosi Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre ir neturi 24 metų. Vaikų poreikiai didėja. Jos materialinė padėtis taip pat nėra gera. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 992 litai. Neįgalus sūnus gauna 720 litų pensiją, kuri išleidžiama jo poreikiams tenkinti. Dėl sunkios turtinės padėties turi skolų, kurias privalo grąžinti. Be to yra skolinga bankams, nes yra pirkusi prekes išsimokėtinai, kurios yra reikalingos šeimos poreikiams. Pilnametis sūnus yra neįgalus nuo vaikystės ir jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Nutraukus santuoką su ieškovu, turtas liko nepadalintas. Ieškovas vienas naudojasi gyvenamu namu ir žemės sklypu, kurie buvo įgyti gyvenant santuokoje. Nepilnametė dukra M. U. mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje. Prašė ieškinį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškovo ieškinį nepalaikė. Nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, nes abu tėvai turi išlaikyti nepilnamečius vaikus ir jais rūpintis. Mano, kad priteistas išlaikymas nepilnametei M. U. po 300 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nėra didelis, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir amžių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2,dalys) Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal LR Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nuostatas, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) Sprendžiant ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir su vaiko poreikių pasikeitimu.

Ieškovas kaip pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnametei dukrai dydį nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad jis 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutraukė darbo sutartį, turi grąžinti bankui paimtą paskolą. Atsakovė prašė nekeisti priteisto išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingas, registruotas darbo biržoje, vienas naudojasi santuokoje įgytu turtu, turi nekilnojamojo turto. Pagal pateiktas pažymas matyti, kad ieškovui A. U., nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 125 straipsnį, šalių susitarimu, buvo išmokėta 1230,68 lt išeitinė išmoka, darbo birža nuo 2010 m. spalio 17 d. moka nedarbo socialinio draudimo išmoką 650 litų. Atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 992 litus. Neįgalus sūnus A. U. gauna 720 litų neįgalumo pensiją. Pagal ieškovės paaiškinimą neįgalaus sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1180 litų, o nepilnametės dukros išlaikymui reikia apie 1000 litų per mėnesį. Be to atsakovė dar turi išlaikyti pilnametę dukrą V. U., kuri mokosi dieniniame skyriuje.

Pabrėžtina, kad turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį turi būti esminis (pvz. iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio). Tik tokiu atveju, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, tai gali būti pagrindas sumažinti nepilnamečio išlaikymo dydį.

Kaip nustatyta ieškovas sveikas ir darbingas asmuo. Turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Ieškovas yra įsiskolinęs nepilnametės dukros išlaikymui 2010 11 01 300 litų, o sūnaus A išlaikymui – 6 litus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovo ir atsakovės vaikai gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi jų lavinimu, sveikata. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovo įsipareigojimas grąžinti bankui paimtą paskolą, nereiškia sunkios atsakovo padėties ir negali būti priežastimi, dėl ko reikėtų keisti priteisto išlaikymo dydį. Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju – tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis – atsakomybę už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Aplinkybė, kad ieškovas yra paėmęs banko kreditą, neatsižvelgdamas į tai, jog reikia išlaikyti vaikus, netiesiogiai patvirtina, jog ieškovas turi pajamų

Taigi ieškovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti nepilnametei dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymo teikimas vaikui yra ne teisė, o pareiga nustatyta įstatyme.

Teismas daro išvadą, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, jog ieškovo ir atsakovės galimybės teikti išlaikymą nepilnametei M. U. yra iš esmės panašios, pagrįstai priteista iš ieškovo 300 Lt. , todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas ir nekeistinas.

Pilnametis sūnus A. U. dėl neįgalumo yra nedarbingas, gauna 720 litų neįgalumo pensiją. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, iš atsakovo priteistas išlaikymas neįgaliam pilnamečiam sūnui A periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį keistinas ir priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 litų kas mėnesį. Išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos iki gyvos galvos, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos A. U. invalidumą nustatė neterminuotai. Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str. ).

Teismas pažymi, jog vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ( LR CK 3.201 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 11, str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuriuo iš A. U. priteistas išlaikymas A. U. ir priteisti iš A. U., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. sausio 28 d. pilnamečiui neįgaliam sūnui A. U., a.k(duomenys neskelbtini) atstovaujamam motinos A. U., išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 100 (vieną šimtą) litų iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių atsakovo pajamų iki sūnaus gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Tikra:Teisėja Vitalija Ragauskienė