Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei A. T., jos atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, atsakovui R. T. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B.Varnui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui R. T. ir savivaldybės institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas R. T. atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo.

Savivaldybės institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių sūnui Karoliui sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, todėl vaiko gyvenamąją vietą siūloma nustatyti kartu su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. T. ir atsakovas R. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (10 b.l.), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. T. (19 b.l.), Utenos rajono apylinkės teismo 2007m. rugsėjo 17d. įsakymu iš atsakovo R. T. sūnaus K. išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 135Lt. Ieškovė dirba, jos darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2009-02 iki 2009-03-01 sudaro nuo 811Lt iki 937Lt per mėnesį į rankas (15, 67-69, 76 b.l.). SODROS duomenų bazės duomenimis atsakovas dirbo iki 2008-08-07, jo pajamos 2006m.vidutiniškai sudarė apie 670Lt per mėnesį, 2007m. vidutiniškai apie 600Lt per mėnesį, už laikotarpį nuo 2008-05-08 iki 2008-08-07 sudarė apie 1130Lt per mėnesį, duomenų už laikotarpį nuo 2008-08-07 nėra (73-75 b.l.). Byloje esančiais duomenimis ieškovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (16-17 b.l.). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (17 b.l.), asmeninės nuosavybės teise jam priklauso automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 1984m. gamybos (18 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką, tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

Taigi tarp šalių nuo 2005-07-28 susiklostė šeimos santykiai, šalys kaip sutuoktiniai įgijo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) III knygoje numatytas teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1d.). Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. LR CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas, kuris reiškia ne tik vienodas sutuoktinių teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas: sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar kitokios rūšies užsiėmimą, jo pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų, geros moralės principų ir imperatyvių teisės normų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, nevartoti prieš vienas kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo ir kt. Moralinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek vienas kito materialiąja, tiek fizine, psichologine, dvasine būkle.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyvios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Ieškovė taikytis nepageidavo, atsakovas posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, kad jų santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra galimybių.

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Kaip jau minėta, sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.), taigi pagal LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę ar ilgiau nei metus trukusį visišką nesirūpinimą šeima). Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė, teigdama, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė nurodė, kad dar 2007 m. vasarą atsakovas paliko ieškovę su vaiku ir daugiau šeima nebesirūpina. Nuo tada jie kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo apie pusę metų jie gyveno neblogai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo išgėrinėti, meluoti, neparnešdavo pinigų, gyvenant kaime pas tėvus, niekas nepasikeitė, atsirado kitos moterys, ir toliau atsakovas girtavo, atsakovas yra naudojęs smurtą, ieškovei būnant nėščiai.

Šias nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, todėl ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo R. T. kaltės (LR CK 3.60 str.1d., 3.61 str.1d.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – T., T. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp ieškovės ir atsakovo, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. reikalavimus, spręstinas klausimas dėl šalių nepilnamečio sūnaus Karolio gyvenamosios vietos.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas, nustatė, kad ieškovė, padedama tėvų, vaiku rūpinasi tinkamai, siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (27-28 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių sūnus yra mažametis, todėl savo nuomonės išreikšti negali.

Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str. 2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, tai yra, kad atsakovas jau nuo 2007m. vasaros paliko šeimą ir nesidomi vaiku, o ieškovė, padedama savo tėvų, tinkamai rūpinasi savo sūnumi, nepilnamečio sūnaus Karolio nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečio sūnaus interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys).

Šalių sūnui sukako trys metai, 2007-09-17 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 135Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (12, 19 b.l.), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (2004-05-18 Nr.IX-2237, su vėlesniais pakeitimais) 6 str. 1p., 3 p. pagrindu iki vaikui suėjo trys metai, buvo mokama 97Lt dydžio išmoka, nuo trijų metų vaikui mokama 52Lt dydžio išmoka. Šalių sūnus K. lanko vaikų darželį, už darželį mokama vidutiniškai apie 90Lt kas mėnesį (77-81 b.l.). Ieškovė jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, ji kartu su sūnumi gyvena pas savo tėvus, tai yra ieškovė užtikrina sūnui gyvenamojo būsto suteikimą, ji augina sūnų, rūpinasi jo auklėjimu, materialine gerove. Atsakovas byloje esančiais duomenimis šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra jaunas, darbingas, todėl laikytina, kad gali dirbti ir privalo teikti reikiamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

Išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimus reglamentuoja LR CK 3.201 str., kuriame nustatyta, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tai yra turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 str.1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 str. 1 dalyje, tai yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reiškia, kad sprendžiant šį klausimą, tai turi būti įvertinta vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra LR CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nors ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas, tačiau jos pajamos yra mažos, ieškovė sūnų augina padedama tėvų, savo būsto neturi, atsakovas nuo 2007m. vasaros paliko šeimą, visiškai nesirūpina vaiku, nepadeda ieškovei jo auginti, auklėti ir prižiūrėti. Kadangi atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokios yra jo finansinės galimybės, todėl tai, kad SODROS duomenų bazės duomenimis jis šiuo metu nuo 2008-08-07 niekur nedirba, nėra ta priežastis, kuriai esant, negalima padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pajamos nedidelės, į tai, kad ieškovei pačiai taip pat reikalingos lėšos pragyvenimui, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, taip pat į tai, kad kas mėnesį valstybė teikia 52Lt dydžio išmokas vaikui, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2007-09-17 įsakymu priteisto išlaikymo dydis iš po 135Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą po 374 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2008 m. rugpjūčio 26d., iki sūnaus K. pilnametystės (LR CK 3.201 str., LR CPK 376str. 3d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pagal LR CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. LR CK 3.1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ reglamentuojamų santykių sritis, o straipsnio 2 dalyje – trečiosios ir kitų CK knygų bei kitų civilinių įstatymų tarpusavio santykis. Pagal LR CK 3.1 straipsnio 2 dalį šeimos santykiams kitų CK knygų normos ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Jeigu CK trečiosios knygos normos nereglamentuoja tam tikro šeimos santykio ar konkretaus jo elemento, tada, atsižvelgiant į šeimos santykių specifiką, taikomos kitų CK knygų ar įstatymų normos. LR CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su LR CK 3.70 straipsniu taikomos LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovė teigė, kad ji savo ateitį siejo su darnia šeima, kurios tarpusavio santykiai pagrįsti abipuse pagarba, supratimu ir ištikimybe, o atsakovas savo elgesiu parodė jai nepagarbą, pažemino ją, įskaudino. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertino 3000Lt.

Ieškovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais.

Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tai, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus.

Teismas vertina, kad kiekvienas protingas žmogus rūpinasi savo ir savo vaikų ateitimi bei šeimos išlikimu, todėl laikytina nustatyta, kad dėl atsakovo elgesio, jo netinkamo požiūrio į šeimą, sutuoktinio pareigas ieškovė patyrus dvasinius išgyvenimus, tai yra ieškovei buvo padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala).

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis sąmoningai nevykdė sutuoktinio pareigų.

Atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę nes yra nustatytos visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai - (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), žala (LR CK 6.249 str.), todėl laikytina nustatyta, kad atsakovas savo netinkamu elgesiu ieškovei padarė 3000 Lt dydžio neturtinę žalą.

LR CK 3.72 str. 1, 2, 4, 8 dalys nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, jog yra preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, o sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, kad išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.

Teismas vertina, kad ieškovė dirba ir gauna pajamas, jai padeda jos tėvai, brolis, ieškovė gyvena tėvams priklausančiame name, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidų nepateikė, todėl laikytina, kad gyvendama pas tėvus, šių išlaidų ji nepatiria, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, todėl laikytina, kad ieškovė neturi teisės į išlaikymą, ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 128Lt žyminiu mokesčiu, už reikalavimus priteisti išlaikymą sau ir vaikui buvo atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 2p.), o likusios – 88Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (LR CPK 84 str.).

Ieškovė patyrė 560Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (9 b.l.).

Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio.

Ieškovė buvo pareiškusi 5 savarankiškus reikalavimus, todėl 560Lt dydžio turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti paskirstytinos visiems reikalavimams lygiomis dalimis po 112Lt.

Ieškinio reikalavimai nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą patenkinti visiškai (100 proc.), ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui pakeitimo patenkintas iš dalies (90,2 proc.), ieškinys dalyje dėl moralinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, ieškinys dėl išlaikymo ieškovei priteisimo atmestas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 440,72Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 128 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą (LR CPK 83str.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas, tai yra viso 174 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d. nuostatas) žyminio mokesčio ((už išlaikymo pakeitimą periodinėmis išmokomis ((374-135)x12x3:100 lygu 86,04), už moralinės žalos atlyginimą ((3000x3:100)-2) lygu 88), laikant, kad reikalavimas nutraukti santuoką apmokamas 126Lt dydžio žyminiu mokesčiu) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sudaro 28,03Lt (LR CPK 85 str.1d. 3p., 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.129, nutraukti dėl atsakovo R. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. T. palikti pavardę T., ieškovei A. T. palikti pavardę T.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus K. T., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. T.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. L2-1446-455/2007 priteistą išlaikymą iš atsakovo R. T. nepilnamečiam sūnui K. T. iš kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 135Lt į kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 374Lt, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovės A. T. naudai 3000 Lt moralinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovės A. T. naudai 128 Lt žyminio mokesčio, 437 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. T. į valstybės biudžeto pajamas 174 Lt žyminio mokesčio, 28,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.