- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 1-24-849/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00380-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Nukentėjusysis
- T. Ž., V. R.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, kaltinamojo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei, nukentėjusiesiems T. Ž. ir V. R., nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei, viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
RAIMUNDAS SMAIDŽIŪNAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas:
2007-04-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 182 str. 3 d., 178 str. 4 d. 1 m. laisvės atėmimo, BK 75 vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., skirti įpareigojimai, 2008-05-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., 180 str. 1 d. 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. vykdymas atidėtas 2 m., skirti įpareigojimai,2009-05-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, BK 64 str. subendrinta su 2008-05-20 ir nuteistas 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. vykdymas atidėtas 3 mėn., skirti įpareigojimai, 2012-05-25 teismo nutartimi nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2013m. balandžio 12 d., 16.40 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepakluso savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulių V. R. ir T. Ž. teisėtiems reikalavimams ir aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, jiems pasipriešino – vengdamas teisėto sulaikymo ir stengdamasis išeiti iš kambario, rankomis stūmė pareigūnus V. R. ir T. Ž. nuo durų, priešindamasis antrankių uždėjimui, mojavo abiejų rankų kumščiais siekdamas suduoti į veidus, muistėsi, stengdamasis ištrūkti, ranka pagriebė už antrankių ir traukė juos iš pareigūno V. R. dešinės rankos, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to ranka sugriebęs nukentėjusiojo T. Ž. dešinės rankos pirštus, juos užlaužė, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.
Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, nukentėjusiesiems V. R. ir T. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl jų atliekamos tarnybos: priešindamasis valstybės tarnautojų - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulių V. R. ir T. Ž. teisėtiems reikalavimams, ranka traukė antrankius iš nukentėjusiojo V. R. dešinės rankos, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos dešinės rankos III piršto srityje, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, po to ranka sugriebęs nukentėjusiojo T. Ž. dešinės rankos pirštus juos užlaužė, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės rankos IV piršto sąnario patempimo, dėl ko sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p.
Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies: pripažino nepaklusęs teisėtiems pareigūnų reikalavimams, tačiau nepripažino dėl pareigūnams padarytų sužalojimų. Jis parodė, kad įvykio dieną pagal vaikų teisių iškvietimą į jo butą, kuriame jis su žmona ir jos seserimi išgerdinėjo, atvyko pareigūnai. Pareigūnai jiems visiems nustatė girtumus. Kai atvykusiosios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės pasakė, kad paims jo vaikus, jis su tuo nesutiko, tai pasakydamas pakeltu tonu. Jis pareigūnų buvo išvestas į kitą kambarį, tačiau kodėl pareigūnai jį išsivedė, pasakyti negali. Norėdamas išeiti iš kambario, jis bėgdamas, pastūmė pareigūnus, kurie jį stvėrė ir paguldė į lovą. Jie norėjo uždėti jam antrankius, tačiau jis nepakluso ir neleido uždėti antrankių, stipriai laikydamas rankas ant krūtinės. Vėliau antrankius jam uždėjo užsukus jam rankas už nugaros. Neigia, kad jis suko pareigūnams rankas ir padarė jiems sužalojimus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamsisi tik iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau jo kaltė dėl visų jam inkrminuojamų nusikalstamų veikų įrodoma nukentėjusiųjų T. Ž. ir V. R., liudytojų D. S., D. Č., J. B., I. L. ir J. G. parodymais, kitais bylos rašytiniais duomenimis.
Nukentėjusysis V. R. dėl įvykių senumo gerai neatsiminė visų kaltinamojo sulaikymo aplinkybių, todėl jo parodymai buvo perskaiyti balsu vadovaujantis BPK 276 str., kur apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad kambaryje buvusiems asmenims nustačius girtumą, darbuotojos pasakė, kad laikinai globai išsiveš vaikus. Tai išgirdę kambaryje buvę asmenys pradėjo garsiai šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius jų ir socialinių darbuotojų atžvilgiu, moterys pradėjo verkti, prašyti socialinių darbuotojų palikti vaikus namuose, vyras pradėjo reikšti didelį nepasitenkinimą jais, elgėsi įžūliai tiek su jais, tiek su ten buvusiomis socialinėmis ir vaiko teisių apsaugos darbuotojomis bendravo nepagarbiai, kelis kartus grasinosi pasikarti, nusižudyti. Nuolat kartojo, kad jie jo vaikų taip paprastai nepaims ir jiems reikės su juo dėl jų grumtis. Kadangi R. S. buvo agresyviai nusiteikęs ir jo elgesys buvo sunkiai nuspėjamas, todėl jie nurodė eiti į kitą kambarį ir nusiraminti. Nuėjus į kitą kambarį jie su kolega R. S. ramino, liepė netriukšmauti ir leisti darbuotojoms dirbti savo darbą, priešingu atveju, jeigu jis kels pavojų ten buvusių socialinių darbuotojų saugumui arba priešinsis teisėtiems jų, kaip policijos pareigūnų, reikalavimams, prieš jį panaudos jėgą, kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones. R. S. šiek tiek nusiramino ir kelias minutes elgėsi ramiai. Tuo metu atsidarė kambario durys, kas jas atidarė nematė, ir R. S. pastebėjo, kaip socialinė darbuotoja su vaikų motina renka vaikų daiktus. Tuomet R. S. vėl pradėjo elgtis agresyviai, aktyviais veiksmais bandyti išeiti iš kambario, užlipo ant sofos-lovos, jį bei kolegą T. Ž. stūmė rankomis nuo kambario durų, taip bandydamas išeiti iš kambario į koridorių, kur buvo, socialinės darbuotojos ir viena vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, taip bandydamas ir norėdamas neleisti paimti vaikų. Kadangi R. S. buvo nusiteikęs agresyviai, savo aktyviais veiksmais kėlė pavojų ten esančioms socialinėms darbuotojoms, jiems ir aplinkiniams asmenims, todėl vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 23; 24 straipsniais prieš R. S. panaudojo fizinę jėgą, kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones, antrankius. Jam su kolega T. Ž. sulaikinėjant R. S. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, abiejų rankų kumščiais bandė suduoti jam bei kolegai į veidą, stumdėsi, bandė spirti kojomis, tačiau nesudavė. Naudojo jėgą priešindamasis, visaip muistėsi, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu: „pederastai, mentai, gaidžiai“, bandydamas išvengti sulaikymo ir išeiti iš kambario, kur buvo vaikų teisių darbuotoja. R. S. sulaikymo metu jis pajuto kairės kojos blauzdos stiprų skausmą, atsisukęs pastebėjo, kad jam į koją įkando kambaryje buvęs šuo. Šuo dar kelis kartus bandė kąsti ir buvo įsikandęs į tarnybinės uniformos kelnes, ir taip jas draskydamas suplėšė. Sulaikant agresyvų asmenį, siekiant apriboti jo laisvę judėti ir taip sumažinti pasipriešinimą, jis naudojo specialiąsias priemones, antrankius. Bandant uždėti R. S. antrankius jis paėmęs už jų bandė ištraukti jam juos iš rankos ir traukdamas sužalojo dešinės rankos trečiąjį pirštą, po ko pajuto stiprų skausmą ir pamatė iš piršto bėgantį kraują. Uždėjus antrankius R. S. toliau muistėsi, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti. Sulaikius R. S. kolega T. Ž. pasakė, kad jam skauda dešinės rankos pirštą ir jis pastebėjo, kad kolegos dešinės rankos ketvirtas pirštas yra patinęs. Matė, kaip S. jo kolegai paėmęs rankomis dešinę jo ranką lenkė, laužė pirštus. Sulaikytą R. S. vedant iki tarnybinio automobilio, jis priešinosi aktyviais veiksmais, muistėsi, priešinosi vedamas, bandė griuvinėti. Įsodinę sulaikytąjį į tarnybinį automobilį, kolega informavo Alytaus AVPK budėtoją apie pristatomą asmenį, jį vežė į Alytaus apskrities policijos komisariatą, tarnybiniame automobilyje R. S. šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, grasino susidoroti. Pristačius sulaikytąjį į policijos komisariatą jį perdavė AVPK budėtojui, paaiškino situaciją ir jis su kolega T. Ž. dėl patirtų sužalojimų nuvyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių (t.1., b.l. 35-38). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas patvirtino šiuos savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusyisis T. Ž. parodė iš esmės anlogiškas kaltinamojo sulaikymo ir antrankių jam uždėjimo aplinkybes. Patvirtino, kad pagal gautą nurodymą nuvyko į įvykio vietą, kur rado 3 asmenis ir jau atvykusias tris socialines darbuotojas. Kaltinamajam ir su juo esančioms dviem moterims buvo nsutaytas girtumas. Kai socialinės darbuotojos pasakė, kad paims vaikus, moterys pradėjo verkti, o kaltinamojo elgesys pasikeitė- jis pradėjo nervuotis ir davė suprasti, kad be grumtynių savo vaikų neatiduosiąs, grasino pasikarti. Kad išvengti nesusipratimų, jis su kolega kaltinamąjį išsivedė į kitą kambarį, kur kaltinamojo nuotaika buvo nenuspėjama- jis blaškėsi, mosikavosi, keikėsi. Kažkas atidarė duris, norėdamas paimti vaiko rūbus, tuomet kaltinamasis šoko nuo lovos, bandydamas prasiveržti pro pareigūnus, dėl ko jis su kolega bandė jį sulaikyti, tačiau kaltinamasisi vengė sulaikymo, priešinosi iš visų jėgų, muistėsi, mosikavosi rankomis, dėl ko buvo jėga paguldytas ant lovos pilvu į apačią. Jo kolega turėjo antrankius ir norėjo juos uždėti kaltinamajam, tačiau kaltinamasis pakišo rankas po pilvu ir neleido ištraukti. Antrankius uždėjo kartu su kolega, po to išsivedė iš kambario į automobilį. Jis buvo sužalotas sulaikant kaltinamąjį ir dedant jam antrankius, taip pat matė, kaip kaltinamasis, traukdamas antrankius sužalojo ir jo kolegą.
Netikėti šių nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo - jie davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys, apklausti teismo posėdyje liudytojai. Be to, kad kaltinamasis priešinosi teisėtiems pareigūnų reikalavimams, pripažino ir pats kaltinamasis.
Liudytoja I. L., dirbanti socialine darbuotoja, dėl įvykių senumo gerai neatsiminė visų įvykio aplinkybių, tačiau balsu perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 276 str., parodė, kad kaltinamajam išgirdus, kad jo vaikai bus paimti iš namų, R. S. pradėjo garsiai šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius jos, J. G., J. B. atžvilgiu, o moterys pradėjo verkti, prašyti palikti vaikus namuose, kad R. S. elgėsi įžūliai tiek su ja, tiek su ten buvusiais kitais darbuotojais, tiek su atvykusiais policijos pareigūnais bendravo nepagarbiai, kad pareigūnai R. S. ramino, tačiau jis nenusiramino (t.1., b.l. 85). Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.
Liudytoja J. B., dirbanti VTAS specialiste, taip pat patvirtino, kad kaltinamasis, sužinojęs, kad bus paimami jo vaikai, buvo nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, ir pasakė, kad vaikų iš jo nepaims. Ji taip pat matė, kad kai pareigūnai išvedė kaltinamąjį iš buto, kaltinamasis elgėsi agresyviai.
Liudytoja J. G., dirbanti socialine darbuotoja, taip pat nurodė analogiškas aukščiau minimoms liudytojoms aplinkybes, papildomai parodydama, kad policijos pareigūnai, reaguodami į agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį neatiduoti paimamų vaikų, saugumo sumetimais kaltinamąjį išvedė į kitą kambarį.
Netikėti šių liudytojomis apklaustų socialinių ir vaikų teisių apsaugos darbuotojų parodymais teismas neturi pagrindo- jos yra nesuinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtinantys nukentėjusiųjų parodymus.
Liudytoja D. S. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis- jos vyras, sužinojęs, kad bus paimami vaikai, buvo piktas ir nusiteikęs priešiškai, ką patvirtino ir D. Č., kad kaltinamasis susinervino ir šaukė, kad iš jo vaikų nepaims.
Liudytoja I. Ž. parodė, kad eidama pro kambarį, kuriame buvo kaltinamasis su policijos pareigūnams, matė gulintį kaltinamąjį su antrankiais.
Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu liudytojos I. L., J. B., J. G., D. S., I. Ž. ir D. Č. nebuvo tame kambaryje, kur kaltinamasis priešinosi policijos pareigūnams ir kur jam buvo uždėti antrankiai, todėl kaltinamojo pasipriešinimo pareigūnams ir jo sulaikymo, tuo pačiu ir pareigūnų sužalojimo aplinkybių nematė ir šių aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau jos vienodai parodė, kad kad kaltinamasis, sužinojęs, kad iš jo bus paimami vaikai, pradėjo elgtis agresyviai ir buvo nusiteikęs neatiduoti vaikų, o tai patvirtina nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes, kad jie, siekdamai užtikrinti atvykusių socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos specialistės darbą ir saugumą paimant vaikus, išvedė kaltinamąjį į kitą kambarį, o šiam nepaklusus teisėtiems pareigūnų reikalavimams, kaltinamojo atžvilgiu panaudojo fizines prievartos priemones.
Nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes apie kaltinamojo neteisėtais veiksmais jiems padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys.
Policijos pareigūnų darbo grafiko kopija ir 2013-04-12 pajėgų išdėstymo plano kopija patvirtina, kad įvykio dieną pareigūnai V. R. ir T. Ž. 2013-04-12 vykdė tarnybą (t.1., b.l. 10-13).
Policijos pareigūnų V. R. ir T. Ž. pareigybių aprašymai patvirtina jiems suteiktus įgaliojimus vykdant tarnybą ( t.1,b.l. 14-16).
2013-04-13 Alytaus apskrities VPK NTS tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio dieną R. S. savo namuose pasipriešino policijos pareigūnams V. R. ir T. Ž., kurie kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę (t.1., b.l. 1-2).
2013-04-12 Alytaus apskrities VIPK budėtojų grupės vyresniojo specialisto V. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2013-04-12 18.57 val. iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, jog 2013-04-12 kreipėsi policijos pareigūnai V. R. ir T. Ž., kuriuos 2013-04-12 apie 16.40 darbo metu, (duomenys neskelbtini) sužalojo R. S.. T. Ž. nustačius dešinės rankos ketvirto piršto sumušimą, V. R. kairės rankos trečio piršto žaizdą bei kairės blauzdos šuns įkandimą, suteikus med. pagalbą, išleisti (t.1., b. l. 4).
Specialisto išvadoje Nr. G343/13(06) konstatuota, kad V. R. muštinė žaizda dešinės rankos III piršto srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Kairės blauzdos vidurinio trečdalio kastinė žaizda galėjo būti padaryta kieto turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje galimai šuns dantimis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinės žaizdos dešinės rankos III piršto srityje sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t.1., b. l. 52-54).
Specialisto išvadoje Nr. G342/13(06) konstatuota, kad T. Ž. dešinės rankos IV piršto sąnario patempimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos IV piršto sąnario patempimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t.1., b.l. 73-75).
Ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina R. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis R. S. praeityje teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs. Naujas nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, padarė nepraėjus nepilniems metams kai buvo atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, neišnykusio teistumo metu, todėl yra recidyvistas, ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis administracine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą 2008-09-18 pagal LR ATPK 126 str. 4d., bauda nesumokėta (t.1, b.l. 131-133), į Psichikos sveikatos centro stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau lankėsi šioje įstaigoje ir jam nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas ir sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (t.1., b.l. 115 ), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad R. S. diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas, tačiau jis nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t.1., b.l. 128-130).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, turi keturis mažamečius vaikus, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t.1., b. l. 113 ).
Iš jo paaiškinimų ir visų kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad nusikaltimus jis padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų, dėl alkoholio vartojimo neadekvačiai sureagavęs į jo vaikų paėmimą, kad veikos padarytos spontaniškai, sąlygojant alkoholio, todėl kaltinamasis negalėjo įvertinti savo veiksmų galimų pasekmių.
Iš teismui pateiktų kaltinamojo gynėjos dokumentų matyti, kad kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo pradėjo lankytis priklausomybės ligų centre dėl alkoholio vartojimo, taip pat nuo 2013-11-06 pradėjo dirbti – vykdyti individualią veiklą, kas rodo asmens norą įveikti turimas problemas dėl alkoholio ir jo siekį pasitaisyti.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad R. S. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl R. S. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už straipsnių, numatančių atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, numatytų sankcijų vidurkius, atidedant bausmės vykdymą.
Atidedant bausmės vykdymą, R. S. skirtini įpareigojimai tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (t.1., b.l. 108).
Civilinis ieškinys.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiųjų gydymą pareiškė civilinį ieškinį dėl 248,48 Lt. žalos atlyginimo(t.1, b.l.25,26).
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.
Kadangi sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, dėl ko už nukentėjusiųjų gydymą gydymo įstaigos patyrė išlaidas, kaltinamasis privalo visiškai atlyginti žalą, todėl civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas.
Civiliniai ieškovai V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3100 Lt. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir T. Ž. – dėl 2000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 40,63).
Jų civiliniai ieškiniai atmestini.
Neturtinė žala asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia kančias ir išgyvenimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinės žalos sąvoką aiškina gana plačiai: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Policijos pareigūnai yra specialusis subjektas, jie yra specialiai ruošiami fiziškai ir psichologiškai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai, jų veika jau paties įstatymo leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė bei fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Įvykis su kaltinamuoju R. S. yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 str., atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką, pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto. Išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnai, kaip specialusis subjektas neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl jų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d.10 p. ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. S. paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 ir 7 p. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. S.
- tęsti darbą;
- neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš R. S. 248, 48 Lt. (du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 48 ct.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Civilinių ieškovų V. R. ir T. Ž. civilinius ieškinius atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.