- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-861-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35575-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 5 d. priimtą nutarimą Nr. 91-176 taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. S. nuteistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-176 nutarta taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, dirba pagalbinio darbininko pareigose, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima. Be to, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – nesielgia impulsyviai, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad E. S. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – 2018 m. gruodžio 7 d. buvo baustas drausmine tvarka, nuobauda nebegalioja tik nuo 2019 m. birželio 6 d. (panaikinta prieš terminą). Be to, nuteistajam nustatyta vidutinė – 88 balų pagal OASys metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinta ir tai, kad E. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jo kaltės jausmas negilus, be to, jis teistas ir anksčiau, jam ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo. E. S. nuo bausmės atlikimo buvo pabėgęs į užsienio valstybę, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis turi pakankamai didelių skolų, tačiau neturi plano, kaip jas apmokės. Be to, E. S. savivertė yra aukšta, jis save vertina vien iš teigiamos pusės, silpnųjų savybių neįžvelgia, jo savianalizė – menka. Taigi, nuteistojo pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis E. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra korupcinė, diskriminacinė, nemotyvuota, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) bei oficialiai konstitucinei doktrinai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai ir jo teisėtiems lūkesčiams. Pirmosios instancijos teismas sprendimo priėmimą vilkino net 44 kalendorines dienas, kas pažeidė jo teisę į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiko tarpą. Be to, įstatymų leidėjo valia buvo iškraipyta, kas vertintina kaip demagogija. Nuteistojo vertinimu, tokių sąvokų kaip „išimtinai“, „vienareikšmiškai“, absoliutus“ naudojimas yra nepriimtinas, o baudžiamojo įstatymo aiškinimas plečiamai bei veikimas ultra vires yra draudžiamas. Skundo autoriaus nuomone, „paskirtos bausmės tikslai“ neturi nieko bendra nei su bausmės vykdymo procesu, nei su lygtiniu paleidimu, nes tai yra seniai pasibaigęs teisingumo vykdymo etapas. Todėl skundžiamoje nutartyje yra stebimas tendencingas, netoleruotinas netinkamų sąvokų vartojimas.
5.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam yra neteisingai nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas. Šiuo metu nustatyti 88 balai, iš kurių 69 balai yra statiniai. Tačiau maksimali įmanoma statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 50 balų. E. S. teigimu, jo statinių taškų suma neturėtų viršyti 20 balų, vadinasi, jis priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, kas savaime sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo vertinimu, per dvejus bausmės atlikimo metus gauti tik vieną drausminę nuobaudą reiškia neįprastai pavyzdingą elgesį. Be to, jo gauta nuobauda jau seniai nebegalioja.
5.3. Skunde E. S. pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino jam likusią atlikti neva gana didelę bausmės dalį. Iš tiesų lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su atitinkamais laisvės ir elgesio apribojimais. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teismas gali vertinti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, o pagrįstumo vertinimas nėra priskirtas teismų kompetencijai. Teisingas ir nešališkas teismas privalo preziumuoti, jog bet kuris asmuo bet kokiomis aplinkybėmis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, įvairių instancijų teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai aukštesnė nei jo, todėl apylinkės teismas jį diskriminavo kitų nuteistų asmenų atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį, Konvencijos 14 straipsnį ir 12 Protokolą, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 3, 26 straipsnius, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2, 7 straipsnius ir kitus nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas E. S. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti netikslinga.
9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra korupcinė, diskriminacinė, nemotyvuota ir prieštaraujanti šalies Konstitucijai, tačiau su šiais teiginiais sutikti negalima, nes apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo. Tai, kad E. S. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar demagogiškos. Nutartyje vartojamos sąvokos neprasilenkia su teisinės leksikos reikalavimais, todėl teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja skunde nurodytų sąvokų, kurias apylinkės teismas neva iškraipė ar netinkamai pavartojo. Taip pat pažymėtina, jog E. S. nėra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes kiekvieno probacijos siekiančio asmens byla yra vertinama individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistasis, kuriam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nėra paleidžiamas lygtinai, o nuteistasis su vidutine ar aukšta rizika išleidžiamas tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinį paleidimą lemia ne vien įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.
10. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę E. S. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o ir anksčiau jis ne kartą teistas, kas rodo, jog nuteistojo charakteristika turi būti vertinama itin atidžiai, nes jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Teisėjų kolegija įvertina tai, jog E. S. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jau turi pakankamai solidžią kriminalinę praeitį, su teisėsaugos institucijomis jis susiduria nuo pat paauglystės (pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 17 metų), be to, jam būdingas nusikaltimų modelis, t. y. finansinio pobūdžio nusikaltimai veikiant grupės spaudimui. E. S. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, priešingai, nuteistasis netgi buvo išvykęs į užsienį, dėl ko teko skelbti jo paiešką bei išduoti Europos arešto orderį. Socialinio tyrimo išvados duomenimis E. S. kaltės jausmas nėra gilus, t. y. jis nesvarsto savo poelgių neteisėtumo, sukeltų padarinių ir pan. Nesuvokiant savo kaltės, nėra pagrindo kalbėti apie sėkmingą pataisos procesą bei pakartotinio nusikalstamumo prevenciją.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam galimas nuo 2019 m. liepos 7 d., o teigiamas jo elgesys pradėtas rodyti tik keli mėnesiai iki minėtos datos. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. birželio mėnesio E. S. pradėjo dirbti ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbinio darbininko pareigose. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra vidutiniška ir daugiau išorinio pobūdžio. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo elgesys turi būti vertinamas teigiamai viso bausmės atlikimo metu, o ne tik atsiradus galimybei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. atlikus privalomą paskirtos bausmės dalį. Teismui pateiktoji medžiaga liudija, jog E. S., būdamas laisvėje, pakankamai dažnai vartodavo alkoholį, būdamas neblaivus, yra sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus. Pataisos namuose jis dalyvavo Anoniminių alkoholikų susirinkimuose, tačiau socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję, jog nuteistojo motyvacija daugiau nebevartoti alkoholio, kaip ir aukščiau aptarta darbinė motyvacija, yra daugiau išorinio pobūdžio. Darytina išvada, kad E. S. formaliai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, t. y. tik siekdamas greičiau išeiti į laisvę, kur vėl galėtų elgtis taip, kaip jam priimtina.
12. Nors nuteistasis savo elgesį apibūdina kaip išskirtinai pavyzdingą, tačiau teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. E. S. 2018 m. gruodžio 7 d. yra baustas drausmine tvarka, paskirtoji nuobauda jam panaikinta 2019 m. birželio 6 d., vadinasi, galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi mažiau nei pusmetį laiko. Be to, E. S. savivertė yra aukšta, save jis vertina vien iš teigiamos pusės, kas atsispindi ir nuteistojo pateiktame skunde. Nesugebėjimas įžvelgti savo silpnųjų pusių E. S. neleidžia identifikuoti probleminių sričių, kurias turėtų su specialistų pagalba koreguoti. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe ir manymu, kad „jam taip nenutiks“, jis yra linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nuteistasis priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 88 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių E. S. išskiriami penki – informacija apie teisės pažeidimus (nusikaltimų modelis), gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė (menka savianalizė), mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas), nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė nustatytos tvarkos). Skunde nuteistasis nesutinka su jam nustatytų statinių veiksnių suma, kuri sudaro 69 balus. E. S. teigimu, maksimali statinių kriminogeninių veiksnių suma yra 50 balų, todėl, atsižvelgiant į jo charakteristiką, jam turėjo būti nustatyta ne didesnė kaip 20 balų statinių taškų suma. Tokiam vertinimui teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, kad nesutikimą su pagal OASys vertinimo metodiką nustatytais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balais skundo autorius turėjo pateikti šį vertinimą atlikusiems asmenims ir su jais aiškintis, kodėl nustatyta būtent tokia statinių svertinių taškų suma. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistajam nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų pagrįstumas nėra analizuojamas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad daugiausia statinių taškų sudaro ankstesni teisės pažeidimai – 45 balai, o kiti kriminogeniniai veiksniai sudaro 21 statinį balą. Kadangi E. S. anksčiau teistas penkis kartus, todėl vertinti, kad nustatyti 45 nekintantys balai už ankstesnius nusikaltimus yra visiškai neobjektyvūs, nėra pagrindo. Bet kuriuo atveju (tiek nustatytai žemai, tiek vidutinei rizikai) svarbu daroma asmens pažanga, o ne konkretūs skaičiai. Šiuo atveju, jau minėta, kad E. S. pastangos resocializuotis nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistajam trūksta savikritiškumo bei gebėjimo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 4115,47 Eur, tačiau atlyginta vos 39,46 Eur suma, kas rodo, jog turimi finansiniai įsipareigojimai siekiami atlyginti tik simboliškai. Planų, kaip apmokėti skolas, E. S. neturi, tikimybė, kad įsiskolinimai bus padengti, yra maža.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar vilkino sprendimo priėmimą, E. S. teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista. Konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktų reikalavimus, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.