Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. G. 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.20 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, B. kaime, gatvėje prie Z. P. priklausančio gyvenamojo namo kiemo, tai yra viešoje vietoje, tyčia metė akmenį į Z. P. gyvenamojo namo verandos langą ir išdaužėjo stiklą, tuo padarydamas 30 litų turtinę žalą nukentėjusiajai Z. P., po to, Z. P. priklausančio gyvenamojo namo kieme tyčia metė plytos dalį (pusplytę) nukentėjusiajam G. V. į galvą, tuo padarydamas jam kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, pereinančią į nosies sritį, kaktikaulio dešinės pusės atvirą lūžį su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Te ismo nustatytos faktinės aplinkybės,

įrodymai i r j ų vertinimas

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2012 m. rugpjūčio 11 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 17 val. su draugais A. V., A. V., dar vienu A. V., Ž. K. ir pažįstamu K., kurio vardo nežino, automobiliu „O. V.“, kurį vairavo A. V., atvažiavo į B. kaimą pažvejoti. Jiems sustojus prie vienos iš sodybų ir pradėjus iš automobilio bagažinės traukti meškeres, įvyko konfliktas su toje sodyboje buvusiais žmonėmis – jie pradėjo šaukti, varyti juos lauk, neleido žvejoti, todėl jie susistumdė su iš tos sodybos išėjusiais asmenimis. Jis asmeniškai susistumdyme nedalyvavo. Po susistumdymo jie nebežvejojo ir išvažiavo namo. Grįžęs namo pasigedo piniginės, todėl su A. V., gimusiu 1992 metais, ir Ž. K. išvažiavo jos ieškoti. Važiavo tuo pačiu automobiliu. Atvažiavus į tą pačią vietą ir pradėjus ieškoti piniginės vėl kilo konfliktas su toje sodyboje buvusiais žmonėmis. Jis paėmė žolėje rastą akmenį ir metė į verandos langą, kurį išdaužė. Po to kieme pamatė nukentėjusįjį G., kurio iki tol nepažinojo, į kurį metė kieme rastą pusplytę. Tarp jų buvo apie 6 metrų atstumas. Matė, kad jo mesta plyta pataikė nukentėjusiajam į galvą ir jis nugriuvo. Jis sužalojo nukentėjusįjį, niekas kitas to negalėjo padaryti, tačiau, mesdamas akmenį į nukentėjusįjį, nenorėjo jo sužeisti. Jis išdaužė tik vieną verandos langą, kas išdaužė kitą jis nežino. Kirvio rankose neturėjo ir tikrai juo nesudavė nukentėjusiajam. Su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino žalą nukentėjusiajai Z. P., susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju G. V. ir ligonių kasa.

Nukentėjusioji Z. P. parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2012 m. rugpjūčio 11 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, pas jos vyrą R. P. atėjo buvę bendradarbiai G. V. ir V., kurio pavardės nežino. Vyrai šnekučiavosi verandoje, išgėrinėjo. Ji taip pat kartais prie jų prisijungdavo. Gėrė degtinę. Dar namuose buvo vaikai – V., T., S. ir L. Apie 16-17 val., jiems sėdint verandoje, išgirdo, kaip į kiemą įvažiavo ir sustojo automobilis. Iš jo pradėjo lipti „naglai“ nusiteikę jaunuoliai. Jų buvo keturi, vilkėjo darbo rūbais, meškerių neturėjo. Vyras nuėjo su jais pasikalbėti, jie susistumdė. Tada ji taip pat išėjo į kiemą ir pradėjo atvykėlius vyti lauk iš kiemo. Automobilyje sėdėjęs vyriškis, kuris jai pasirodė neblaivus, spyrė jai koja ir ji nukrito. Tada atbėgo sūnus V., jie vijo tuos atvykėlius iš kiemo ir atvykėliai išvažiavo. Apie 20 val., jiems tebesėdint verandoje, išgirdo, kaip dūžta verandos stiklai. Buvo išdaužti dviejų kampinių verandos langų stiklai. Per langą pamačiusi, kaip link namo eina daug jaunuolių, kokie 8-10 asmenų, ji išsigando ir, įbėgusi į namo vidų, liepė vaikams slėptis. Ji nematė, kaip buvo sužalotas G. V., kadangi tuo metu buvo įbėgusi į namą. Tačiau, per kitas duris išbėgusi iš namo, pamatė, kad yra sužeistas G. – jam buvo kirstinė galvos žaizda. Ji rankomis užspaudė žaizdą, bandė suteikti pagalbą, kažkas kvietė greitąją. Dukra S. sakė, kad G. buvo smogta kirviu. Neneigia, kad ir ji, pamačiusi sužalotą G., pagriebė kauptuką ir, juo užsimojusi, pradėjo vyti atvykėlius lauk iš kiemo. Matė, kad tuo metu ant kelio stovėjo kokie 6 asmenys. Ji įsidėmėjo, kad vienas iš jų – stambiausias ir aukštas, turėjo rankoje kirvį. Ji šiam vyrui dar užvožė kauptuku. Įvykio metu buvo išgėrusi. Dėl langų stiklų išdaužymo jai buvo padaryta 60 litų turtinė žala. Kaltinamasis žalą jai atlygino, su juo susitaikė.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2012 m. rugpjūčio 11 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, pamena, kad buvo šeštadienis, su bendradarbiu V., kurio pavardės nežino, atvažiavo pas nukentėjusiosios vyrą R. P. pasisvečiuoti. Atsivežė butelį degtinės. Išgėrinėjo verandoje trise – jis, V. ir R. P. Jie gėrė alų. Kartais į verandą ateidavo R. P. žmona, atnešdavo užkandos. Ji irgi gėrė, tačiau mažiau, nei jie. Apie 19 val. į kiemą atvažiavo žalsvos spalvos automobilis. Būdamas verandoje matė, kad iš jo išlipo 4 jaunuoliai. R. P. nuėjo su jais pasikalbėti. Girdėjo, kaip jie barėsi, ginčijosi. Prie jų nuėjo ir nukentėjusioji (Z. P.), kuri taip pat barėsi ir vijo atvykėlius lauk. Jis tuo metu buvo verandoje ir kalbėjosi su šeimininkų dukra S. Tą kartą konfliktas vyko kokias 10-15 minučių. Į jį buvo įsivėlęs ir šeimininkų sūnus V. Dėl ko jie barėsi nežino, tik girdėjo, kad tie jaunuoliai sakė, kad dar kartą atvažiuos. Jie išvažiavo ir po kokio pusvalandžio vėl atvažiavo. Antrą kartą jie atvažiavo jau dviem automobiliais, kuriuos pasistatė toliau. Tuo metu jis sėdėjo prieš langą į kelią ir matė, kad sodybos šonu ateina grupė jaunuolių. Išgirdo, kaip išdužo lango, esančio nuo kelio pusės, stiklas. Kaip išdužo antrasis stiklas nematė. Nemano, kad stiklas buvo išdaužtas akmeniu, kadangi akmens nebuvo rasta viduje. Kadangi jis sėdėjo arčiausiai verandos durų, pirmas ir išėjo iš verandos ir iškart gavo smūgį į galvą. Smūgis buvo tik vienas. Juo jam buvo prakirsta galva, nosis ir išmušti penki priekiniai dantys. Kas jam trenkė ir kuo nematė. Sprendžiant iš žaizdos, jam buvo smogta kirviu. Dėl sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Jis kaltinamajam atleidžia. Su juo susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės.

Nepilnametė liudytoja S. P. parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau tai buvo 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Tą dieną jų namuose svečiavosi du tėčio draugai – G. ir V. Jie gėrė alų. Mama mažai gėrė. Tie vaikinai buvo atvykę du kartus. Kaip jie buvo atvykę pirmą kartą ji nematė, tik tėtis jai sakė, kad buvo atvažiavę vaikinai, su kuriais jie konfliktavo. Tėtis jai nesakė, kad tie vaikinai žadėjo dar atvažiuoti. Kai tiek vaikinai atvažiavo antrą kartą, namuose buvo ji, sesuo L. bei broliai V. ir T., Ji pirmiausia išgirdo mamos šauksmą ir bėgo pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjo per verandos duris ir matė, kaip prieš ją į lauką išėjusiam G. kažkoks vyriškis kirviu smogė į veidą. G. smūgio metu buvo ant laiptų, o ji ėjo jam iš paskos ir tuo metu stovėjo tarpduryje. Smogta buvo kirvio ašmenimis. Matė atvirą G. žaizdą. Kažkas iškvietė greitąją ir išvežė G. į ligoninę. Atvykusių jaunuolių buvo virš dešimties, jie buvo atvykę dviem automobiliais, kuriuos pasistatė atokiau. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 90-91 b.l.), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ir tvarka, tame tarpe ir tai, kad, kai vaikinai atvažiavo pirmą kartą, ji buvo verandoje ir matė konfliktą. Po kokių dviejų valandų, jai vėl būnat priestate (verandoje), ji vėl pamatė tą patį automobilį ir apie tai, įėjusi į namo vidų, pasakė kažkuriam iš brolių. Grįžusi į priestatą, pamatė, kaip vienas iš vaikinų paleido į priestato langą akmenį.

Liudytojas R. P. parodė, kad įvykis įvyko 2012 metų rugpjūčio mėnesį. Tikslios dienos nepamena, tačiau pamena, kad buvo savaitgalis. Pas jį atvažiavo nukentėjusysis G. V. ir V., kurio pavardės nežino. Jie susėdo „gonkelyje“ ir gėrė alų. Gėrė tik jie trise, žmona tik epizodiškai ateidavo ir atnešdavo užkandos. Begeriant antrą „bambalį“ alaus, tuo metu buvo 13-14 val., pamatė, kad į jo kiemą atvažiavo automobilis. Jis nuėjo pasikalbėti su atvykusiais, kodėl jie atvažiavo į jo kiemą. Iš automobilio išlipo 5 vyrai, iš kurių pažino tik K. ir tą vyruką su lazda (A. V.), kuris prieš 14-15 metų atvykdavo pažvejoti. Tarp jų buvo ir kaltinamasis. Atvykėliai buvo agresyvus, jie pasakė, kad jo vaikai prieš 14-15 metų iš jų automobilio ištraukė „samagono“ butelį. Jis jiems liepė dingti iš kiemo ir atvažiuoti, kai išsiblaivys. Kilus žodiniam konfliktui atėjo žmona, ji taip pat pradėjo atvykėlius varyti lauk. Vienu metu pamatė, kad jo žmona guli perversta ant kelio. Tada prie jų atėjo ir vyresnysis sūnus V., kuris atėjo pakelti žmonos. Tuo metu kažkuris iš atvykusių jaunuolių užšoko jo sūnui ant nugaros. Jis tuo metu žiūrėjo, kad atvykusiųjų kompanijoje buvęs stambus vyras jam netrenktų, kadangi jis taikėsi suduoti. Jam surikus, kad iškvies policiją, tie vyrai išvažiavo, pasakę, kad tuo viskas nesibaigia ir jie dar grįš. Praėjus apie 2 valandoms, jiems tebesėdint „gonkelyje“, išgirdo dūžtančio stiklo garsą bei pajuto stiklo šukes, krentančias ant jo. Tuo metu jis sėdėjo nugara į kelią. Kai nusipurtė stiklo šukes ir išėjo pro duris lauk, pamatė, kad G. V., kuris sėdėjo arčiausiai durų, jau guli kruvinas. Prie G. V. žmonių nematė. Toliau, ant kelio, stovėjo 6-8 jaunuolių būrys. Tie vaikinai grasino, šūkaliojo, kad ir jam taip bus. Iš tų asmenų, kurie buvo pirmą kartą atvažiavę, pažino kaltinamąjį, tą stambųjį ir dar vieną mažesnį. Automobilio nematė. Jis pats nebėjo ant kelio aiškintis, tik su tuo stambiu vyru prie vartų pasikalbėjo, rūpinosi, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pagalba. Įvykio vietoje, prie lango, rado kažkokią pusplytę. Gal tiek jaunuoliai ją buvo atsivežę, nes pas juos tokių nebuvo. Policijos pareigūnams ją rodė, jam pasirodė, kad ji kruvina buvo. Tai buvo šamotinė plyta. Tačiau nemano, kad ja buvo sužalotas G. V..

Liudytoja J. Š. parodė, kad tai buvo 2012 metų rugpjūčio mėnesį, savaitgalį, bet tikslios dienos nepamena. Iš pradžių išgirdo triukšmą, tačiau nesuprato, iš kur tas triukšmas. Grįžus jai į namus, į kambarį įbėgo berniukas ir paprašė telefono policijai pasiskambinti. Ji pasakė, kad neturi telefono ir nedavė. Matė, kad anūkėlė buvo išnešusi savo telefoną ir tas vaikinas atseit skambino Joniškio policijai, tačiau ji pradėjo bartis ir neleido anūkei duoti telefono. Tuo metu prie kiemo privažiavo mašina ir tas berniukas pasakė „ai, mūsų atvažiuoja“. Po jis išbėgo iš kiemo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo N. link. Tai buvo ne kaltinamasis. Antrą kartą anūkė jai pasakė, kad užsikabintų duris, nes vėl tie patys atvažiavo. Ji pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad ties jos kiemu stovi ta pati mašina, kaip ir pirmą kartą, prie kurios ateina keli vyrai, o vienas iš jų, toks neaukštas, nepanašus į kaltinamąjį, kuris yra aukštas, nešėsi rankoje kirvį su ilgu kotu. Šalia jo ėjo toks storas vyras, kuris klausė to mažesniojo „nejaugi tu jį užmušei“, po to paėmė iš mažesniojo kirvį, tačiau, kur jis padėjo tą kirvį, nepastebėjo. Po to matė, kad visi susirinko prie mašinos ir Z. juos vijo, vienam, labai panašiam į kaltinamąjį, iš kauptuko buvo užsimojusi. Įvykis buvo apie 19 val. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 77-78 b.l.), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu ir tvarka, tame tarpe ir tai, kad ji gyvena P. kaimynystėje, o jos namo langai yra į kelio pusę. Be to ji patvirtino, kad antrą kartą automobiliui sustojus prie jos namo, iš automobilio išlipo 3 ar 4 vyrai. Vienas iš jų, toks stambus, pasiliko prie automobilio. Po to išgirdo labai didelį triukšmą. Matė, kaip prie automobilio buvo priėjęs R. P., kuris kalbėjosi su tuo stambiu vyru. Netrukus pamatė, kad nuo P. namo grįžta 2 ar 3 vyrai, tokie jaunesni. Vienas rankose laikė didelį kirvį, o šalia ėjo tas pats vaikinas, kuris pirmą kartą buvo atėjęs pas ją į kiemą. Tas vaikinas, kuris turėjo kirvį, suriko „kažin, ar aš neužmušiau“. Tas stambesnis vyras pradėjo šaukti ant to vaikino, atėmė kirvį ir įmetė į bagažinę. Vaikinas, turėjęs kirvį, buvo liesas, vidutinio ūgio, pailgo veido.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji turi sodybą šalia P. namo, į kurią retkarčiais atvažiuoja. Įvykis buvo 2012 metų vasarą. Pirmą kartą įvykį matė iš savo kambario. Matė, kaip gatvėje pykosi žmonės, stovėjo automobilis. Viskas nurimo, o po 2 valandų išgirdo šuns lojimą. Per langą pamatė, kad prie kaimynės J. Š. sustojo automobilis ir iš jo išlipo būrys jaunuolių su gobtuvais, bliuzonais ir, nuleidę galvas, žygiavo. Išgirdo triukšmą, stiklų dužimą, žmonių klyksmus ir paskui viskas greitai baigėsi. Pamatė juos grįžtančius atgal ir girdėjo, kaip vienas jų sakė „negi užmušiau žmogų“. Po to jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jaunuolių buvo 4-5. Jie rankose kažką nešėsi, bet ji nematė, ką. Antras atvažiavimas buvo apie 15 val.

Liudytojas A. V. parodė, kad datos nepamena, tačiau tai buvo 2012 metais, rudeniop. Jis, jo sūnus A. V., sūnėnas A. V., Ž. K., V. K. ir kaltinamasis J. G. jo vairuojamu automobiliu atvažiavo į B. kaimą pažvejoti. Jis ten lankėsi pirmą kartą, nukentėjusiųjų nepažinojo. Kelią rodė V. K.. Tik atvažiavus prie ežero ir sustojus bei pradėjus trauktis meškeres, atėjo nukentėjusioji (Z. P.), kuri pradėjo rėkauti. Daug ten žmonių prisirinko, ir panų, ir „bachūru“. Įvyko žodinis konfliktas, susiginčijo, kažką Ž. K. jiems pasakė. Jis nukentėjusiųjų šeimos nepažinojo, V. K. pažinojo. Nesuprato, dėl ko konfliktas įvyko. Jis net iš automobilio išlipęs nebuvo. Jo niekas nemušė, truputį nukentėjusioji „tekštelėjo“, bet to jis nelaiko smurtu. Daugiau jie nebežvejojo ir išvažiavo, nes matėsi, kad iš sodybos išėję asmenys pradėjo švaistytis kirviais ir kauptukais. Grįžo visi į namus. Nežino, ar sūnus tą vakarą dar buvo kurs nors išvykęs jo automobiliu.

Liudytojas V. P., teismo pavedimu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė (parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte), kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 14 ar 15 val. pas jo tėvus R. P. ir Z. P. vienu automobiliu atvyko 4 ar 5 asmenys, kurių vieną pažino iš matyto. Automobilis sustojo ant keliuko prie kiemo. Vienas iš vyrų liko sėdėti automobilyje, kiek žino, jis yra neįgalus, o kiti keturi, iš kurių du buvo jaunesni, o du vyresni, nuėjo į tėvų kiemą. Tuo metu namo prieangyje sėdėjo tėvas R. P. ir jo bendradarbis G. V., kurie gėrė. Tie vyrai kvietė tėvą išeiti į kiemą ir klausė apie kažkokius dingusius daiktus. Tėvas ant keliuko nėjo ir aiškinosi kieme. Jie kalbėjosi, rėkavo. Po to iš kambario išėjo mama ir varė tuos vyrus iš kiemo. Tada kažkuris iš tų jaunesnių vaikinų, apie 170 cm. ūgio, pastūmė mamą. Tada jis nuėjo prie to vaikino ir jį pastūmė. Be to, sakė tiems vyrams, kad jie važiuotų iš jų kiemo. Atvykėliai sėdo į automobilį ir išvažiavo, pasakę, kad jie lauktų svečių. Apie 20 val. prie jų kiemo atvažiavo du automobiliai. Jis tuo metu buvo kambaryje, Kažkuri iš seserų atėjo ir pasakė, kad atvažiavo tie patys vyrai. Jis ėjo į kiemą ir girdėjo, kaip dūžta langas. Buvo išdaužti įstiklintos verandos langai. Išėjęs į kiemą pamatė apie 10 ar daugiau vyrų, kurie rankose turėjo pagalius, beisbolo ir golfo lazdas, kirvį. Trys iš jų buvo tie patys, kaip ir pirmą kartą – du jaunesni ir vienas vyresnis. Nebuvo tik to, kuris pastūmė jo motiną. Kiek pamena, kirvį rankoje turėjo tas vyresnis, tačiau to netvirtina. Vyrai stovėjo grupėmis – vieni ant kelio, kiti kieme. Vyrai šūkavo, rėkojo, kvietė ateiti pas juos, sakė, kad jie gaus į galvą. Tėvas buvo nuėjęs prie jų pasiaiškinti. Kažkuris iš jų pasakė, kad viską išsiaiškins, ir išvažiavo. Kai jis išėjo į kiemą, matė prie priekinių verandos durų gulintį G. V., kuriam buvo praskelta galva, bėgo kraujas (2 t., b.l. 49-50).

Liudytojas T. P., teismo pavedimu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė (parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte) taip pat, kaip liudytojas V. P., papildydamas, kad matė, kaip vienas iš jaunesnių vaikinų kirto kirviu iš verandos išėjusiam G. V. į kaktą, po ko jis nugriuvo ant žemės, taip pat matė, kad keli vaikinai prieš išvažiuodami, sumetė kirvį ir lazdas į kitoje kelio pusėje esantį tvenkinį, be to, nurodė, kad vieno iš automobilių valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 51-52).

Liudytojas V. U. parodė, kad nepamena tikslios datos, vasarą, kartu su G. V. dirbo ir po algų nusprendė nuvažiuoti pas R. P. į svečius atsigerti alaus. Ryte nusipirko alaus ir nuvažiavo pas R. P. Gėrė R. P. namo „gonkelyje“. Per tos verandos langus matosi kelias ir tvenkinys. Apie pietus prie namo atvažiavo automobilis su 4 vyrais. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jie atvažiavo dėl kažkokių senių skolų aiškintis. Tie vyrai aiškinosi su R. P. Kai prie jų priėjo Z. P. ir vienas iš tų vaikinų ją pargriovė, prasidėjo muštynės, nes „p.“ bėgo ginti mamos. Jis taip pat buvo išėjęs į kiemą ir bandė vieną iš tų vaikinų vytis, bet jis pabėgo. Po to jie išvažiavo. Jis buvo stipriai išgėręs, todėl ne visas aplinkybes atsimena. Maždaug už pusvalandžio jie atvažiavo dar kartą. Viskas vyko labai greitai. Jie atbėgo, puolė daužyti langus, trenkė iš kažkokio daikto G. V. ir viskas taip baigėsi. Jis G. V. tik gulintį pamatė, Jis buvo kruvinas. Atvažiuojančių automobilių nematė, sureagavo tik tada, kai pradėjo dūžti verandos langai. G. V. tuo metu sėdėjo ant laiptų ir rūkė. Tą kartą verandoje gėrė keturiese – jis, G. V., R. P., ir Z. P. Įvykio metu visis jau buvo stipriai išgėrę.

Liudytojas A. V., gimęs 1988 metais, parodė, kad datos nepamena, tik pamena, kad viskas vyko 2012 metų vasarą, jo tėvas A. V. pasiūlė važiuoti žvejoti. Į žvejybą tėvo automobiliu važiavo šešiese – jis, tėvas A. V., pusbrolis A. V., Ž. K., J. G. ir V. K.. V. K. pasiėmė, nes jis žinojo vietas, kur žvejoti. Jokių kalbų apie tai, kad važiuoja ne žvejoti, o kitais tikslais, negirdėjo. Negirdėjo ir apie „samagoną“. Visi buvo blaivūs, nebent Ž. buvo išgėręs. Į kaimą nuvažiavo apie 14 val. Sustojo netoli tos sodybos, kur jaunimas šventė. Ir dėl visai nereikšmingų dalykų kilo konfliktas. Iš pradžių žodinis, o po to apsistumdė. Viskas vyko ant kelio, į kiemą jie nebuvo įėję. Iš kiemo buvo išėję keturiese – vienas vyresnis, o kiti jaunuoliai, galėjo būti ir moterų. Po konflikto nebežvejojo ir išvažiavo namo. Jokių grasinimų, kad grįš, jie nesakė. Grįžus į namus, jis nuėjo į kambarį, o pusbrolis A. V. paprašė tėvo automobilio ir kažkur išvažiavo. Po dienos sužinojo, kad jie kažką buvo pametę, todėl grįžo atgal. Kiek jis pats su draugais išsiaiškino, kad kai jie nuvažiavo dar kartą, vėl kilo muštynės. Jie pradėjo pulti, o draugai gynėsi. Jiems metė iš kirvio, jie metė atgal ir netyčia pataikė.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad dienos nepamena, tai buvo 2012 metų ruduo, o gal liepos mėnuo, su trimis V. (dviem A. ir A.), J. G. ir V. K. važiavo į B. kaimą žvejoti. Atvažiavę automobilį pasistatė ant kelio, netoli sodybos. Dar nebuvo spėjęs iš automobilio išlipti, išgirdo, kaip kažkas pradėjo šūkauti, ir pamatė nuo sodybos ateinančius 8-9 asmenis. Kilo žodinis konfliktas, po to kažkas susistumdė. Po to jie išvažiavo. Antrą kartą jie atvažiavo, kadangi J. pametė piniginę. Važiavo jis, J. ir A. V., gimęs 1992 metais. Ten vėl kilo konfliktas. Prasidėjus konfliktui, į juos pradėjo mėtyti kirvius, atsuktuvus, kauptukus. Jis pats stovėjo ant kelio ir niekur nėjo. Kalbėjosi su nukentėjusiosios vyru R. Ką veikė J. G. ir A. V. nematė. Piniginę rado pagriovyje. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskaitė, pasirašė ant protokolų neskaitęs.

Liudytojas A. V., gimęs 1992 metais, parodė taip pat, kaip liudytojas Ž. K., išskyrus tai, kad antrą kartą į B. kaimą važiavo ne trise, o keturiese, - be jo, J. G. ir Ž. K. dar važiavo V. K., ir tai, kad J. G. piniginės nerado. Be to, šis liudytojas parodė, kad pats į kiemą įėjęs nebuvo, į kiemą ėjo vienintelis J., kuris, važiuojant atgal, sakė, jog metė į kažką plytą.

Liudytoja S. V. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Pamena, kad liudytojas Ž. K. buvo apklausiamas du kartus, tačiau ką jis konkrečiai parodė, nepamena. Kiek pamena, jis norėjo keisti parodymus.

Liudytojas V. K. parodė, kad datos nepamena, buvo geras oras, važiavo pažvejoti, išsimaudyti. Konfliktuoti tikrai nevažiavo, nes jis pažinojo ir ten gyvenusius, ir tuos, su kuriais važiavo. Kiek pamena, tą dieną jis svečiavosi pas Ž. K., pas kurį atvažiavo jo pažįstami. Nutarė nuvažiuoti išsimaudyti ir pažvejoti. Važiavo penkiese – jis, Ž. K., A., o kitų nepažinojo. Į B. nuvažiavo per pietus ar po pietų. Automobilį pasistatė šalikelėje. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad į kiemą išėjo ten gyvenęs R. ir dar kažkas ir jie susiginčijo. A. pasakė, kad važiuojam ir jie išvažiavo. Jį paliko namuose. Jis važiavo tik vieną kartą.

Liudytojas V. A. parodė, kad dirba specialistu Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate ir su kolega Šimkumi buvo nuvykę į iškvietimą dėl B. kaime įvykusių muštynių. Nuvykę rado 6-7 asmenis, kurie buvo neblaivūs. Namo langai buvo išdaužyti. Kiek pamena, nukentėjusysis buvo įvykio vietoje. Jie su kolega ieškojo įrankio, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis – kokio nors gelžgalio, tačiau niekur nerado, nors buvo šviesu ir jie gerai apžiūrėjo teritoriją.

Iš 2012-08-11 nukentėjusiosios Z. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną 23.05 val. į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi Z. P., pranešdama, kad apie 20.15 val., jai, jos vyrui R. P. ir vyro bendradarbiams V. U. bei G. V. sėdint jų gyvenamojo namo verandoje bei geriant alų, išgirdo, kaip dūžta verandos langų stiklai, po ko ji įėjo į namo vidų, o po to išėjusi iš namo pamatė, kad prie verandos laiptų guli G. V., o jam iš kaktos bėga kraujas. Kieme prie įvažiavimo stovėjo 5-6 asmenys, kurie rankose laikė įvairias lazdas. Gatvėje stovėjo dar apie 15 asmenų, kurie laikė lazdas, bei du automobiliai. Dėl langų stiklų išdaužimo jai padaryta 60 litų turtinė žala (1 t., b.l. 2).

Iš 2012-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, B. kaime, ir jo aplinką, nustatyta, kad yra išdaužti dviejų P. gyvenamojo namo verandos langų stiklai, prie pietinio įėjimo į namą ant plytelių yra kraujo dėmių, verandoje rasta stiklų. Apžiūrėjus kitoje kelio pusėje esantį vandens telkinį, jokių daiktų, panašių į kirvį ar lazdą nepastebėta (1 t., b.l. 5-6).

Iš 2012-08-11 asmens blaivumo testo matyti, kad tą dieną 22:02:31 val. nukentėjusiajai Z. P. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas (1 t., b.l. 13).

Iš 2012-08-12 nukentėjusiojo G. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad jame nukentėjusysis nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 21-22 val. jam būnant pas pažįstamą draugą kieme, esančiame B. kaime, į jį atvyko 5-7 nepažįstami vyriškiai, iš kurių du rankomis ir kojomis sudavė daug smūgių, o vienas iš vaikinų rankose turėjo kirvį, kuriuo smogė jam į galvos sritį (1 t., b.l. 16).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam G. V. nustatyta kaktos dešinės pusės muštinė žaizda, pereinanti į nosies sritį, kaktikaulio dešinės pusės atviras lūžis su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us). Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminio poveikio pasekoje (1 t., b.l. 27-28).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nukentėjusiajam G. V. kaktos dešinės pusės muštinė žaizda ir kiti sužalojimai padaryti buku kietu daiktu, kuriuo identifikuoti nėra galimybės (1 t., b.l. 31).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam G. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 9835,48 Lt (1 t., b.l. 39-42).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino A. V., kaip asmenį, du kartus atvykusį prie jų sodybos ir konfliktavusį (1 t., b.l. 48-49).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino Ž. K., kaip asmenį, du kartus atvykusį prie jų sodybos (1 t., b.l. 50-51).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V. K., kaip asmenį, atvykusį prie jų sodybos ir galimai pastūmusį jo motiną (1 t., b.l. 52-53).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų neatpažino kaltinamojo J. G., kaip asmens, dalyvavusio konfliktuose (1 t., b.l. 54-55).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino A. V., kaip asmenį, kuris buvo atvažiavęs prie jų sodybos pirmą kartą, buvo labai agresyvus, grasino (1 t., b.l. 59-61).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino Ž. K., kaip asmenį, abu kartus atvykusį prie jų sodybos (1 t., b.l. 62-64).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino kaltinamąjį J. G., kaip asmenį, kuris buvo atvykęs prie jo sodybos, stovėjo prie automobilio su kažkokia lazda rankose ir grasino jį „priploti“ (1 t., b.l. 65-67).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. P. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V. K., kaip asmenį, kuris buvo atvykęs į sodybą pirmą kartą, antrą kartą jo prie sodybos nematė (1 t., b.l. 68-70).

Iš 2013-12-12 mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis J. G. atlygino 218,48 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (2 t., 76 b.l.).

Iš 2013-12-12 susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis J. G. atsiprašė nukentėjusiosios Z. P., atlygino padarytą žalą 60 Lt, ir jie susitaikė. Nukentėjusioji prašo neskirti J. G. su laisvės atėmimu susijusios bausmės (2 t., 78 b.l.).

Iš 2013-12-12 susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis J. G. atsiprašė nukentėjusiojo G. V. ir jie susitaikė. Kaltinamasis J. G. ir nukentėjusysis G. V. susitarė, kad nukentėjusiajam G. V. padaryta neturtinė žala yra 7500 litų, iš kurių 1500 litų nukentėjusysis iš kaltinamojo gavo iki susitaikymo protokolo pasirašymo, o dėl likusių 6000 litų sutarė, kad J. G. juos atlygins per 12 mėnesių, lygiomis dalimis pervesdamas į nukentėjusiojo G. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis G. V. protokole nurodė, kad turtinė žala jam nepadaryta. Nukentėjusysis G. V. prašo neskirti J. G. su laisvės atėmimu susijusios bausmės (2 t., 79 b.l.).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kokie policijos pareigūnų veiksmai buvo atlikti ir kokia informacija buvo surinkta, tiriant 2012 m. rugpjūčio 11 d. užregistruotą Z. P. telefoninį pranešimą.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kokia informacija buvo užfiksuota šioje kortelėje dėl nukentėjusiajam G. V. suteiktos skubios medicinos pagalbos.

Iš nukentėjusiojo G. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kurioje vietoje jis sėdėjo, kai buvo išdaužti verandos langai, ir kurioje vietoje jis stovėjo, kai pajuto smūgį į galvą.

Iš nukentėjusiosios Z. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kurie jai priklausančios verandos langai buvo išdaužti.

Iš kaltinamojo J. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kur stovėjo jų automobilis, kai jie atvyko į įvykio vietą antrą kartą; iš kur paėmė akmenį, kurį metė į namą, ir iš kur metė; iš kur paėmė pusplytę, kurią metė į kieme stovėjusį nukentėjusįjį; vietą ir pozą, kur ir kaip stovėjo nukentėjusysis, kur po smūgio nukentėjusysis gulėjo.

Kaltinamojo J. G., nukentėjusiųjų Z. P. ir G. V., teisme apklaustų liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. G. 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.20 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, B. kaime, mesdamas akmenį į Z. P. gyvenamojo namo verandos langą, jį išdaužė, be to, sužalojo nukentėjusįjį G. V., padarydamas jam kaktos dešinės pusės muštinę žaizdą, pereinančią į nosies sritį, kaktikaulio dešinės pusės atvirą lūžį su kietojo galvos smegenų dangalo plyšimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių faktinių aplinkybių abejonių nėra. Tačiau kaltinamasis J. G. nepripažino kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, kad jis sužalojimus nukentėjusiajam G. V. padarė, trenkdamas nukentėjusiajam į galvos sritį kirviu. Apklausiamas teisme kaltinamasis J. G. parodė, kad nukentėjusįjį sužalojo, mesdamas į jį įvykio vietoje rastą pusplytę, kuri pataikė nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis nugriuvo. Apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. sausio 4 d., kai pranešime apie įtarimą dar nebuvo nurodytas nusikaltimo įrankis (pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad sužalojimas padarytas tiksliai nenustatytu daiktu), J. G. nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo, į jį mesdamas didelį akmenį (1 t., 95-96 b.l.). 2013 m. balandžio 24 d. (praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po įvykio...) pranešus jam apie galutinį įtarimą, kuriame jau buvo nurodyta, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas suduodant kirviu, ir apklausiamas papildomai J. G. nurodė, kad nukentėjusįjį sužalojo iš rankoje turėto „kažkokio daikto“. Jis nurodė, kad „jei kažkas matė, kad kirvis, to neneigiu“ (1 t., 102 b.l.). Akivaizdu, kad nuo pat pradžių ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę policijos pareigūnai ir jam vadovavęs prokuroras susidūrė su sunkumu identifikuojant nusikaltimo įrankį – jis nebuvo rastas nei įvykio vietos apžiūros metu, nei vėliau (jei buvo ieškomas), be to, tyrimo metu apklausti asmenys apie nusikaltimo įrankį davė prieštaringus parodymus, net teismo medicinos specialistai negalėjo atsakyti, kuo tiksliai buvo sužalotas nukentėjusysis, nurodydami, kad sužalojimai padaryti buku kietu daiktu, o jo identifikuoti, nepateikus paties daikto, kuriuo galimai buvo sužalotas nukentėjusysis, nėra galimybės (1 t., 27-28, 31 b.l.). Specialistas G. A. C. savo išvadoje nurodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti net ir atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us) (1 t., 27-28 b.l.). Iš esmės kaltinime nurodyta aplinkybė, kad J. G. nukentėjusiajam G. V. trenkė kirviu, buvo paremta tik nepilnametės liudytojos S. P. parodymais (1 t., 90-91 b.l.). Tiesa, ir liudytojas T. P., apklausiamas papildomai 2013 m. balandžio 24 d. (beje, iš karto po to, kai J. G. buvo pranešta apie galutinį įtarimą, kuriame jau buvo nurodytas kirvis... (1 t., 102 b.l.)), parodė, kad jam „atrodo“, jog nukentėjusiajam G. V. buvo trenkta kirviu, kadangi vaikinas, jam sudavęs, rankose laikė kažką mediniu kotu. Šie liudytojai ir teisme patvirtino tokius savo parodymus dėl nusikaltimo įrankio (nepilnametė liudytoja S. P. duodama parodymus teisiamajame posėdyje (1 t., 163-164 b.l.), o liudytojas T. P., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b.l. 51-52). Ar šie duomenys (liudytojų S. P. ir T. P. parodymai) laikytini įrodymais, įrodančiais, kad nukentėjusysis G. V. buvo sužalotas, jam suduodant į galvą smūgį kirviu? Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra ne kartą pažymėjęs, kad apkaltinamajame nuosprendyje turi būti konstatuota, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (2012-06-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2012 m. ir kt.) Teismas, įvertinęs liudytojų S. P. ir T. P. parodymus dėl nusikaltimo įrankio pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad šie liudytojų parodymai dėl nusikaltimo įrankio yra nepatikimi, todėl teismas jais nesivadovauja. Nors liudytoja S. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nukentėjusysis G. V. buvo sužalotas, jam suduodant į galvą smūgį kirviu, šie parodymai negali būti laikomi patikimais dėl šių priežasčių: 1) liudytoja S. P. neturi 16 metų amžiaus, todėl neprisiekė sakyti tiesą ir nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 277-278 straipsniai); 2) ši liudytoja dėl savo jauno amžiaus, išgąsčio, greitos įvykių sekos galėjo neteisingai suvokti tam tikras įvykio aplinkybes; 3) liudytoja yra nukentėjusiosios Z. P. dukra, todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi; 4) yra esminių prieštaravimų tarp šios liudytojos parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme – ikiteisminio tyrimo ji sakė, kad tuo metu, kai tie vaikinai, kurie juos užpuolė, atvažiavo antrą kartą, ji buvo priestate, po to įėjo į kambarį ir kažkuriam iš brolių pasakė apie šių vaikinų atvykimą, po to, nuėjusi prie priestato, matė, kaip vienas iš tų vaikinų paleido į priestatą kažkokį akmenį (1 t. 90-91 b.l.), o apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja parodė, kad tuo metu, kai tie vaikinai atvyko antrą kartą, ji buvo kambaryje, ir, tik išgirdusi mamos šauksmą bei dūžtančio stiklo garsą, nuėjo į verandą pažiūrėti, kas vyksta; ir, tik teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino (1 t., b.l. 163-164), kas rodo, jog liudytoja gerai įvykio aplinkybių nebeprisimena; 5) liudytoja S. P. pirmą kartą buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu tik 2013 m. balandžio 24 d. (praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po įvykio), iš karto po to (tą pačią dieną), kai J. G. buvo pranešta apie galutinį įtarimą, kuriame jau buvo nurodytas kirvis, nors iki tol byloje nebuvo jokių duomenų, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kirviu; 6) nors specialistas J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog labiau tikėtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant smūgį kirviu, taip patvirtindamas liudytojos S. P. parodymus, tačiau specialisto išvadose (1 t., 27-28, 31) nurodyta aplinkybė, kad sužalojimai padaryti suduodant smūgį buku kietu daiktu ar net atsitrenkiant į buką paviršių, bei nukentėjusiojo G. V. nurodyta aplinkybė, kad jam smūgio metu buvo išmušti penki dantys, leidžia labai abejoti liudytojos S. P. parodymais, jog nukentėjusiajam buvo suduota kirvio ašmenimis, kas, teismo nuomone, būtų palikę visai kito pobūdžio sužalojimus ir teismo medicinos specialistams būtų leidę užfiksuoti kirstinę žaizdą; 7) jei nukentėjusiajam būtų smogta kirvio ašmenimis, kaip tvirtina, liudytoja S. P., tikėtina, kad kaltinamasis J. G. būtų kaltinamas ne sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, o pasikėsinimu nužudyti, kadangi asmuo, suduodamas smūgį kirviu kitam žmogui į galvą, turėtų suprasti, kad nuo tokio smūgio nukentėjusysis gali mirti. Praktiškai dėl tų pačių priežasčių negali būti laikomi patikimais ir liudytojo T. P. parodymai dėl nusikaltimo įrankio: 1) šis liudytojas yra nukentėjusiosios Z. P. sūnus, pats dalyvavęs pirmame konflikte su kaltinamuoju atvykusiais asmenimis; 2) yra esminių prieštaravimų tarp šio liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą jis nurodė, kad tuo metu, kai atvyko juos užpuolę vaikinai, jis buvo priestate prie namo, matė, kaip du asmenys medinėmis lazdomis išdaužė langų stiklus, kaip vienas asmuo daiktu, panašiu į medinę lazdą, sudavė G. V. po smūgį galvą ir ranką (1 t., b.l. 73); apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą jis jau nurodė, kad atvykėliai buvo atvažiavę du kartus, kai jie atvažiavo antrą kartą, jis buvo lauko virtuvėlėje (ne priestate), tik išgirdęs stiklo dūžį jis išbėgo iš lauko virtuvėlės, matė, kaip prie priestato stovėjęs vaikinas trenkė vieną kartą (ne du kartus) G. V. į galvą, kaip jam atrodo kirviu (nebe lazda) (1 t., b.l. 74-75), o apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jau tvirtai nurodė, kad nukentėjusiajam G. V. buvo suduota kirviu (2 t., 51-52 b.l.), kas rodo, jog liudytojas gerai įvykio aplinkybių nebeprisimena; 3) liudytojas T. P. antrą kartą (papildomai) ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik 2013 m. balandžio 24 d. (praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po įvykio), iš karto po to (tą pačią dieną), kai J. G. buvo pranešta apie galutinį įtarimą, kuriame jau buvo nurodytas kirvis, nors iki tol, kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo jokių duomenų, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kirviu.

Nukentėjusysis G. V. 2012 m. rugpjūčio 12 d. protokole – pareiškime bei apklausiamas ligoninėje taip pat buvo nurodęs, kad jis buvo sužalotas kirviu (1 t., 16-17 b.l.), tačiau vėliau šios aplinkybės nepatvirtino, nurodydamas, kad, tik išėjęs iš priestato, pajuto smūgį ir prarado sąmonę, o kas jam ir kuo sudavė nematė. Apie tai, kad jis galėjo būti sužalotas kirviu, jam vėliau pasakė R. P. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo G. V. 2012 m. rugpjūčio 12 d. protokolą – pareiškimą bei tos pačios dienos parodymus tyrėjui dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybių teismas atmeta, kaip nepatikimus.