Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vudex“ dėl skolos už krovinio pervežimo paslaugas ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vudex“ dėl 423,50 Eur skolos, 8

procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė Krovinio vežimo sutartį – užsakymą dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva (Panevėžys) – Spanga (Švedijos karalystė). Šalys susitarė, kad paslaugos teikėjas už suteiktas pervežimo paslaugas pateiks užsakovui PVM sąskaitą faktūrą po krovinio pervežimo ne vėliau nei iki sekančio mėnesio 5 d., o užsakovas įsipareigojo už atliktas pervežimo paslaugas apmokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. 2017 m. sausio 10 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta atlikto pervežimo kaina 423,50 Eur. Krovinio gavėjas krovinį priėmė, pastabų dėl krovinio kokybės pareikšta nebuvo, ieškovas tinkamai atliko prievolę ir įgijo teisę į sutartinį atlyginimą už krovinio pervežimą, tačiau atsakovas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas iki šiol neatsiskaitė.

Atsakovas UAB „Vudex“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Fakto, kad tarp šalių

buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis ir, kad ieškovas pervežimą atliko, neginčija. Nurodė, kad UAB „Greencarrier Freight Services LT“ krovinį į nurodytą punktą nugabeno su netinkamais transporto važtaraščiais, tokiu būdu grubiai pažeisdamas 2016 m. gruodžio 7 d. sutarties/užsakymo sąlygas bei pateikė atsakovui transporto dokumentus, neįrodančius krovinio pristatymo fakto. Akcentavo, jog ieškovė, vadovaudamasi šalių sudaryta sutartimi bei CMR konvencijos nuostatomis, kurioje pateiktas sąrašas duomenų, kurie turi būti nurodomi krovinį lydinčiame važtaraštyje, privalėjo krovinį pristatyti į nurodytą punktą su tinkamu važtaraščiu. Tuo tarpu ieškovas krovinį pristatė ne su užsakovo UAB „Vudex“ pateiktais dokumentais, tačiau su kitais dokumentais, kuriuose buvo nurodyta klaidinga informacija, taigi, ieškovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas ir nekokybiškai atliko paslaugą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, ieškinyje nurodytais pagrindais

ir motyvais. Įvertinus tai, kad atsakovas neginčijo prievolės įvykdymo fakto, nereiškė jokių pretenzijų dėl atlikto pervežimo kokybės, vėlavimo ar krovinio sugadinimo, manytina, kad sutartis iš esmės buvo įvykdyta laiku ir kokybiškai – ieškovas pristatė gabenamą krovinį į paskirties vietą, todėl atsakovas, atsisakydamas sumokėti pagal sutartį už atliktą pervežimą, motyvuodama tuo, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų elgiasi neteisėtai.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėji atsakovo

atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Ieškovo atstovo paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 7 d.

šalys sudarė Krovinio vežimo sutartį – užsakymą dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva (Panevėžys) – Spanga (Švedijos karalystė). Atsakovas įsipareigojo už atliktas Krovinio gabenimo paslaugas sumokėti pagal ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą. 2017 m. sausio 10 d. ieškovas atsakovui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur sumai, sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas 2017 m. vasario 9 d., tačiau atsakovas minėtos sąskaitos faktūros iki šiol nėra apmokėjęs. Iš pateiktų įrodymų, šalių tarpusavio susirašinėjimų, matyti, kad ieškovas atsakovui priminė, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas atsisako apmokėti sąskaitą, motyvuodamas tuo, kad krovinio pervežimas buvo atliktas nesilaikant esminių sutarties ir tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos sąlygų (CMR), todėl atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti už netinkamai ir nekokybiškai atliktą pervežimą.

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas sutartį įvykdė, t.y. nurodytą krovinį pristatė į

nurodytą punktą krovinio gavėjui. Tačiau tarp šalių iškilo ginčas ar sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Ieškovas nurodė, kad krovinį pristatė laiku, tinkamos būklės ir tinkamam gavėjui, gavėjas krovinį priėmė, todėl prievolė pagal tarp šalių sudarytą sutartį buvo iš esmės įvykdyta tinkamai, o važtaraščio pametimas, nebuvimas ar netinkamas užpildymas ar kitos su krovinio dokumentais susijusios aplinkybės pagal CMR 4 straipsnį neturi įtakos sutarčiai ir jos galiojimui. Atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, kad krovinys buvo nugabentas su kitais krovinio dokumentais nei buvo numatyta sutartyje ir kaip reikalavo pervežimo užsakovas UAB „Vudex“, todėl ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, dėl ko atsakovui nekyla pareiga apmokėti vežimo išlaidas.

Pagal LR CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktą civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš

įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 straipsnis įtvirtina, kad pagal krovinio

vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.817 str. 1 d.).

CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte išvardyti privalomi važtaraščio duomenys. Prie

jų priskiriami: krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta (d papunktis); gavėjo pavadinimas ir adresas (e papunktis). Pagal CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunktį, jei dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų išvardytų duomenų vežėjas patiria išlaidų ir nuostolių, siuntėjas atsako už visus juos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas kaip turėtų būti paskirstomos CMR konvencijoje reglamentuojamos siuntėjo ir vežėjo pareigos ir iš jų netinkamo vykdymo kylanti atsakomybė, nurodė, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jie žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms, svarbą tinkamam sutarties įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 30 d. civilinė byloje Nr. 3K-7-159/2013).

CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti

važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatytos įrodomosios reikšmės. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims.

Taigi, jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų

neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Toks vežėjo veikimas atima pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, gali būti konstatuota mišri siuntėjo ir vežėjo kaltė dėl nuostolių atsiradimo. Pažymėtina tai, kad tokie vežėjo veiksmų, pripažįstamų tyčia ar dideliu neatsargumu, padariniai nustatyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad vežėjo atsakomybės dėl važtaraštyje pateiktų duomenų klausimas gali būti sprendžiamas tik tais atvejais, kai dėl važtaraštyje pateiktų duomenų netinkamo nurodymo kilo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia, kad važtaraščiuose netikslūs duomenys buvo pateikti dėl ieškovo darbuotojų suklydimo, tačiau ši aplinkybė nekeičia sutarties turinio ar atsakovo pareigos atsiskaityti už atliktą pervežimą. Pažymėtina, kad vežėjo pasirašymas ar netikslių duomenų pateikimas važtaraščiuose gali būti vertinamas tik tada, kai dėl šių duomenų kyla nuostoliai ir sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju atsakovas jokių duomenų, kad būtų patyręs realius nuostolius nepateikė taip pat nepateikė jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ieškovui, todėl šiuo atveju nenustačius, kad važtaraščiuose padaryti rašymo suklydimai būtų sutrikdę šalims vykdyti sutartį ar sukėlę atsakovui ar tretiesiems asmenims kokių nors nuostolių, darytina išvada, kad jokių pasekmių neteisingos informacijos nurodymas važtaraščiuose nesukėlė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos ar sutarties sąlygos netinkamai vykdomos, dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo galėjo CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį (priešieškinį) dėl nuostolių atlyginimo. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Tačiau, sutarties sąlygų nevykdymas, motyvuojant tuo, kad kita sutarties šalis netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nėra pripažįstamas tinkamu ir teisėtu gynybos būdu civilinėje teisėje.

Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra

vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Tokiu atveju vežimo sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos.

Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis

gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vežimo sutarties sąlygų. Jis kilo dėl to, kad

pervežimo metu ieškovas panaudojo kitos formos važtaraštį nei buvo numatyta krovinio pervežimo sutartyje. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas pateikė užsakovui važtaraštį, patvirtinantį, kad gavėjui buvo pristatyta siunta ir krovinio priėmimas patvirtintas gavėjo parašu, tačiau važtaraščio skiltyje „siuntėjas“ nurodyta kitokie, nei sutarta vežimo sutartyje, duomenys.

o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Vis dėlto važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi. Minėta, kad jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis

grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktu faktiniu duomenų (įrodymu) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryši, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo pateikto reikalavimo pagrįstumu. Bylos rašytiniai įrodymai nekelia abejonių, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vežimo sutartis ir jų pagrindu sudaryti CMR važtaraščiai bei pagrįstai išrašyta PVM sąskaita faktūra. Teismas, taip pat laiko visiškai įrodytomis aplinkybes, kad atsakovo užsakymai – kroviniai, buvo tinkamai pristatyti krovinio gavėjui. Ieškovo turtinis reikalavimas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo pateikta sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas yra priimta. Krovinio siuntėjas (užsakovas) privalo sumokėti vežėjui (ekspeditoriui) už krovinio vežimą vežimo (ekspedijavimo) sutartyje nurodyto dydžio atlyginimą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis bei terminais (CK 6.808 str. 1 d., 6.813 str. 1 d., 6.817 str., 6.824 str. 3 d.). Tarp šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 str.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Duomenų apie tai, kad atsakovas savo prievolę – sumokėti už pervežtą krovinį būtų įvykdęs, nėra. Todėl pagal byloje esančius įrodymus ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl šios priežasties iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 423,50 Eur skola (CK 6.38, 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205, str. 6.808 str. 1 d., 6.813 str. 1 d., 6.817 str.).

Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. lapkričio 10 d. iki teismo

sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės palūkanas, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Iš Europos Centrinio Banko tinklalapyje pateikiamos informacijos matyti, kad fiksuotoji palūkanų norma 2017-01-01 buvo 0 proc., kuri didinama 8 procesiniais punktais, todėl iš atsakovo priteistina po 8 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos už kiekvieną praleistą dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas

priteisia iš antrosios šalies išlaidas. Be to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylą laimėjusiai šaliai taip pat priteisiamos išlaidos už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje byloje ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, t.y. sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už teisinę advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo prašymas tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 315 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Greencarrier Freight Services LT“, į. k. 300094312, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vodex“, į. k. 300072180, 423,50 (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 423,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.