Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-04 · Administracinė byla Nr. I-278-554/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
I-278-554/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01522-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
A.G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-278-554/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01522-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui – A.G.,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 10) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL). Kiekvieną savaitę (trečiadienį) buvo keičiama patalynė bei išduodama ligoninės pižama. Neturtinė žala kilo dėl to, kad patalynė nuolat išduodama kritinės būklės, pajuodusi nuo naudojimo, suplėšyta, nemalonaus kvapo, nuo tokios patalynės pareiškėją išbėrė. Nurodė, jog nuolat jaučia niežulį, negali ramia miegoti, kreipėsi į psichiatrą, kad negali užmigti, nuolat geria vaistus. Čiužinys taip pat labai senas, suplyšęs bei plonas, dėl to neįmanoma užmigti, nuolat kenčia skausmus, skauda šonus ir nugarą. Nurodė, jog rašė prašymą pakeisti čiužinį, kreipėsi į darbuotojus, prašė, kad duotų tinkamą naudojimuisi patalynę, tačiau niekas nekreipė jokio dėmesio. LAVL išduodamos pižamos nublukusios, skylėtos, dėmėtos kito žmogaus krauju. Į prašymus LAVL darbuotojai nereaguoja, dėl to pažeidžiamas pareiškėjo orumas, pareiškėjas yra kankinamas.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2018 m. birželio 4 d. ir buvo patalpintas į Tuberkuliozės skyrių (kamerų tipo patalpa Nr. 108). LAVL yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje yra dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Pareiškėjui išvykus 2018 m. rugsėjo 5 d. į Kauno tardymo izoliatorių, minkštasis inventorius buvo dezinfekuotas. Vieną kartą per savaitę yra surenkamas iš LAVL pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“ su kuria LAVL yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį.

Atkreipė dėmesį, kad LAVL atsakingi darbuotojai įvertina minkštojo inventoriaus tolimesnio naudojimo tinkamumą ir esant poreikiui toks inventorius yra papildomas nauju. Pareiškėjas galėjo kreiptis į LAVL personalą su prašymais dėl minkštojo investoriaus, drabužių, tačiau tokių duomenų LAVL nėra. Pareiškėjas su skundu dėl LAVL darbuotojų pažeidimų 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris buvo persiųstas LAVL ir į kurį LAVL atsakė 2018 m. rugpjūčio 31 d. Skunde pareiškėjas teikė pretenzijas dėl patalynės, pižamų bei rankšluosčių, dėl netinkamo čiužino nusiskundimų neišsakė. Skundo nagrinėjimo metu Ūkio skyriaus darbuotojai patikrino Tuberkuliozės skyriaus minkštąjį inventorių ir pažeidimų dėl skunde minimų aplinkybių nenustatė.

Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai daugiau kilę ne dėl LAVL išduoto čiužino, patalynės ar ligoninės pižamos, o dėl savanaudiškų paskatų, siekiant dėmesio ir naudos sau. Pareiškėjas objektyviai nevertina situacijos ir nelinkęs bendradarbiauti su LAVL personalu. Apibūdindamas patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo, ir tariamai atsiradusių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę LAVL laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. (patikslinto skundo pateikimo teismui diena, b. l. 11), išduodant netinkamą patalynę, pižamą ir čiužinį.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančioms priemonėms, pvz. dezinfekavimo kameroje. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42 punktas nurodo, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neiškalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Minėtos normos 43 punktas numato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 108 punktas nustato, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę. Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat. Pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 109 punkte nustatyta, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir (ar) dezinfekuoti įstaigoje naudojamais būdais. Lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai skalbiami ir dezinfekuojami po kiekvieno paciento, to paties paciento – ne rečiau kaip kas 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat. Draudžiama naudoti suplyšusius čiužinius, pagalves, antklodes.

LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų LAVL vidaus tvarkos taisyklių (http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/vidaus-tvarkos-taisykles_1206.html) 17 punktas numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos parangos dalys ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui LAVL buvo išduodama patalynės komplektas, čiužinys bei drabužiai (pižama). Pareiškėjas taip pat nekelia ginčo patalynės bei pižamos keitimo periodiškumo. Tačiau pareiškėjas nurodo, jog patalynė buvo kritinės būklės - pajuodusi, suplėšyta, nemalonaus kvapo, čiužinys senas, suplyšęs bei plonas, pižamos nublukusios, skylėtos, dėmėtos.

Atsakovo atstovas nurodo, taip pat į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) (b.l. 53-56). Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria LAVL yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747 (b. l. 42-48). Į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (b. l. 49-51) patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi. Pareiškėjo argumentus, jog čiužinys buvo senas, suplyšęs bei plonas, paneigia atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 52-63). Byloje esantys įrodymai (pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitos – faktūros) taip pat patvirtina, kad LAVL minkštasis inventorius yra periodiškai atnaujinamas (b. l. 35-41). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių, dėl netinkamo minkštojo inventoriaus pakeitimo ir pan. Pažymėtina, jog pareiškėjas tik 2018 m. liepos 23 d. (skundo pateikimo teismui dieną, b. l. 5) pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 23-26) dėl netinkamos patalynės, pižamų bei rankšluosčių, kurį Kalėjimų departamentas persiuntė spręsti LAVL. LAVL į pareiškėjo skundą atsakė 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 7-599, kuriame nurodyta, jog Ūkio skyrius patikrino Tuberkuliozės skyriaus minkštąjį inventorių bei nustatė, kad nuteistiesiems išduodamas dezinfekuotas, išskalbtas ir tinkamas naudoti minkštasis inventorius (b. l. 27-28).

Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie pareiškėjui išduotą patalynę, drabužius, atliktus dezinfekavimo darbus bei sutartinius įsipareigojimus dėl skalbimo paslaugų teikimo, paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis buvo aprūpintas netinkamais drabužiais ir minkštu inventoriumi. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini (ABTĮ 56 str.).

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė naujas (skunde nenurodytas) aplinkybes, jog kameroje nebuvo stalo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas atsiliepimą į skundą, kartu su teismo šaukimu, gavo 2018 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 65, 66), todėl skundo pagrindo tikslinimas 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdyje yra pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, be to, pateiktas netinkama forma (nepateiktas raštu), todėl negali būti priimtas nagrinėjimui. Teismo posėdyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu, todėl teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta. Byloje nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius