Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-19 · Administracinė byla Nr. I2-2056-789/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
I2-2056-789/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00217-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijai
Trečiasis asmuo
LG Keleiviams
Advokatai
Algaudas Kirša
Administracinė byla Nr. I2-2056-789/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00217-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,dalyvaujant pareiškėjui J. K.,pareiškėjo J. K. atstovui advokatui Algaudui Kiršai,atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei Eglei Mečkovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „LG Keleiviams“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, įpareigojant atsakovą J. K. taikyti 80 proc. transporto lengvatą perkant traukinio kelionės bilietą (b. l. 1–2).

Paaiškina, kad pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu. Pareiškėjui yra išduotas nukentėjusiojo asmens pažymėjimas.

Pareiškėjui, kaip nukentėjusiam nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniui, turėtų būti taikoma 80 proc. nuolaida įsigyjant traukinio bilietą. Nepaisant to, nuolaida ne visuomet yra pritaikoma – pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 19 d. perkant traukinio bilietą iš Vilniaus į Zervynos su 80 proc. nuolaida traukinio bilietą atsisakyta parduoti, tuo tarpu tą pačią dieną grįžtant traukiniu iš Zervynų į Vilnių pareiškėjui buvo parduotas bilietas pritaikant 80 proc. nuolaidą. Ta pati situacija susiklostė ir 2019 m. rugpjūčio 23 d., kuomet vykstant į Zervynas bilietas su 80 proc. nuolaida pareiškėjui neparduotas, bet grįžtant į Vilnių 80 proc. nuolaida pritaikyta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas dėl nurodytos 2018 m. rugsėjo 19 d. susiklosčiusios situacijos kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, tačiau gavo prieštaringą atsakymą. Dėl pasikartojusios situacijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Prezidento kanceliariją, jo skundas persiųstas nagrinėti Susisiekimo ministerijai, kuri skundą laikė pakartotiniu ir atsiuntė neišsamų atsakymą.

Pareiškėjas dėl nurodytų veiksmų kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Su Komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, efektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme. Toks sprendimas sukūrė sąlygas toliau neteisėtai pelnytis pareiškėjo ir kitų asmenų sąskaita. Be to, Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi Susisiekimo ministerijos ir UAB „LG Keleiviams“ procesiniais dokumentais, juos citavo ir pritaikė ginčijamame sprendime, nors pareiškėjas šių šalių pateiktus procesinius dokumentus laiko prieštaringais, neobjektyviais ir neišsamiais. Mano, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, Komisija nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, toks sprendimas prieštarauja teisės aktams.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–21).

Paaiškina, kad, pagal nukentėjusio asmens pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas J. K. pripažįstamas nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu, kuris okupacinių režimų struktūrų sprendimais dėl režimo zonų ar kitų motyvų buvo iškeltas iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitas vietas šalies viduje ar už jos ribų. Tuo tarpu teisę įsigyti važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą su 80 proc. nuolaida turi nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni. Be to, tam, kad būtų galima taikyti 80 proc. nuolaidą, nukentėjusiojo asmens pažymėjimo antraštėje turi būti nurodytas vienas iš toliau pateiktų variantų: „nukentėjusio asmens (politinio kalinio) pažymėjimas“, „nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas)“ arba „nukentėjusios asmens (represuotojo) pažymėjimas“. Pareiškėjo pažymėjimo antraštė yra „nukentėjusio asmens pažymėjimas“.

Pažymi, kad Susisiekimo ministerija 2018 m. birželio 1 d. gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2018 m. gegužės 30 d. raštu persiųstą pareiškėjo 2018 m. gegužės 9 d. skundą, šį skundą 2018 m. birželio 5 d. raštu pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, apie tai informuodama pareiškėją ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją. Susisiekimo ministerija 2018 m. spalio 12 d. gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos persiųstą pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. skundą dėl galimai nepritaikytos reikiamos transporto lengvatos naudojantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiamomis paslaugomis ir 2018 m. lapkričio 19 d. raštu išsamiai atsakė pareiškėjui. Susisiekimo ministerija 2019 m. spalio 24 d. gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2019 m. spalio 24 d. raštu persiųstą pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą dėl teisės įsigyti bilietą su nuolaida asmenims, nukentėjusiems nuo 1939–1990 metų okupacijų, ir 2019 m. lapkričio 7 d. raštu atsakė pareiškėjui, jog į 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl lengvatų taikymo asmenims, nukentėjusiems nuo 1939–1990 metų okupacijos Susisiekimo ministerija jau atsakė 2018 m. lapkričio 19 d., o 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjo naujame prašyme naujų faktinių duomenų nepateikta, todėl pakartotinai prašymo nenagrinės. Susisiekimo ministerija pritaria Komisijos teiginiui, kad 2019 m. lapkričio 7 d. raštu, atsakydama į pareiškėjo prašymą, pagrįstai nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. raštu jam jau buvo pateiktas atsakymas dėl lengvatos taikymo, todėl pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LG Keleiviams“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–81).

Paaiškina, kad gavo Susisiekimo ministerijos 2018 m. spalio 18 d. raštu persiųstą pareiškėjo skundą, 2018 m. lapkričio 7 d. raštu informavo Susisiekimo ministeriją, kad teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida turi nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.

Vien aplinkybė, jog asmuo pripažintas nukentėjusiu nuo 1939–1990 m. okupacijų, savaime nereiškia, kad tokiems asmenims bus skiriama socialinė rūpyba, valstybės parama, kompensacijos ar tam tikros lengvatos, tokių kompensacijų ir lengvatų skyrimo tvarką nustato įstatymai. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida turi nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartiniu stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni. Pareiškėjui 1998 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotame Nukentėjusio asmens pažymėjime nurodyta, kad jis pripažįstamas nukentėjusiu nuo 1939–1990 m. okupacijų asmeniu pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 8 punkto b papunktį.

Taigi, pareiškėjas, nors ir pripažintas nukentėjusiu nuo 1939–1940 metų okupacijų, tačiau neatitinka Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte bei 2 dalies 3 punkte įtvirtintų, kriterijų, t. y. nėra pripažintas politiniu kaliniu ir tremtiniu, buvusiu getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniu, todėl Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta lengvata pareiškėjui buvo nesuteikta pagrįstai.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo priimti naują sprendimą, įpareigojant atsakovą J. K. taikyti 80 proc. transporto lengvatą perkant traukinio kelionės bilietą. Todėl teismas analizuos, ar pareiškėjas turi teisę į 80 proc. transporto bilieto lengvatą, taip pat ar pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktinę bylos medžiagą bei ginčo santykiui taikytinus teisės aktus.

Dėl 80 proc. transporto lengvatos taikymo pareiškėjui

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Susisiekimo ministeriją pateikti jam tinkamą atsakymą į prašymą dėl transporto lengvatų taikymo, paaiškino, kad pareiškėjui suteiktas nukentėjusio nuo okupacijos asmens statusas, todėl jam priklauso 80 proc. transporto lengvata, tačiau tokia nuolaida bilietui ne visada pritaikoma (Komisijos bylos medžiaga, b. l. 1–4). Komisija 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 21R-861 (AG-804/01-2019) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama savo sprendimą argumentais, kad teisę į bilietą su 80 proc. nuolaida turi nuo 1939–1990 metų okupacijos nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ar vyresni, o pareiškėjas, nors ir turi nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens statusą, pagal jam išduotą Nukentėjusiojo asmens pažymėjimą, nėra politinis kalinys, tremtinys, buvęs getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kalinys, todėl Susisiekimo ministerijos pozicija, jog pareiškėjui pagrįstai nesuteikta 80 proc. lengvata, išreikšta 2018 m. lapkričio 19 d. raštu, yra pagrįsta, pagrindo teikti pareiškėjui pakartotinį atsakymą nėra (b. l. 5–6).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nustatė, kad pareiškėjui jo kelionės maršrutais Vilnius–Zervynos ir Zervynos–Vilnius metu atskirais atvejais 80 proc. nuolaida buvo taikoma. Pareiškėjui įsigyjant traukinio kelionės bilietą 2019 m. rugpjūčio 23 d. maršrutu Vilnius–Zervynos pritaikyta 50 proc. nuolaida, tačiau įsigyjant traukinio bilietą maršrutu Zervynos–Vilnius pritaikyta 80 proc. nuolaida (b. l. 13). Taip pat pareiškėjui įsigyjant traukinio kelionės bilietą 2019 m. rugsėjo 19 d. maršrutu Vilnius–Zervynos pritaikyta 50 proc. nuolaida, o įsigyjant traukinio bilietą atgal maršrutu Zervynos–Vilnius jau pritaikyta 80 proc. nuolaida (b. l. 12).

Rašytinė medžiaga patvirtina, kad dėl susidariusios situacijos, kuomet vienais atvejais 80 proc. transporto bilieto lengvata pareiškėjui pritaikyta, o kitais nepritaikyta, pareiškėjas kreipėsi į valstybės institucijas, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją ir prašydamas taikyti jam 80 proc. transporto bilietų lengvatą. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydamas pareikalauti autobusų parko vadovybės ir Vilniaus rajono savivaldybės, jog pareiškėjui būtų taikoma 80 proc. lengvata (b. l. 50–51). Prezidento kanceliarija 2018 m. gegužės 30 d. raštu pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Susisiekimo ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (b. l. 49). Susisiekimo ministerija pareiškėjo kreipimąsi persiuntė nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (b. l. 47). Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, paaiškindamas atvejus, kuomet jo nukentėjusio nuo okupacijų asmens pažymėjimas perkant bilietą buvo vertinamas skirtingai (b. l. 24–25). Prezidento kanceliarija 2018 m. spalio 12 d. raštu persiuntė pareiškėjo kreipimąsi nagrinėti Susisiekimo ministerijai (b. l. 23). Pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių į Lietuvos Respublikos Prezidentą kreipėsi ir 2019 m. spalio 18 d. raštu, prašydamas įpareigoti kompetentingas institucijas taikyti pareiškėjui 80 proc. transporto bilieto lengvatą (b. l. 29–33). Prezidento kanceliarija 2019 m. spalio 24 d. raštu persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Susisiekimo ministerijai (b. l. 28).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. raštu, išnagrinėjusi jai persiųstą pareiškėjo 2018 m. gegužės 30 d. skundą, informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. važiuojant Vilniaus rajono savivaldybės priemiestinio susisiekimo maršrutais pareiškėjui priklauso 80 proc. nuolaida (b. l. 150). Tuo tarpu Susisiekimo ministerija 2018 m. lapkričio 19 d. atsakymu pareiškėją informavo, kad pareiškėjas laikomas nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu, tačiau ne visiems nuo nurodytų metų okupacijų nukentėjusiems asmenims taikytinos 80 proc. transporto bilietų lengvatos – tokia lengvata taikoma tik asmenims, nukentėjusiems nuo 1939–1990 metų okupacijų ir buvę politiniais kaliniais, tremtiniais ar kalėję getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose (b. l. 38–40). Susisiekimo ministerija 2019 m. lapkričio 7 d. raštu atsakė pareiškėjui, jog į prašymą dėl lengvatų taikymo jau buvo atsakyta 2018 m. lapkričio 19 d. raštu, pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašyme naujų faktinių aplinkybių nepateikta, todėl Susisiekimo ministerija pareiškėjo prašymo pakartotinai nenagrinės (b. l. 41–42, 46).

Teismas pažymi, kad nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas apibrėžia ir nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 7 straipsnio 8 b punkte įtvirtinta, kad nuo 1939–1990 okupacijų nukentėjusiais asmenimis, be kita ko, pripažįstami asmenys, okupacinių režimų struktūrų sprendimais dėl režimo zonų ar kitų motyvų iškelti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitas vietas šalies viduje ar už jos ribų.

Teismas, remdamasis bylos rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas kartu su savo tėvu V. K., Juozo 1952 m. kovo 17 d. buvo priverstinai iškeldintas iš Varėnos raj., Milioniškių k. į Šiaulių srities Šiaulių raj. (b. l. 35). Pareiškėjui 1998 m. rugsėjo 11 d. išduotas Nukentėjusiojo asmens pažymėjimas Nr. 000497, kuriuo, pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 8 dalies b punktą, jis pripažįstamas nukentėjusiuoju nuo 1939–1990 metų okupacijų asmeniu (b. l. 34). Taigi teismas sutinka su pareiškėju tuo aspektu, jog jis yra laikomas nuo 1939–1990 okupacijų nukentėjusiu asmeniu, kuris okupacijos metais buvo iškeltas iš savo gyvenamosios vietos priverstine tvarka į kitą gyvenamąją vietą, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl 80 proc. transporto bilieto lengvatos taikymo dėl toliau nurodytų priežasčių.

Asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 22 d.). Transporto lengvatų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje kaip viena iš transporto lengvatų rūšių įtvirtinta teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Būtent tokios rūšies transporto lengvatos siekia ir pareiškėjas. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, be kita ko, turi nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni (Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ši įstatymo nuostata suteikia teisę į 80 proc. transporto bilieto lengvatą ne visiems nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims, o tik tiems, kurie okupacijos metais yra buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 478 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 11 d.) „Dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo įgyvendinimo“ 3 punkte nustatyta rekomendacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pateikti Susisiekimo ministerijai dokumentų (pažymėjimų), kuriais suteikiama teisė Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose ir 2 dalies 2–4 punktuose nurodytiems asmenims įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida, pavyzdžius. Lietuvos transporto saugos administracija yra viešai paskelbusi dokumentų (pažymėjimų) pavyzdžius, kuriais suteikiama teisė pasinaudoti transporto lengvata (https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/transporto-lengvatos). Įvertinus šiuos viešai paskelbtus duomenis, matyti, jog tam, kad vyresniam nei 70 metų asmeniui būtų suteikiama 80 proc. transporto bilieto lengvata Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijos asmens pažymėjime turi būti papildomai nurodyta, kad šis asmuo yra ne tik nukentėjęs nuo minėtos okupacijos, bet ir yra buvęs politinis kalinys, tremtinys ar represuotas. Pareiškėjui išduodame nukentėjusio asmens pažymėjime tokių duomenų nėra.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisiniam santykiam taikytinus teisės aktus, daro išvadą, kad pareiškėjas laikomas nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijos asmeniu, tačiau jis nėra priskirtas grupei asmenų, kurie, pagal Transporto lengvatų įstatymo galiojančią redakciją, turi teisę į 80 proc. transporto bilieto lengvatą. Teismas pažymi, kad 80 proc. transporto bilieto lengvata suteikiama tik vienai nuo 1939–1990 metų okupacijos nukentėjusiųjų asmenų grupei – politiniams kaliniams, tremtiniams ar kalėjusiems getuose, koncentracijos stovyklose ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose. Pareiškėjas nėra priskiriamas šiai asmenų grupei, tačiau pareiškėjas turi teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 proc. nuolaida, nes yra asmuo, kurio amžius viršija 70 metų, o nesiekia 80 metų (Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad, pareiškėjui sukakus 80 metų, jis įgis teisę įsigyti transporto bilietą su 80 proc. nuolaidą pagal Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes bus pasiekęs šiame įstatyme numatytą amžių.

Teismas pažymi, kad nebuvo pagrindo taikyti 80 proc. nuolaidą, pareiškėjui įsigyjant transporto bilietą, nepaisant to, kad kai kuriais atvejais tokia nuolaida buvo pritaikyta. Pareiškėjui buvo pagrįstai taikyta 50 proc. nuolaida (tokia, kokia pagrįstai priklauso pareiškėjui šiuo metu).

Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl valstybės institucijų ir UAB „LG Keleiviams“ darbuotojų veiksmų, kuomet jam buvo nurodoma, kad jam turi būti taikoma 80 proc. nuolaida ir ji tam tikrais atvejais buvo pritaikyta, galimai buvo suklaidintas, kad tokia lengvata jam turi būti taikoma. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. birželio 21 d. raštu informavo pareiškėją, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. važiuojant Vilniaus rajono savivaldybės priemiestinio susisiekimo maršrutais pareiškėjui priklauso 80 proc. nuolaida, ir pareiškėjui perkant kai kuriuos bilietus pareiškėjui 80 proc. nuolaida buvo pritaikyta.

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad dėl visų jo patirtų valstybės institucijų ir kasininkų veiksmų jis patyrė sveikatos sutrikdymą, nerimą, nepasitikėjimą, pažeminimą. Šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos klausimas. Teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pareiškėjas mano, kad dėl tam tikrų subjektų veiksmų jis patyrė neturinę žalą.

Vertindamas ginčijamą Komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą, teismas konstatuoja, kad šis sprendimas priimtas išsamiai įvertinus bylos aplinkybes ir pagrįstai nusprendus, kad Susisiekimo ministerija 2019 m. lapkričio 19 d. raštu jau pateikė atsakymą pareiškėjui dėl transporto lengvatos taikymo, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pakartotinis prašymas tuo pačiu klausimu galėjo būti nenagrinėjamas. Komisijos sprendime padarytos išvados dėl transporto lengvatos taikymo pareiškėjui yra pagrįstos bei teisėtos, priimtas sprendimas yra išsamus, aiškus, motyvuotas.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas neturi pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais. Kadangi pareiškėjas, kaip nukentėjęs nuo 1939–1990 metų okupacijos asmuo, nėra priskiriamas tremtinių, politinių kalinių ar asmenų, kalėjusių prievartinėje stovykloje grupei, jis neturi galimybės pasinaudoti 80 proc. transporto bilieto lengvata, todėl taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjui taikyti 80 proc. transporto lengvatą perkant traukinio kelionės bilietą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Teismas pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (b. l. 170). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais), taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, teismas nevertina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir nesprendžia klausimo dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė