Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (2023 04 27 įstatymu Nr. XIV-1925 2023 06 01 pakeista BK redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2023 m. liepos 19 d., apie 12 val. 10 min., įėjęs į atidarą garažą adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. N. priklausantį turtą: benzininį trimerį STIHL FS 130, kurio vertė 200 eurų ir 5 litrų talpos plastikinę tarą su 1,5 litro benzino, kurio vertė 2,40 eurų, tuo nukentėjusiajam A. N. padarydamas 202,40 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Pasak kaltinamojo, jis įėjo į garažą, žinojo, kad tas garažas priklauso N., adreso nežino. Datos nepamena kada tai buvo. Nurodė, kad buvo vasara. Kaltinamasis nurodė, kad garažas buvo atidaras, durys neuždarytos, pakeltos į viršų ir jis laisvai įėjo. Savininko nebuvo, įėjo ir paėmė trimerį ir benzino. Paėmė, nes neturėjo iš ko pragyventi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajai inkriminuojama veika be pačios kaltinamosios prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo nukentėjusiojo parodymų matyti, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 18 val., grįžęs namo, peržiūrėjęs kieme įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, pastebėjo, kad apie 12:10 val., į kiemą įeina pažįstamas A. P., apie 54 metų amžiaus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pavaikštinėjo po kiemą, pažiūrėjo ar užrakintos namo duris ir nuėjęs į neužrakintą garažą, iš jo pasiėmė benzininį trimerį "STIHL FS 130" ir 5 litrų talpos plastikinę tarą, kurioje buvo apie 1,5 litro benzino. A. P. pasiėmęs trimerį ir benziną, nuėjo link (duomenys neskelbtini) negyvenamo namo, toliau vaizdo stebėjimo kameros jo neužfiksavo. Po kurio laiko paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Iki kol atvyko pareigūnai, nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negyvenamų namų sklypų ir 14 namo sklype esančiame lauko tualete rado padėtą savo benzininį trimerį ir benziną. Dėl pavogtų daiktų civilio ieškinio nereikš (b .l. 9-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo 2023 m. liepos 18 d. , iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra garažas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22)

Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti benzininis trimeris "STIHL FS 130" ir 5 litrų talpos plastikinė tara, kurie grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 41-51).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. P. pavogė jam nepriklausančius daiktus, tačiau tai padarė ne įsibrovęs į patalpą, bet laisvai įėjęs į atidarą garažą.

Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio (250 Eur) sumos. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL dydžio (500 Eur) sumos. Taigi konstatuotina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Viešųjų darbų minimalus bausmės dydis yra 1 mėnuo, o maksimalus vieneri metai (BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo veiksmuose atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatytas faktas, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių nebuvimas suponuoja išvadą, kad asmeniui už nusikalstamą veiką turėtų būti skiriama švelnesnė nei sankcijos vidurkyje numatytas vidurkis, todėl teismas skiria kaltinamajam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmės.

Įvertinus tai, kad asmeniui gynėjo skyrimas buvo nulemtas įstatymų numatyto teisinio reguliavimo pagrindu, o ne jo laisva valia, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. liepos 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 2 mėnesių viešųjų darbų bausmės įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2023 m. liepos 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.