- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-2699-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00866-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D.T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Inos Kirkutienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E.K.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.T. (D.T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D.T. (D.T.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-00043/44U-1146(15/5-5)4U-2013/41PR-13 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004235295 panaikinimo, grąžinimo į Baltarusijos Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui D.T.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004235295, pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Baltarusijos Respubliką, nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame skunde nurodo, kad 2020 m. gruodžio 15 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir Darbdavys), ketindama įdarbinti pareiškėją komercijos direktoriumi, pateikė prašymą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2020 m. gruodžio 18 d. įvertinęs prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodo, kad yra jis buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos KGB, laikomas izoliatoriuje buvo kankinamas, verčiamas pripažinti, kad davė kyšį, todėl pareiškėjas prisipažino.
Pažymi, kad byla buvo nagrinėjama iškarto Baltarusijos Respublikos Aukščiausiame teisme, visas bylos procesas vyko slaptai, kurios medžiaga taip pat buvo įslaptinta. Nei pareiškėjas, nei jo advokatas negalėjo susipažinti su ja, buvo gauta tik nuosprendžio rezoliucinė dalis. Be to, pareiškėjo advokatui iškelta drausminė byla už antivalstybinius pasisakymus.
Tvirtina, kad po jo paleidimo į įmonę, kurioje jis dirbo vadovu, atvyko KGB pareigūnai ir suėmė įmonės darbuotojus. Įvykdžius KGB pareigūnų nurodymus ir sumokėjus pinigus, darbuotojai buvo paleisti, tačiau nurodyta sumokėti papildomus mokesčius. Tuo metu jau buvo prasidėję protestai prie A. Lukašenkos režimą, todėl pareiškėjas su šeima slapta išvyko iš Balatarusijos. Sužinojęs, jog asmenims, norintiems išvengti A. Lukašenkos režimo persekiojimo, yra galimybė atvyki į Lietuvą, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ambasadą Turkijoje. 2020 m. spalio 14 d. pareiškėjui buvo suteikta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004235295, galiojanti nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. balandžio 14 d.
Mano, kad Sprendime padarytos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvados yra nepagrįstos, gausu faktinių klaidų. Pareiškėjas nėra teistas už pakartotinį kyšio davimą, tyrimo metu negalėjo būti konfiskuotos įvairių valiutų piniginės sumos. Pažymi, kad atsakovas negalėjo konstatuoti, jog pareiškėjo nusikalstama veika įvertinta objektyviai ir nešališkai, nes teismo procesas Baltarusijoje buvo įslaptintas.
Akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi atsakovas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Be to, Sprendime nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus, gerbiamas visuomenės narys, organizavo pagalbą Baltarusijos piliečiams nukentėjusiems nuo Černobylio atominės elektrinės sprogimo, aktyviai dalyvauja tarptautinėje visuomeninėje veikloje. Be to, nėra baustas už smurtinius nusikaltimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal surinktus duomenis Departamentas nustatė, jog pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pažymėjo, kad buvo teistas už kyšio davimą, ir už šią nusikalstamą veiką jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus šias aplinkybes Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika yra reali, t. y. už ją minėtas užsienietis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, todėl užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei yra reali ir pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų glaudžių socialinių ryšių su Lietuvos Respublikos piliečiais.
Teigia, kad pareiškėjo nusikalstamos veikos padarymo data leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nusikalstama veika priimant nuosprendį buvo įvertinta objektyviai ir nešališkai, t. y. nekoreliuojant su šiuo metu Baltarusijos Respublikoje susidariusia politine situacija ar iš jos kylančiais padariniais. Departamento vertinimu, kyšio davimas buvo inicijuotas pačio pareiškėjo, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimai dirbtinai iškeltos bylos yra nepagrįsti.
Pažymi, kad 2021 m. sausio 21 d. Departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-1275, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamentas, gavęs šiuos duomenis ir įvertinęs jau turimą informaciją, negalėjo nesivadovauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Nors ir pareiškėjas siekė dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą, tačiau Įstatymo nuostatos esant šioms aplinkybėms, jokių išimčių nenumato.
Departamentas nustatė, kad įvykdyta nusikalstama veika yra reali t. y. už ją pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Be to, pastaroji nusikalstama veika pasižymi naujumu, neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, vykdyta pakartotinai.
Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai. Departamentas vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis laikino gyventojo statusu. Atsakovo teigimu, kiekvienu atveju užsieniečio byla yra nagrinėjama individualiai. Įvertinus individualias aplinkybes, patikrinimo metu atliekami būtent tie veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti. Ginčijamas Sprendimas priimtas tiek įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, tiek įvertinus gautą ir surinktą informaciją, todėl tyrimas atliktas išsamiai ir objektyviai. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atitinka tiek VAĮ, tiek formuojamą teismų praktika.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (15-01)3I-00043/44U-1146(15/5-5)4U-2013/41PR-13 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004235295 panaikinimo, grąžinimo į Baltarusijos Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui D.T.“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad darbdavys, ketindamas įdarbinti pareiškėją, jo vardu 2020 m. gruodžio 15 d. užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2020 m. gruodžio 30 d. Departamentas pranešimu „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ Nr. (15/4-10)10K-32498 nurodė pateikti papildomus dokumentus su vertimu į lietuvių kalbą, sustabdė prašymo nagrinėjimą iki minėti dokumentai bus pateikti.
2021 m. sausio 14 d. (gavimo Departamente data) pareiškėjas pateikė Departamentui raštą Nr. 9K-1624 (registracijos Departamente numeris) su vertimu.
2021 m. sausio 14 d. Departamentas raštu Nr. (15/4-10) 10K-815 Policijos departamentui pateikė užklausimą dėl duomenų, ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
2021 m. sausio 21 d. Policijos departamentas pateikė išvadą „Dėl D.T. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ Nr. 5-S-1275, kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui.
2021 m. vasario 26 d. Departamentas Sprendimu Nr. (15-01)3I-00043/44U-1146(15/5-5)4U-2013/41PR-13 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004235295 panaikinimo, grąžinimo į Baltarusijos Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui D.T.“ atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, panaikino pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą ir įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Baltarusijos Respubliką per 30 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos. Taip pat įspėjo, jog neišvykus per nustatytą laiką, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir uždraudė atvykti į Lietuvą 6 mėnesius nuo jo išvykimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikotarpiu; pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant yra atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi (Lietuvos Respublikoje). Minėta norma suformuluota imperatyviai, todėl Migracijos departamentas nustatęs bent vieną šiame sąraše esančią aplinkybę, privalo atsisakyti užsieniečiui išduoti leidimą.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu nustatoma, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Aprašo 84 straipsnio nuostatas, Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis).
Departamentas, vadovaudamasis Aprašo 70 punktu, 2021 m. sausio 14 d. išsiuntė Policijos departamentui paklausimą Nr. (15/4-10) 10K-815 ir 2021 m. sausio 21 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-1275, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, Departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą gavo duomenų iš Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jog pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo teismo sprendimu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 431 straipsnio 2 dalį.
Departamentas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, Policijos departamento pateiktą išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, kitą žinomą informaciją apie pareiškėją, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Taigi pareiškėjui leidimas nebuvo išduotas tuo pagrindu, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei.
Pažymėtina, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Teismas daro išvadą, kad Sprendimas yra išimtinai formalaus pobūdžio, jame neįvertintos bylai reikšmingos aplinkybės.
Pirma, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra teistas Baltarusijos Respublikoje už kyšio davimą. Tas nurodyta ir pareiškėjo vardu pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nei Policijos departamentas, nei Migracijos departamentas nenustatė jokių kitokių faktų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui. Teismo vertinimu, faktas, kad pareiškėjas teistas Baltarusijoje už kyšio davimą, buvo įvertintas išimtinai formaliai ir todėl negali būti laikomas tinkamu ir išsamiu tyrimu, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo kreipimuose į Departamentą (2020 m. gruodžio 15 d. prašyme, 2021 m. sausio 14 d. rašte) nurodė pakankamai papildomų aplinkybių (dėl proceso slaptumo, dėl kankinimų, dėl prievartos ir t.t.), kurios turi būti įvertintos dabartinės situacijos kontekste.
Antra, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalis Departamentas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, kad gauta ir įvertinta jo išvada byloje. Teismo vertinimu, išsamiam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui ši išvada yra būtina.
Trečia, teismas atmeta Departamento argumentus, kad jis, gavęs Policijos departamento neigiamą išvadą, neturi galimybės elgtis kitaip kaip tik netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priima Departamentas, o ne Policijos departamentas. Taip pat kiekvieno asmens situacija turi būti vertinama realiai, individualiai, neformaliai, nes kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali (LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5130-492/2017 ir kt.).
Ketvirta, Sprendimu pareiškėjo atžvilgiu priimta daug itin reikšmingų poveikio priemonių: atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004235295, pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Baltarusijos Respubliką, nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius. Teismo vertinimu, Sprendime niekaip nėra pagrįstas minėtų priemonių proporcingumas ir adekvatumas, nemotyvuota, kaip atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes (negalėjimą grįžti į Baltarusijos Respubliką, priežastis ją palikti ir t.t.).
Apibendrinant Sprendimas pripažintinas išimtinai formaliu, nepakankamai motyvuotu individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ nuostatų (VAĮ 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų) ir aukščiau nurodytos LVAT praktikos. Todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-00043/44U-1146(15/5-5)4U-2013/41PR-13 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004235295 panaikinimo, grąžinimo į Baltarusijos Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui D.T.“ naikintinas. Patenkinus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą, tenkinamas ir išvestinis – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą, pateiktą darbdavio, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėti iš naujo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas teisės aktų nustatytais terminais nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jo prašymas priteisti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti netenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjas teismui skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. per elektroninių paslaugų portalą ir sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (2021 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. 516 patvirtinimas). Taigi 23 Eur priteisiami iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Taigi teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisia sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 23 Eur, iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D.T. (D.T.) skundą patenkinti visiškai.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-00043/44U-1146(15/5-5)4U-2013/41PR-13 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004235295 panaikinimo, grąžinimo į Baltarusijos Respubliką ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui D.T.“ panaikinti.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą, pateiktą darbdavio, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui D.T. (D.T.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.