Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal T. V. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP Viešosios tvarkos tarnybos Mobilios kuopos įgaliotas pareigūnas 2007 m. gruodžio 2 d. T. V. atžvilgiu surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną 0 val. 30 min. Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. vairavo automobilį „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) su papildomai užtamsintais priekiniais šoniniais stiklais. Tuo pažeidė KET 273 p. reikalavimus (b. l. 12). 2006 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. E509149 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 1 d., padarymą skyrė 200 Lt baudą (b. 1. 11).

Teismo posėdyje T. V. ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo nustatinėjamas šviesos laidumas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 123 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas -užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt. Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio pareiškėjas kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, jog tai, kad T. V. vairuojamos transporto priemonės priekiniai šoniniai stiklai buvo tamsinti, buvo nustatyta ją apžiūrint – tai matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 13). Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 p. tarp policijos patrulių naudojamų matavimo prietaisų nurodytas ir stiklų skaidrumo matavimo prietaisas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, ši priemonė nustatant teisės pažeidimą nepanaudota.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotoms institucijoms užtikrinant saugų eismą suteikia teisę tvirtinti pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 3-332 įsakymu buvo pakeisti techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms. Juose (1.2.21 p.) nustatyta, kad turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai. Automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu:

- 75 % priekinio stiklo;

- 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

Šiuo nagrinėjamu atveju nei ATP protokole, nei institucijos nutarime nenurodyta, kokio konkretaus techninio reikalavimo neatitiko T. V. vairuoto automobilio stiklai, nenurodyta, koks stiklų šviesos pralaidumas leistinas ir kiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio priekiniai šoniniai stiklai neatitiko leistinam šviesos pralaidumui. Nustatant teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, būtina įvertinti, ar surinkti duomenys pakankami konstatuoti, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai tamsinti. Be tarnybiniame pranešime esančio teiginio, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra tamsinti, daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių papildomą automobilio stiklų tamsinimą specialia plėvele, nėra. Neaišku kokiu objektyviu būdu nustatyta, kad automobilio stiklai buvo padengti tamsinimo plėvele; taip pat neaišku, kodėl nepanaudota stiklų skaidrumo matavimo priemonė, nesiaiškinta, kokie automobilio „Audi A3“ gamintojo nurodyti automobilio techniniai duomenys, t. y., ar stiklai galėjo būti tonuoti pramoniniu būdu.

Taigi, pareikštas kaltinimas nėra konkretus, ko pasekoje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo apsunkinta galimybė gintis. Darytina išvada, kad nėra būtiniausių duomenų pagal inkriminuotos teisės normos dispozicijos reikalavimus. Kadangi bylos duomenų nepakanka pagrįsti ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama policijai tirti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Išlaidų, turėtų nagrinėjant ATP bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos ATP bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (LVAT biuletenis Nr. 2, p. 323). Tokiu būdu T. V. prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

T. V. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. E509149, kuriuo T. V. (a/k (duomenys neskelbtini) paskirta 200 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti policijos institucijai tirti iš naujo.

T. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.