- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1376-157/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00203-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enapa“
- Kategorijos
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 2.6.16.8Žemės nuoma
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Enapa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-921-656/2017, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Enapa“ skundas dėl pripažinimo neteisėtu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Andova“ (toliau – UAB ,,Andova“) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“ (toliau – UAB ,,Admivita“, bankroto administratorė); teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Enapa“ (toliau – UAB ,,Enapa“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriame nutarta parduoti nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą–administracinį pastatą bei pastatą–administracinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip vieną objektą, skelbiant vienerias varžytynes; pradinė turto pardavimo kaina – 143 143 Eur. Bankroto administratorė įpareigota pastabose pateikti informaciją apie žemės sklypo nuomos teisę. Pareiškėjos teigimu, pastatai stovi ant valstybinės žemės sklypo dalies, į kurią BUAB „Andova“ nuomos teisių neturi, todėl negalės įvykdyti įstatymo reikalavimo nekilnojamojo turto pirkėjui kartu su nuosavybės teise perduoti ir nuomos teisę į žemę, todėl priimtas nutarimas turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl pripažinimo neteisėtu BUAB „Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu. Teismas visų pirma atmetė kaip nepagrįstus skundo teiginius, kad kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu nusprendė parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinės žemės dalyje, kuri nėra nuomojama. Teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, jog pastatai nepatenka į BUAB „Andova“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalį (CPK 178 straipsnis). Taip pat nustatė, kad BUAB „Andova“ yra pardavusi UAB „Literna“ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), BUAB „Andova“ ir UAB „Literna“ 2017 m. vasario 21 d. pasirašė susitarimą Nr.49SŽN-52-(14.49.57) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo nustatyti BUAB „Andova“ ir UAB „Literna“ nuomojamos žemės sklypų dalių dydžiai. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad ginčijamu nutarimu pažeidžiamos jos, kaip kreditorės ir potencialios pirkėjos, teisės. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorė turi projektų rengimo inicijavimo teisę, tačiau neįrodyta, jog tokios teisės neturėtų pareiškėja, jei varžytynėse įgytų nekilnojamąjį turtą, nes remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 13.2 punktu, tokia teisė jai būtų garantuota kaip statinių savininkei, prie kurių formuojami sklypai. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, o būtent CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 papunktį, – sprendė, kad asmuo, įgijęs iš varžytynių parduodamus bankrutavusiai bendrovei priklausančius pastatus, įgys ir teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti šių statinių eksploatavimui skirtą žemės sklypo dalį, o šią teisę galės realizuoti pateikiant prašymą valstybinės žemės patikėtiniui. Be to, pažymėjo, kad pastatų savininkas, siekdamas identifikuoti nuomojamą žemės sklypo dalį, teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę parengti sklypo planą su išskirtomis dalimis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui. Įvertinęs paminėtas aplinkybes konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą.Teismas, įvertinęs bylos procesinę baigtį, nusprendė priteisti kreditorei UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ iš pareiškėjos UAB ,,Enapa“ 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai
Pareiškėja UAB „Enapa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 31 d. BUAB „Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjos pridėtų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas nepatenka į BUAB „Andova“ nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį. Teismas nevertino 2017 m. gegužės 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime į skundą pateiktos informacijos, susijusios su ginčo žemės sklypu, patvirtinančio, kad nėra aiškiai identifikuota, kokia konkreti žemės sklypo dalis priskirtina kiekvienam iš nuomininkų. Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). Sudarant visus žemės sandorius būtinas žemės sklypo planas, identifikuojantis sandorio objektą ir leidžiantis tiksliai nustatyti žemės sklypo ribas. Nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms Teismas turėjo taikyti teisės aktų normas, kuriomis savo skundą grindė pareiškėja ir nurodyti, kad pardavėja BUAB „Andova“ privalo pastatų pirkėjui kartu su nuosavybės teise į pastatus perduoti ir CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kurią nekilnojamasis turtas užima ir kuri būtina pastatui naudoti pagal paskirtį.Jeigu BUAB „Andova“ neperduos pastato pirkėjui nuomos teisės į žemės sklypo dalį, kurią pastatai užima ir kuri būtina juos naudoti pagal paskirtį, gali kilti ginčas dėl varžytynių akto panaikinimo CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes įsigytas nekilnojamasis turtas nepatenka į priskirto žemės sklypo ribas, o tai prieštarauja CK 6.394 straipsnio nuostatoms. Teismas nepagrįstai UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį bei jų apmokėjimą.
Kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus: Valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pardavimo varžytynėse objektas. Žemės ūkio ministerija 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2D-798 (12.151E) Dėl bankroto administratorių veiklos, skirtu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, išaiškino, kad išimtine teise parduoti arba nuomoti valstybinę žemę turi tik valstybės patikėtinė – NŽT, vadovaudamasi Žemės įstatymo ir jį įgyvendinančių Vyriausybės nutarimų teisės normomis. Bankroto administratorė ir / ar bankrutuojanti bendrovė, kuriai nuosavybės teise priklausantys statiniai yra ant valstybinės žemės sklypo, nėra laikomi patikėtiniais.Būsimo pirkėjo reikalų tvarkymas nėra būtini veiksmai bankrutavusios įmonės turto pardavimui ir neatitinka bankroto administratorės funkcijų ar bankroto proceso tikslų ir paskirties. Nėra pagrįstos ir racionalios priežasties finansuoti šių procedūrų atlikimą, eikvojant BUAB „Andova“ turtą, tuo pačiu vilkinant tokio turto pardavimą, kreditorių reikalavimų dengimą, mokant atlyginimą administratorei, kreditorių sąskaita patiriant kitas sąnaudas.Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad įgijusi pastatus, ji negalėtų imtis veiksmų dėl jų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo suformavimo ir nuomos sutarties sudarymo. Skundžiamoje nutartyje teisingai nustatyta, kad asmuo, įgijęs iš varžytynių parduodamus bankrutavusiai bendrovei priklausančius statinius, įgis ir teisę lengvatine tvarka (ne aukciono) nuomoti šių statinių eksploatavimui skirtą žemės sklypo dalį (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3.punktas). Priešingai nei nurodyta skunde, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktas tiek prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek jų dydį pagrindžianti ataskaita, tiek PVM sąskaita faktūra. O į bylą pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, jog minėtos paslaugos buvo faktiškai suteiktos. Mokėjimas pagal minėtą sąskaitą klientui buvo atidėtas, todėl tai patvirtinantys įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: BUAB „Andova“ valdomų pastatų eksploatacijai yra išnuomota žemės sklypo dalis, kurioje yra ginčo pastatai. 2017 m. vasario 21 d. susitarimu Nr. 49SŽN-52-(14.49.57.) nustatyta, kad BUAB „Andova“ išnuomojama 432 kv. m ploto dalis, esanti 88 249 kv. m ploto žemės sklype, ir UAB „Literna" nuomojama 3 188 kv. m ploto dalis, žemės sklype. Išnuomota idealioji žemės sklypo dalis, t. y. nuomojama žemės sklypo dalis nėra pažymėta žemės sklype, nurodytas tik nuomojamas žemės sklypo plotas, nesiejant jo su konkrečia žemės sklypo dalimi.Valstybinės žemės nuomos teisė negali būti varžytynėse vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių objektu, o išimtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinę žemę turi tik valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tokių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus.. Aplinkybė, jog pastatas įregistruotas NTR, savaime nereiškia, jog statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tam, kad atsirastų teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą, nepakanka žemės sklype nuosavybės teise turėti statinių ar įrenginių, būtina sąlyga yra šių statinių ir įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Kaip minėta, apeliantė kreditorė UAB ,,Enapa“ mano, kad neteisėta ir nepagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria atsisakyta panaikinti atsakovės BUAB ,,Andova“ 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus minėtos kreditorės skundo argumentus pažymėjo, kad ji neapteikė įrodymų, jog vienas iš ketinamų parduoti pastatų nėra pastatytas ant iš valstybės nuomojamos žemės sklypo dalies (CPK 178 straipsnis), o taip pat, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 papunktį), – sprendė, kad, priešingai nei nurodyta skunde, ginčo turto pirkėjas įgys teisę lengvatine tvarka nuomotis šių statinių eksploatavimui skirtą žemės sklypo dalį ir šią teisę galės realizuoti pateikęs prašymą valstybinės žemės patikėtiniui. Apeliantė, nesutikdama su paminėtais teismo argumentais bei išvadomis, teigia, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl prie skundo pridėtų dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo pastatas nepatenka į nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį. Taip pat ignoravo ir nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja CK 6.394 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytai taisyklei, jog kartu su pastatu turi būti perduodama žemės sklypo nuomos teisė, o taip pat dėl to, kad nesant dokumentų, identifikuojančių sandorio objektą, toks sandoris negali būti sudarytas. Mano, kad, priešingai nei sprendė teismas, UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos pastarajai neturėjo būti priteisiamos.Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus. Pirmiausiai pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog minimas kreditorių susirinkimas, kuriame priimtą nutarimą skundė pareiškėja, buvo sušauktas, įvyko ir nutarimai buvo priimti laikantis ĮBĮ numatytų procedūrinių reikalavimų. Taigi remiantis gausia ir nuosekliai susiformavusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nenustačius procedūrinių pažeidimų, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, gali būti naikinamas tuo atveju, jei jo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešą interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065/2011 etc.). Antra, kaip teisingai nurodyta skunde, kreditorių susirinkimo, vykusio 2017 m. kovo 31 d., pirmuoju darbotvarkės klausimu nuspręstą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį sudaro negyvenamoji patalpa–administracinės patalpos (58,12 kv. m) bei pastatas–administracinis pastatas (220,91 kv. m), parduoti kartu kaip vieną turto vienetą; administratorė įpareigota informuoti varžytynių dalyvius, kad minėti statiniai stovi ant nuomojamo žemės sklypo. Papildomai pažymėtina tai, kad atsakovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie ne kartą tikslinti – skundžiamo kreditorių surinkimo nutarimo priėmimo metu įmonė turėjo 53 kreditorius su 19 698 180,86 Eur reikalavimais, iš kurių apeliantės UAB ,,Enapa“ – 411 422,38 Eur (2,089 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų) (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-921-656/2017). Kaip matyti iš skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo, už ginčo nutarimą balsavo 93,693 proc., prieš – 2,587 proc. (apeliantės UAB ,,Enapa“ bei kreditorės UAB ,,Seveta“ balsai). Taigi skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas įmonės kreditorių balsų dauguma. Trečia, kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys faktą, jog vienas iš ketinamų parduoti pastatų (220,91 kv. m ploto administracinis pastatas) pastatyti ne ant iš valstybės nuomojamos žemės, teigia, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl kartu su skundu pateiktų įrodymų ir juose užfiksuotų faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš skundo, iš tiesų, apeliantė kartu su juo pateikė rašytinius įrodymus – Valstybinės žemės nuomos sutartį bei jos pakeitimus, išrašą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, nuomojamo žemės sklypo bei minėto pastato planus. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, teismas savo nutartyje pasisakė dėl dalies šių įrodymų vertinimo ir jų reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB ,,Literna“ bei BUAB ,,Andova“ 2017 m. vasario 21 d. susitarimo dėl 1998 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, pakeistos 2011 m. kovo 17 d., pakeitimo. Teismas, įvertinęs tai, kad minėtame susitarime nurodyta, jog įmonei išnuomojama 432 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 88 249 kv. m žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei tai, kad nustatytas tik nuomojamo sklypo plotas, bet ne konkreti dalis jame (idealioji dalis), – sprendė, kad kreditorė neįrodė aplinkybės, jog po pastatu esanti žemė nepatenka į šios sutarties objektą. Ketvirta, nors sutiktina su apeliante, kad teismas ištyrė ir pasisakė tik dėl paminėto įrodymo vertinimo, o dėl kitų nepasisakė, apeliacinis teismas, būdamas ne tik teisės, bet ir fakto teismu, šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso. Taigi, kaip minėta, apeliantė, siekdama pagrįsti savo poziciją privalėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius faktą, jog ginčo pastatas nėra pastatytas ant žemės sklypo, kurį įmonė nuomojasi iš valstybės minėtos Sutarties pagrindu. Apeliacinio teismo vertinimu, nei iš įmonei priklausančių pastatų, nei iš žemės sklypo planuose bei Nekilnojamojo turto registro išraše esančių duomenų negalima daryti išvados, kad minėtas ginčo pastatas nėra pastatytas ant nuomojamos žemės dalies. Priešingai, kaip matyti iš paminėto registro išrašo, abiejų ginčo pastatų bendras plotas yra 279,03 kv. m (58,12 kv. m + 220,91 kv. m), tuo tarpu iš valstybės nuomojamas 432 kv. m ploto žemės sklypas, todėl net ir šiems pastatams esant vieno aukšto, nuomojamo žemės sklypo dalis atitinka jų plotą. Taigi, nors, kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, teismas paminėtų įrodymų neištyrė ir nepasisakė dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau juose užfiksuotos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo minėtų išvadų, o juo labiau nesuteikia pagrindo dėl to keisti ar panaikinti šią teismo nutarties dalį (CPK 12, 178 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis). Penkta, apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog priimti nutarimai pažeidė CK 6.394, 6.547 straipsnių nuostatas ir spręsdamas bylą nepagrįstai taikė kitas įstatymų nuostatas nei nurodytos skunde, visų pirma pažymi, kad, kaip teisingai savo atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, būtent teismo kompetencijai priskirti teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčo nutarimas negalės būti įgyvendintas, nes kartu su statiniu turi būti perleistas ir po juo esantis žemės sklypas (CK 6.394 2-3 dalys), tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pastatai pastatyti ant valstybinės žemės, kurią įmonė iš pastarosios nuomojasi, todėl šiam ginčui aktualios specialiajame Žemė įstatyme numatytos specifinės taisyklės, susijusios su valstybinės žemės nuomos perleidimu – išimtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinę žemė turi tik valstybinės žemės patikėtinis (Žemės įstatymo 9 straipsnis). Teisė į valstybinės žemės nuomą negali būti parduodama iš varžytinių. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino ir atskleidė šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei procedūras, kurias pagal įstatymus gali / turi atlikti asmuo įsigijęs pastatą, kuris stovi ant valstybei priklausančios žemės (CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.3 papunktį). Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad nėra keliamas klausimas dėl paminėto pastato savavališkos statybos etc. Įvertinus tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai nesuteikia pagrindo manyti, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia įmonės ar jos kreditorių interesus, prieštarauja įstatymų nuostatoms ir todėl skundžiama teismo nutarties dalis turėtų būti panaikinta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šešta, kaip minėta, apeliantė, nesutikdama su teismo nutarties dalimi, kuria iš jos kreditorės UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ naudai priteista 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, teigia, jog pastaroji kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų sumokėjimą, todėl jos negalėjo būti priteistos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų, kartu su 2017 m. gegužės 25 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ pateikė tik suteiktų teisinių paslaugų išsamų sąrašą bei PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nepateikė įrodymo, patvirtinančio minėtoje sąskaitoje nurodytų pinigų sumų apmokėjimą (t. 19, b. l. 22-25). Ir nors kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“, reaguodama į šiuos skundo argumentus, kartu su atsiliepimu pateikė 2017 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymą (t. 19, b. l. 114), kuris prijungiamas prie bylos ir vertinamas (CPK 314 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, jog, kaip yra / turi būti žinoma minėtą kreditorę atstovaujantiems profesionaliems teisininkams – advokatams, – prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo, jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), o pagal naujausią bei šiam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką – mokėjimą patvirtinančiame dokumente turi būti konkrečiai nurodyta tai, už kokioje byloje ir kokias suteiktas paslaugas yra atliktas mokėjimas ir tik šiuos reikalavimus atitinkantis įrodymas gali būti laikomas tinkamu, pagrindžiančiu patirtas ir atlygintinas išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartie, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 25 punktą). Taigi teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes sprendžia, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismo nutarties dalis, kuria pastarosios naudai iš UAB ,,Enapa“ priteistas 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – toks prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Septinta, nors kreditorė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės UAB ,,Enapa“ 911,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip ir pirmiau minėtu atveju – nepateikė tinkamų – jų apmokėjimą pagrindžiančių, įrodymų, todėl ir šis prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Taigi apeliacinis teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą BUAB ,,Andova“ kreditorių susirinkimo nutarimą (ĮBĮ 23 straipsnio 17 punktas, 24 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantė UAB ,,Enapa“ nepaneigė šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ši jos atskirojo skundo dalis atmetama, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista. Tuo tarpu teismo nutarties dalis, kuria kreditorei UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ priteista 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – prašymas netenkinamas. Dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės (CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Enapa“ (j. a. k. 302896827) skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Andova“ 2013 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos kredito sprendimai“ (j. a. k. 303939377) priteista iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Enapa“ (j. a. k. 302896827) 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
.