- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- e1-2498-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24255-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. 2020 m. birželio 21 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. Z., t. y. tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į rankas nukentėjusiajai S. Z., po to paėmęs už rankos pagriovė ant grindų, S. Z. nukritus ant grindų ne mažiau 5 kartus spyrė jai į pilvą bei nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Z. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir trys nepilnamečiai vaikai. Su žmona S. dažniausiai sutaria gerai. 2020 m. birželio 21 d. apie 17.00 val., jis grįžo namo neblaivus, žmona su vaikais buvo namuose, parsinešė alaus. Vartojo alkoholį visą vakarą kartu su žmona S.. Apie 00.00 val., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, vaikai jau miegojo. Susipyko todėl, kad jis norėjo kažkur išeiti iš namų, o ji jo nenorėjo išleisti. Tada pradėjo ant jos šaukti ir vartoti necenzūrinius žodžius. Labai supykęs ant jos, kad ji jo neišleidžia pradėjo ją mušti, kiek prisimena, sudavė kelis smūgius kumščiu jai į abi rankas, į kurią ranką konkrečiai, kiek kartų neatsimena, ir ją suėmęs už rankos parvertė ant žemės, žmonai nukritus dar kelis kartus jai spyrė į nugarą bei pilvą, kiek kartų dėl girtumo nepamena. Kiek atsimena, jokių matomų sužalojimų nebuvo. Tada išgirdo, kaip pradėjo verkti dukra ir apsiramino. Išgirdo, kad kažkuri kaimynė pasakė, jog iškvies policiją todėl jis per langą pasišalino iš namų ir pabėgo pas mamą. Dėl savo elgesio jaučiasi labai blogai, gailisi, pažada daugiau nesmurtauti prieš žmoną (b. l. 83–84).
Kaltinamojo V. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. Z. parodymus duoti sutiko ir paaiškino, kad gyvena su savo vyru ir trimis mažamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). Įprastai su vyru sutaria gerai. 2020 m. birželio 21 d. ji su vaikais visą dieną buvo namuose. Apie 17.00 val., namo grįžo jos neblaivus vyras V., tai pastebėjo iš jo nerišlios kalbos. Namo parsinešė alaus. Vyras pasiūlė jai, ji sutiko ir abu vartojo alų. Tą dieną namuose nebuvo sūnaus A., jis buvo išvykęs pas močiutę. Apie 23.00 val. vaikai miegojo kambaryje, o ji su vyru buvo virtuvėje. Tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, abu buvo neblaivūs. Vyras supyko dėl to, kad ji jo paprašė eiti miegoti, o jis dar norėjo išgerti. V. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, kokiais šiuo metu neatsimena, garsiai šaukė. Ji nuėjo į kambarį, bet vyras vis tiek nenurimo. Tada dar labiau supykęs pradėjo ją mušti, kiek prisimena, ne mažiau 3 kartus kumščiu sudavė jai į abi rankas, kiek konkrečiai į kurią neatsimena, bet mano, kad bendrai apie 3 kartus į abi rankas ties alkūnėmis. Po to paėmęs ją už rankos pargriovė ant žemės, ir jai gulint ant grindų spyrė ne mažiau 5 kartus į pilvą bei nugarą. Tada pradėjo verkti Austėja ir vyras nurimo. Tačiau jos riksmus išgirdo šalia gyvenantys kaimynai, nes ji šaukė „padėkit“, ir iškvietė policiją. Dėl visų vyro atliktų smurtinių veiksmų: sudavimo į rankas, pagriuvimo ant žemės, spardymo ji jautė stiprų fizinį skausmą kelias dienas. Atvykus pareigūnams jie vyro namuose nerado, nes jis sužinojęs, kad atvyksta policija pabėgo pro langą. Jai medikų nereikėjo, nes sužalojimų padaryta nebuvo, jautė tik skausmą minėtose vietose. Pas ekspertus vykti atsisako, kadangi jokių matomų sužalojimų ar žymių nuo smurto ant jos kūno nėra. Vaikai konflikto metu miegojo, įvykio nematė, tik vėliau, kai išgirdo jos riksmą prabudo Austėja, bet tada vyras iškart nurimo. Atvykus pareigūnams, jie paskambino vaikų teisėms, kurie jos abu vaikus išsivežė, nes ji buvo neblaivi. Dėl tokio vyro elgesio jautėsi labai blogai, visą naktį nemiegojo, verkė. Daugiau nieko papildyti negali, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 28–30).
2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)kur yra dviejų aukštų vienos laiptinės mūrinis daugiabutis gyvenamasis namas. Buto Nr. 3 durys yra laiptinės pirmajame aukšte. Pro duris įėjus į butą patenkame į prieškambarį, kuriame tiesiai yra durys į kambarį. Kambaryje stovint nugara į duris, kairėje prie sienos stovi dviaukštė vaikiška lova, toliau kairėje prie sienos stovi sekcija, prie kurios stovi vaikiškas vežimėlis ir vaikiška lovytė. Dešinėje prie sienos stovi spinta, toliau dešinėje prie sienos stovi lova ir rašomasis stalas su kėde. Tiesiai prie lango stovi spintelė. Aplinka tvarkinga, dėmių panašių į kraują nerasta (b. l. 17–24).
BIRT ataskaitų žiūrylės duomenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 21 d. 00 val. 08 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini)iš buto girdisi, kaip moteris šaukia „padėkite“. Bute verkia vaikai. Bute gyvena šeima, girdisi ir vyriški balsai (b. l. 25).
2020 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog smurtą patyręs asmuo - S. Z. paaiškino, kad jos vyras V. kelis kartus rankomis trenkė į įvairias kūno vietas, kelis kartus kojomis spyrė į įvairias kūno vietas taip sukeldamas fizinį skausmą, ji nurodė, kad kartu su vyru namuose vartojo alkoholį. V. iš namų pasišalino. Medikų pagalbos atsisakė (b. l. 40–44).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, V. Z. 2020 m. birželio 21 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. Z., t. y. tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į rankas nukentėjusiajai S. Z., po to paėmęs už rankos pagriovė ant grindų, S. Z. nukritus ant grindų ne mažiau 5 kartus spyrė jai į pilvą bei nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Z., sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, patvirtino girtavęs su žmona, o po to supykęs ant jos sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Z. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 94–96).
Skirdamas V. Z. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors girtumas įvykio metu kaltinamajam nebuvo tikrintas (iš įvykio vietos iki atvykstant policijos pareigūnams, asmuo pasišalino), tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji nurodė, kad V. Z. grįžo namo neblaivus, parsinešė alaus ir šį alkoholinį gėrimą vartojo kartu su sutuoktine. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taigi ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas, du kartus jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai, taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 67–71), baustas administracine tvarka (b. l. 66), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64, 65), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 76).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. Z. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, paskiriant įpareigojimus (iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi BK 48 straipsnio redakcija): būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą savo šeimos nario atžvilgiu, jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Z. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.