Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-511-159/2010

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos:

NUTARTIS

2010 m. vasario 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto daikto savininko Z. L. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties Nr. 401-2N/2009 ir prašymą dėl liudytojo šaukimo bei telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) O. B. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys Z. L. (skolininkas ir įkeisto daikto savininkas), V. V. (įkeisto daikto savininkė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-04 buvo gautas kreditorės O. B. pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininko Z. L., įkeisto daikto savininkė V. V. Kreditorė pagal 2007-07-13 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. Juostės, notarinio registro Nr. VJ-6797, suteikė skolininkui 76 000 Lt dydžio paskolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (b. l. 22).

2010-02-22 gautas skolininko ir įkeisto daikto savininko Z. L. prašymas dėl liudytojo J. B. šaukimo bei telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo. Nurodo, kad J. B. 2009 m. lapkričio mėnesį važiavo į Šilutę pas kreditorę ir girdėjo skolininko ir kreditorės pokalbį, kurio metu ji nesutiko priimti 70 000 Lt skolos. Prašo teismo išreikalauti skolininko ir kreditorės telefoninių pokalbių išklotines, iš kurių matyti, kad skolininkas Z. L. elgiasi rūpestingai. Skolininkas žemės sklypo parduoti iš varžytynių nenori, apie iškeltą bylą kreditorė skolininkui nieko nesakė. 70 000 Lt skolą kreditorei gali grąžinti dalimis, t. y. po 1 000 Lt į mėnesį. Pardavus įkeistą žemės sklypą už realią kainą, su kreditore atsiskaitytų geranoriškai iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-07 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – 8,6321 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Z. L. ir V. V. ir įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkams įteiktas viešo paskelbimo būdu dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakarų ekspresas“ 2009-10-05 (b. l. 41–42). Nuo įspėjimo įteikimo praėjus mėnesiui, skola nebuvo grąžinta, kreditorė Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-17 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 8,6321 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 558 str. 2 d.). Nutartis Z. L. ir V. V. įteikta viešo paskelbimo būdu dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakarų ekspresas“ 2009-12-11 (b. l. 56–57).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti netinkamai, įkeisto daikto vertė yra didesnė už skolą, teigia, kad reikia atlikti turto vertinimą, ginčija skolos bei palūkanų dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdingas absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Hipotekos teisėjas, gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo siųsti 2007-07-13 paskolos sutartyje, 2007-07-23 hipotekos lakšte Nr. 5453 nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 1, 9), tačiau procesinių dokumentų nurodytu adresu įteikti nepavyko (b. l. 36–37, 52–53). Z. L. atskirajame skunde nurodė, kad kreditorės nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), seniai nebegyvena, todėl matyti, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkas nesilaikė CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, savo kreditoriams apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Asmeniui neįvykdžius šios pareigos, kita sandorio šalis ar kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Kreditorei nebuvo žinoma dabartinė skolininko ir įkaito davėjų gyvenamoji ar darbo vieta, todėl kreditorės prašymu procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, taigi konstatuotina, kad procesiniai dokumentai skolininkui Z. L. įteikti tinkamai. Aplinkybė, kad skolininkas dienraščių neprenumeruoja, todėl apie skelbimus nežinojo, neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes spaudoje paskelbtas skelbimas buvo viešai prieinamas skolininkui, todėl jis turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas.

Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti.

Prašymas dėl liudytojo šaukimo bei telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo atmestinas.

Skolininkas Z. L. 2010-02-22 pateiktu prašymu prašo į teismo posėdį šaukti liudytoją J. B. bei išreikalauti skolininko ir kreditorės telefoninių pokalbių išklotines. Skolininkui ir įkeisto daikto savininkui Z. L. išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teisme atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka – dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.).

Kaip jau buvo nurodyta, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti skolininko prašymą dėl liudytojo šaukimo bei telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo. Jei skolininkas mano, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, nesutinka su kreditorės apskaičiuota skolos ar palūkanų suma, jis turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį. Skolininkas, nesutikdamas su antstolio atliktu perduoto realizuoti areštuoto nekilnojamojo daikto įvertinimu, savo teises turės teisę įgyvendinti CPK turto areštą bei realizavimą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimas kreditorei būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos, šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorei, bei paskolos grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą), kreditorė turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui pagrįstai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), o pirmosios instancijos teismui 2009-09-07 nutartimi įspėjus skolininką ir įkeisto turto savininką Z. L. bei įkeisto turto savininkę V. V. ir jiems negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo (2009-12-11), Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, gavęs pakartotinį kreditorės prašymą, pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė įkeistą turtą priverstinai parduoti iš varžytynių.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nėra pagrindo tenkinti skolininko prašymą dėl liudytojo šaukimo bei telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

skolininko ir įkeisto daikto savininko Z. L. prašymą dėl liudytojo šaukimo bei telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.