- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- eI2-12620-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09141-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. N. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 23S129242 (toliau – Sprendimas1), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tolaiu – VSAT) 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 23S186052 (toliau – Sprendimas2), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Uzbekistaną.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas1 priimtas dėl to, kad darbdavys nemokėjo socialinio draudimo Sodrai. Pareiškėjas teigia, jog dėl to jis nekaltas, kad kaltas darbdavys, o pareiškėjas yra apgautas. Iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Mano, kad nebuvo pagrindo naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas2 priimtas, nes pareiškėjas negali pagrįsti savo buvimo Lietuvoje. Pareiškėjas skunde teigia, jog gali pagrįsti savo buvimą Lietuvoje ir nesutinka su grąžinimu, nes nieko nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu1 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nustatytu pagrindu. Pareiškėjas apie Sprendimo1 priėmimą buvo informuotas ir jam nusiųstas pranešimas su sprendimu 2023 m. rugpjūčio 11 d., kuris peržiūrėtas 2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad Sprendimą1 pareiškėjas būtų apskundęs per 14 dienų nuo Sprendimo1 įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, t. y. skundas turėjo būti paduotas iki 2023 .m rugsėjo 18 d. Nesant pareiškėjo skundo 2023 m. rugsėjo 20 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. Kadangi Uzbekistano Respublikos pilietis - pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. (28 dienas) Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, nes 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo). Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 124 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Manome, kad VSAT Sprendimas2 yra pagrįstas ir teisėtas, nes VSAT Sprendimo2 priėmimo metu Migracijos departamento Sprendimas1 buvo ir dabar yra galiojantis. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. spalio 17 d. atlikus pareiškėjo patikrinimą duomenų bazėje MIGRIS buvo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. Uzbekistano Respublikos piliečio – pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas priėmė sprendimą nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui įteikus leidimą laikinai gyventi (asmeniui įteiktas 2023 m. rugsėjo 7 d.), jis po 2 dienų pradėjo vykdyti individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavežėjimo veiklą, kad jam 3 mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad asmuo (duomenys neskelbtini) nedirbo, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas buvo ne dirbti įmonėje, o teikti pavežėjimo paslaugas. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu pateiktus paaiškinimus bei dokumentus ir pagal kompetenciją atlikus patikrinimus MIGRIS ir policijos informacinių sistemų duomenų bazėse buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 ir/ar 3 punktą (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (2 punktas), gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas (3 punktas)). Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi, yra negaliojantis. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Uzbekistano Respubliką, todėl buvo priimtas Sprendimas2 dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę. Pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 dienų, nuo Sprendimo2 įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. spalio 31 d. VSAT 2023 m. spalio 31 d. gavo raštišką prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą. Įvertinus faktines aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus įrodymus buvo priimtas sprendimas pratęsti savanoriško išvykimo terminą iki 2023 m. lapkričio 11 d. Patikrinus Lietuvos Respublikos sienos kirtimų naršyklę buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 10 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per Medininkų pasienio kontrolės punktą. Prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo2, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Uzbekistaną, teisėtumo ir pagrįstumo.
2022 m. balandžio 17 d. pareiškėjo Prašymas išduoti leidimą laiknai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jo profesija yra įtraukta profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 18 d. iki šiol įdarbintas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjui išmokėtas 515,79 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. balandžio mėnesį pareiškėjui išmokėtas 73,68 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui išmokėtas 850 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. kovo, gegužės ir birželio mėnesius darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki šiol pareiškėjas vykdo individualią veiklą.
2023 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimas1, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., nes duomenys, kuriuos pariškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatyme nustatytu pagrindu. Nurodyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). 2022 m. gegužės 11 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S116077, kuriuo nusprendė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi (terminas, kuriam išduodamas dokumentas – 2 metams). 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., kuris pareiškėjui įteiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodra informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 18 d. iki šiol įdarbintas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui už 2023 m. vasario 18 d.–2023 m. vasario 28 d. išmokėtas 515,79 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. kovo mėn. darbo užmokestis (1 mėn.) iš viso nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas šiuo laikotarpiu minėtoje įmonėje nedirbo, už 2023 m. balandžio mėn. išmokėtas 73,68 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. gegužės–birželio mėn. (2 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, t. y. pareiškėjas šiuo laikotarpiu minėtoje įmonėje nedirbo. Taip pat šioje informacinėje sistemoje yra duomenys, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki šiol vykdo individualią veiklą. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1300 Eur (per mėn.) darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. kovo mėn. nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 1300 Eur. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir jis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Sodra informacinėje sistemoje yra duomenys, kad pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki šiol vykdo individualią veiklą, duomenys apie pareiškėją patikrinti Licencijų informacinėje sistemoje. Šioje informacinėje sistemoje yra duomenys, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 13 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui įteikus leidimą laikinai gyventi (įteiktas 2022 m. rugsėjo 7 d.), jis po dviejų dienų pradėjo vykdyti individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavežėjimo veiklą, kad jam 3 mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, tai reiškia, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nedirbo, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas buvo ne dirbti įmonėje, o teikti pavežėjimo paslaugas. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, kurios galiojimo laikas nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. spalio 11 d., ir minėtas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Jis nuo 2023 m. vasario 18 d. iki šiol įdarbintas (duomenys neskelbtini). Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui tris mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjas šiuo laikotarpiu įmonėje nedirbo, kad jis vykdo individualią veiklą ir teikia pavežėjimo paslaugas, nors leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu, konstatuotina, kad jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatyme nustatytu pagrindu.
2023 m. spalio 17 d. Užsieniečio apklausos lapas.
2023 m. spalio 17 d. Sprendimas2, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per dienas (-ą, -ų) nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. spalio 31 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - Uzbekistanas. Sprendimas priimtas, nes pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Uzbekistano Respublikos pilietis – pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. (28 dienas) Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, nes 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą1 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo). Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 124 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą1, nes iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 18 d. iki šiol įdarbintas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjui išmokėtas 515,79 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. balandžio mėnesį pareiškėjui išmokėtas 73,68 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui išmokėtas 850 Eur darbo užmokestis, už 2023 m. kovo, gegužės ir birželio mėnesius darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki šiol pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, siekdamas patikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo darbo, patikrino duomenis apie pareiškėją Licencijų informacinėje sistemoje ir nustatė, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 13 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo profesija yra įtraukta profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, tačiau faktiškai pagal profesiją nedirbo, nes vykdė individualią veiklą. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento atliktų veiksmų – patikrų oficialiose informacinėse sistemose – pakako Sprendimui1 priimti. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad pareiškėjas faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjui nuo 2023 m. kovo, gegužės, birželio mėnesiais darbo užmokestis nebuvo mokamas, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 14 punktu, Sprendimu1 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Iš Sprendimo1 matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1, rinko informaciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. kovo, gegužės ir birželio mėnesiais darbo užmokestis nebuvo mokamas. Nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 14 punktu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas), Sprendimas1 yra motyvuotas.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentui Sprendimu1 panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, VSAT Sprendimu2 įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. spalio 31 d. savanoriškai išvykti į kilmės valstybę – Uzbekistaną. Pareiškėjas su Sprendimu2 nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.
Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi.
Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 3¹ dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 6 dalį sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Nustatyta, kad VSAT Sprendimą2 priėmė remdamasis tuo, kad Sprendimu1 buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas2 grindžiamas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis. Kadangi Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu1 panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl VSAT teisėtai ir pagrįstai Sprendimu2 įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. spalio 31 d. savanoriškai išvykti į kilmės valstybę – Uzbekistaną. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Sprendimas2 yra neproporcingas (nepagrįstai suvaržantis (apribojantis) pareiškėjo teises) ir (ar) pažeidžiantis pareiškėjo teisėtus lūkesčius.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime1 ir VSAT Sprendime2 detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo1 ir Sprendimo2 motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento ir VSAT pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neteisėti. Teismas, įvertinęs Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas ir VSAT teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas1 ir Sprendimas2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo1 ir Sprendimo2 panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas1 savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.