- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 1-422-137/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00457-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Kaltinamasis
- B. L.
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, 2011-09-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. susitaikius, gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. L. 2013 m. kovo 14 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. tyčia vieną kartą delnu sudavė mažametei dukrai S. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) per sėdmenis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė sutuoktinei J. L. už rankos ties alkūne, ją suspaudė ir pastūmė, tuo padarydamas sutuoktinei poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą,
ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25 iki 2013 07 13).
Motyvuojamoji dalis
B. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 34) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė „besiožiuojančiai“ mažametei dukrai per užpakaliuką. Dukra ėmė verkti. Atbėgusi žmona ėmė rėkti, jį plūsti, kodėl jis skriaudžia vaiką. Todėl jis pastūmė ją į fotelį. Taip pasielgė pasikarščiavęs, dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Savo dukrelę labai myli, jos ir žmonos atsiprašė ir su jomis susitaikė.
Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiosios ir mažametės S. L. įstatyminės atstovės J. L. 2013-03-14 protokolu-pareiškimu policijai (b. l. 1) ir paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19, 24-25, 28) bei teisme, kad 2013-03-14 apie 9.30 val. būdama pirmame aukšte išgirdo dukters verksmą ir pakilusi į antrą aukštą dukrą rado apsiverkusią. Dukra paaiškino, kad tėtis delnu trenkė jai per užpakalį. Vyras jai atsakė, kad negali su dukra susitvarkyti. Dėl to abu su vyru susipyko. Konflikto metu vyras megztiniu viena kartą sudavė jai per veidą, o ji gindamasi sudavė jam vieną kartą telefono pakrovėjo laidu į krūtinės sritį. Tada sutuoktinis ją paėmė už rankos ir pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir susimušė kairę šlaunį. Su vyru kartu gyvena 12 metų. Vyras smurtavo ir anksčiau, tačiau į policiją nesikreipė. Šiuo metu su juo susitaikė, jam atleido, dukra taip pat myli tėvą ir ant jo nepyksta;
-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis iš kurių matyti, kad nusikaltimo vieta yra namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18);
-specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad J. L. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-03-14), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, padarytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje ir kairėje šlaunyje ir kad kraujosruvos kairės alkūnės srityje būdingos suspaudimui pirštais, o kraujosruvos kairėje šlaunyje galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą paviršių. Sužalojimai visumoje ir atskirai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu ir J. L. galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 22-23).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis artimoje aplinkoje, tuo pačiu laiku tyčia suduodamas vieną kartą, sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir smurtaudamas sutuoktinės atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25 iki 2013 07 13).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo gynėjas prašo atleisti B. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant prašymui asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo ir perduoti kaltininką jo atsakomybei. Teismui pateiktas laiduotojos J. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato (b.l. 69). Teisme laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis yra jos dukters sutuoktinis, kurį jį pažįsta apie 20 m., juo pasitiki ir mano, kad byloje nagrinėjamą jo poelgį galima vertinti kaip klaidą.
Atsižvelgęs į teigiamą laiduotojos darbovietės charakteristiką, jos veiklos pobūdį, nukentėjusiosios ir kaltinamojo pagarbą jai bei jos galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas pripažįsta J. M. turinčia pasitikėjimą ir galinčią daryti teigiamą įtaką kaltininkui, t. y. būti laiduotoja (BK 40 str. 3 d.).
Svarstant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į kaltės formą-tyčią, smurto prieš nukentėjusiąsias pobūdį, ir į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba ir išlaiko šeimą, 4 kartus baustas administracine tvarka, 2011-09-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (BK 38 str.), tačiau neteistas, į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, o nukentėjusioji ir mažametės nukentėjusiosios atstovė jam atleido ir jie susitaikė, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, bei esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo,- atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 - 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 1 d., 303 str. 2 d.,
nusprendė:
B. L. pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir vadovaujantis BK 40 str. 1 - 4 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant J. M..
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., paskirti B. L. 20 MGL (2600 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 mėnesius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.