Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20670-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287295304 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20670-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287295304 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. spalio 2 d., 18.50 val., nesilaikė 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val., jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000018872 įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – ir PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo (nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 punktų reikalavimų ir padarė pakartotinį administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20670-2025, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra konkrečiai nurodyta, kokius administracinės teisės normą pažeidžiančius veiksmus jis atliko, tačiau spėja, jog administracinė nuobauda jam paskirta dėl to, kad 2025 m. spalio 2 d., apie 18 val. 50 min., susitiko su savo sūnumi K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19957-454/2024 patenkino Pareiškėjo ir A. K. prašymą nutraukti santuoką bei patvirtino jų susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutartį buvo išspręsti turtiniai klausimai, sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, Pareiškėjo bendravimas su sūnumi turėjo vykti geranoriškai susitarus su A. K.. Iš pradžių nekilo jokių problemų dėl jo bendravimo su sūnumi, tačiau ilgainiui blogėjant jų su A. K. tarpusavio santykiams, bendravimo su K. K. klausimai tapo buvusios sutuoktinės įrankiu kovoje su Pareiškėju. Nors jis nedarė jokių neteisėtų veiksmų, A. K. pradėjo kreiptis į policiją ir aiškinti, jog jis kelia pavojų jai ir mažamečiam sūnui, kas visiškai prieštaravo realybei. K. K. santykiai su sūnumi buvo labai artimi, jie daug laiko leido kartu. Neneigia, kad tarp jo ir buvusios sutuoktinės kildavo nesutarimų, tačiau tie nesutarimai neviršydavo buitinių barnių ribų. Nepaisant to, policija kelis kartus skyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, kadangi Pareiškėjas neva kėlė pavojų A. K. ir K. K.. Dėl to būdavo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), joje nesilankyti, nesiartinti arčiau nei 100 m. prie A. K. bei K. K., taip pat nebendrauti ir neieškoti su jais ryšių.

Skunde teigiama, kad pasibaigus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo laikui, pareiškėjas K. K. ir toliau intensyviai bendravo su sūnumi, lankė jį vaikų darželyje, treniruotėse, labai dažnai leisdavo laiką kartu. Apie itin gerus jo santykius su vaiku galėtų patvirtinti duomenys iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos Kauno m. skyriaus. Atrodo, kad tai nepatiko buvusiai Pareiškėjo sutuoktinei, nes ji jį kaltino vaiko pagrobimu bei kitais nebūtais dalykais. Galų gale ji ir vėl kreipėsi į policijos įstaigą, kiek Pareiškėjas supranta, skųsdamasi, jog jis kelia pavojų jai ir vaikui. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja G. R. 2025 m. spalio 2 d., 01 val. 06 min., pasirašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kurio nuorašas suformuotas 2025 m. spalio 6 d., 11 val. 46 min., o skundžiamas nutarimas priimtas 2025 m. lapkričio 6 d. dėl nusižengimo, padaryto 2025 m. spalio 2 d., 18 val. 50 min., ir tuo orderiu įpareigojo Pareiškėją nesilankyti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nesiartinti arčiau nei 100 m prie A. K. bei K. K., taip pat nebendrauti ir neieškoti su jais ryšių.

Skunde nurodoma, kad orderio išrašymo metu Pareiškėjas negyveno buvusioje savo gyvenamojoje vietoje ir ten nesilankė, taip pat neieškojo ryšių tiek su A. K., tiek K. K.. Tačiau visiškai atsitiktinai jam teko su jais susitikti. Sūnus K. K. (duomenys neskelbtini) lanko futbolo treniruotes. 2025 m. spalio 2 d. Pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį stadioną, kuriame vyksta vaikų treniruotės, norėdamas bent iš tolo pasižiūrėti į sūnų. A. K., pamačiusi Pareiškėją, pasiūlė nesislapstyti ir pabendrauti su vaiku. Jis taip ir padarė. Pasirodo, buvusi jo sutuoktinė pasinaudojo tuo ir telefonu užfiksavo jo susitikimą su vaiku, o po to kreipėsi į policijos įstaigą ir nurodė, kad jis pažeidė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimą. Konkrečiu atveju turėjo būti nustatyta, kad Pareiškėjas veikimu ar neveikimu sūnui arba buvusiai sutuoktinei darė tyčinį fizinį, psichinį ar kitokį įstatyme nurodytą poveikį, dėl kurio asmenys patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Vien tas faktas, jog administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyti nukentėję asmenys byloja, kad jo buvimu niekam nebuvo padaryta jokia žala. Turėtų būti aišku, kad Pareiškėjas sąmoningai nesiekė pažeisti orderyje minimų įpareigojimų ieškodamas kontakto su sūnumi. Tėviškos meilės vedinas jis atsirado prie vaikų treniruotės vietos tuo laiku, kada ten buvo A. K. ir K. K., kuriam nėra uždrausta bendrauti su savo tėvu. Dėl to darytina išvada, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios padaryti ANK 489 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Institucija atsiliepime prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą Pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Pažymi, kad Pareiškėjui smurto orderis buvo įteiktas tinkamai, jame buvo nurodyta visa būtina informacija, tai yra įpareigojimai, smurto orderio galiojimo laikas ir kt. Pareiškėjas minėto orderio neskundė, nusižengimo padarymo metu orderis nebuvo panaikintas, todėl Pareiškėjas privalėjo jo laikytis. Institucijos nutarimu paskirta nuobauda yra individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. K. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog apie 02.00 val. paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jam yra išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tai buvo ne pirmas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, žino, kokios jo sąlygos yra. Buvo nuėjęs į sūnaus futbolo treniruotę. Prie jo priėjo A. K., kuri pasiūlė prieiti arčiau. Jį pamatė sūnus ir priėjo. Laikėsi visų įpareigojimų, nesiartino, norėjo tik iš tolo pasižiūrėti, bet prieiti arčiau pasiūlė pati A. K.. Labai myli vaiką.

Institucijos atstovė S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas pasireiškė tuo, kad K. K. nesilaikė orderio reikalavimų. Aplinkybė buvo nustatyta iš K. K. paaiškinimų, A. K. pranešimo. Pareiškėjas žinojo, kad treniruotėje bus A. K. ir jų sūnus, kad jam yra išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl jis galėjo nevažiuoti į sūnaus treniruotę, bet to nepadarė.

Liudytoja A. K., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad K. K. yra buvęs jos sutuoktinis. K. K. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, bet jis eilinį kartą pažeidė jo reikalavimus – atvyko į sūnaus treniruotę. Ji sūnų paliko treniruotėje su treneriu ir kitais vaikas, ir ėjo į automobilį palaukti, kol pasibaigs treniruotė. Tuo metu iš už kampo išlindo K. K., ėjo į treniruotę. Ji pasakė, kad jis eitų 5 minutėms pažiūrėti sūnaus treniruotę ir apie tai pranešė policijai. Ji bijo K. K.. Bendravimo su vaiku tvarka yra nustatyta bendru sutarimu.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 569 straipsnis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog K. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį patrauktas nepagrįstai, visapusiškai ir išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad K. K. 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20670-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287295304 nubaustas pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. spalio 2 d., 18.50 val., nesilaikė 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val., jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000018872 įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje PPA gyvenamosios vietos, nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo (nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 punktų reikalavimų ir padarė pakartotinį administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas K. K. skundu prašo panaikinti skundžiamą Institucijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-20670-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skundą motyvuoja iš esmės tuo, jog nesilankė A. K. gyvenamojoje vietoje, neieškojo ryšių su ja ir sūnumi K. K., tačiau 2025 m. spalio 2 d. buvo nuvykęs į sūnaus futbolo treniruotę, kur norėjo iš tolo pasižiūrėti į sūnų. Jį pamačiusi A. K. pati pasiūlė eiti pabendrauti su sūnumi, ką jis ir padarė. Tuo metu A. K. nufotografavo jo susitikimą su sūnumi ir kreipėsi į policiją. Pareiškėjas skunde teigia, kad neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 3 dalyje.

ANK 489 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija nustato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama smurto patyrimo rizika, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Įstatymo 18 straipsnis nustato, kad asmenys, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako ANK nustatyta tvarka.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, K. K. atžvilgiu 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje prevencijos orderis, kuriuo jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais; nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus 100 m atstumu. 2025 m. spalio 2 d. A. K. pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. spalio 2 d., 18.50 val., buvęs vyras atvyko į vaiko futbolo treniruotę. Liepė jam išeiti ir jis išėjo. Teismo posėdžio metu apklausta A. K. nurodė priešingas aplinkybes, t. y., jog sutiko buvusį sutuoktinį einantį į jų sūnaus futbolo treniruotę ir pasakė jam eiti 5 minutėms pažiūrėti treniruotę.

Teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad ėjo į sūnaus futbolo treniruotę, tačiau norėjo tik iš tolo pažiūrėti, nesiartino nei prie sūnaus, nei prie A. K., tačiau pati A. K. prie jo priėjo ir pasiūlė eiti arčiau, pabendrauti su sūnumi.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog teisingumas negali būti vykdomas vien formaliai. Administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kokiu atstumu K. K. buvo nuo buvusios sutuoktinės ir judviejų sūnaus iki to momento, kol pati A. K. priėjo prie Pareiškėjo, taip pat nenustatyta, jog jis ieškojo ryšių, siekė bendrauti su sūnumi ar A. K.. Teismo vertinimu, šioje byloje nenustatytas K. K. veiksmuose būtinasis nusižengimo, nurodyto ANK 489 straipsnio 3 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė (tiesioginė tyčia), t. y. kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais pažeidžia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje nustatytus įpareigojimus, ir norėjo taip veikti. Iš nustatytų aplinkybių sprendžiama, kad nors K. K. formaliai atliko ANK 489 straipsnio 3 dalyje uždraustus veiksmus, tačiau jo tyčinė kaltė tokiu būdu pažeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus byloje neįrodyta. Jo atvykimas į sūnaus futbolo treniruotę nekėlė realaus pavojaus A. K., nes, kaip minėta, jis prie A. K. nesiartino, o pati A. K. priėjo prie jo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad K. K. tikslas atvykus į sūnaus futbolo treniruotę buvo sukelti pavojų buvusiai sutuoktinei. Be to, byloje esantis A. K. užfiksuotas garso įrašas patvirtina, kad K. K. pokalbio metu nebuvo agresyviai nusiteikęs buvusios sutuoktinės atžvilgiu, jos neįžeidinėjo ir nekėlė jai jokio pavojaus. Negalima vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių kitaip, formaliai pripažįstant, kad vien atvykimo į sūnaus futbolo treniruotę faktas yra pakankamas Pareiškėjo kaltės įrodymas, nepaisant šio atvykimo pagrindo ir kitų byloje nustatytų faktų, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir iškreiptų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio esmę (apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, be pagrindo neribojant daugiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti, kitų asmenų teisių).

Be kita ko teismas pažymi, kad Institucijos nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, neaišku kokiais konkrečiai veiksmais Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 3 dalyje.

ANK 618 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: <...> išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės <...>.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog K. K. 2025 m. spalio 2 d., 18.50 val., nesilaikė 2025 m. spalio 2 d., 01.06 val., jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000018872 įpareigojimų, nurodant visus įpareigojimus, kurie buvo paskirti minėtu orderiu, tačiau nutarime nėra nurodyta, kokius konkrečiais veiksmus K. K. atliko, šių aplinkybių teismo posėdžio metu paklausta nenurodė ir Institucijos atstovė. Be kita ko, skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir formalus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju K. K. pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-20670-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287295304 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.