Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „E.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalyje, pagal pareiškėjo R. Š. atstovo advokato Pauliaus Miliausko pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB „E.“ (toliau - Bendrovė) direktoriui E. T. yra už tai, kad jis, būdamas nubaustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, ir toliau tinkamai nevykdo savo pareigų, taip pažeisdamas Bendrovės akcininko R. Š. neturtines teises. Direktorius pažeidė pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, kuriam priklauso 50 proc. Bendrovės akcijų, neturtines teises gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie Bendrovę. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės direktorius E. T., gavęs pareiškėjo R. Š. 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d., jo atstovo advokato Pauliaus Miliausko 2019 m. kovo 5 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. prašymus pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą, turėjo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių reikalavimų gavimo dienos sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su atitinkamais Bendrovės dokumentais ir pateikti prašomą informaciją, kaip to reikalauja įstatyminis reguliavimas, tačiau nei į vieną iš šių prašymų nebuvo gautas atsakymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta laiku ir tinkamai (teismo šaukimas jam asmeniškai pasirašytinai įteiktas 2019 m. rugsėjo 9 d.). Prieš teismo posėdį iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje nėra jokio šio asmens rašytinio paaiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti šie reikšmingi rašytiniai įrodymai: 1) pareiškėjo R. Š. atstovo advokato Pauliaus Miliausko pareiškimas dėl E. T., padaryto administracinio nusižengimo nepateikiant įstatyme nustatytos informacijos akcininkui (b. l. 2-8), kuriame yra detaliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, sudarančios šio asmens padaryto nusižengimo sudėtį, bei paaiškinami teismui pateikti duomenys, patvirtinantys padarytą teisės pažeidimą; 2) VĮ „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas, iš kurio matyti, kad Bendrovės akcininkas R. Š. 2017 m. spalio 25 d. turėjo 300 vnt. akcijų (b. l. 10); 3) pareiškėjo R. Š., kaip Bendrovės akcininko, 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d. elektoriniu parašu pasirašyti prašymai pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą, kurie elektroniniu paštu buvo išsiųsti oficialiais elektorinių paštų adresais Bendrovei, jos direktoriui E. T. ir atstovams – advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatams I. D., J. J. ir O. S.. Taip pat pareiškėjo R. Š. atstovo advokato Pauliaus Miliausko 2019 m. kovo 5 d. prašymas pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą ir 2019 m. gegužės 30 d. jo prašymas užtikrinti Bendrovės pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tinkamą laikymąsi, kurie elektroniniu paštu taip pat buvo pateikti tiems patiems adresatams (b. l. 11-27); 4) 2018 m. balandžio 27 d. Bendrovės direktoriaus įsakymas dėl informacijos teikimo akcininkams tvarkos, iš kurios matyti, kad Bendrovės direktorius įpareigoja per 7 dienas, nuo Bendrovės akcininko rašytinio prašymo gavimo dienos suteikti jo reikalaujamą informaciją apie Bendrovę bei priimti sprendimą dėl informacijos, sudarančios Bendrovės komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją, taip pat iš tvarkos matyti, kad kontaktiniais asmenimis šiuo tikslu taip pat yra priskirti minėti advokatai (b. l. 29-30) ir kiti rašytiniai bylos įrodymai.

ANK 119 straipsnio 1 dalis be kita ko numato administracinę atsakomybę už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai yra išvardinti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Tuo tarpu ANK 119 straipsnio 2 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų už pakartotinai padarytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, šioje byloje aktualus būtent vienas iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių – įstatymo numatytos informacijos akcininkui nepateikimas. Administracinio nusižengimo sudėties objektyvaus požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose, nagrinėjamos bylos atveju – ABĮ 18 straipsnyje.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų neginčijamai nustatyta, kad Bendrovės akcininkas R. Š. 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d. pateikė du skirtingus elektoriniu parašu pasirašytus prašymus pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą, kurie elektroniniu paštu buvo išsiųsti oficialiais elektorinių paštų adresais Bendrovės, jos direktoriui E. T. ir atstovams – advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) advokatams I. D., J. J. ir O. S.. Taip pat pareiškėjo R. Š. atstovas advokatas Paulius Miliauskas 2019 m. kovo 5 d. pateikė prašymą pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą, o 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą užtikrinti Bendrovės pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tinkamą laikymąsi, kuris elektroniniu paštu taip pat buvo pateiktas tiems patiems adresatams, tačiau įvertinus šių dokumentų turinį, jame nėra matyti žymų, kurios patvirtintų faktą, kad šie dokumentai būtų pasirašyti kvalifikuotu elektoriniu parašu, juos lyginant su minėtais pareiškėjo R. Š. elektoriniu parašu pasirašytais prašymais, todėl teismas nelaiko juos tinkamai patvirtintais elektoriniu parašu ir tinkamai pateiktais elektoriniu būdu Bendrovės ir jos direktoriui. Vis dėlto, įvertinus abu minėtus pareiškėjo R. Š. 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d. prašymų pateikimo aplinkybes, matyti, kad Bendrovės direktorius E. T. per įstatyme numatytą laikotarpį pareiškėjui R. Š., kaip Bendrovės akcininkui, ar jo atstovui jų prašomų dokumentų ir atitinkamos informacijos apie Bendrovę nepateikė bei aiškiai ir motyvuotai neišreiškė atsisakymo tai pateikti, t. y. į pateiktus pareiškėjo prašymus apskritai neatsakė. Teismas konstatuoja, kad Bendrovės akcininko R. Š. 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d. prašymai pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą laiko tinkamai pateiktais Bendrovei, laikantis jau minėtų ABĮ nuostatų reikalavimų, kadangi: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimis, elektroninio parašo, atitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui ir šiuo atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad minėti R. Š. 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d. prašymai nebūtų tinkamai pasirašyti elektoriniu parašu, dėl ko tokie jo prašymai yra prilygintini tinkamai raštiškai pasirašytiems dokumentams; 2) šie pareiškėjo abu prašymai buvo elektoriniu paštu išsiųsti Bendrovės oficialiu el. pašto adresu, bei papildomai asmeniškai Bendrovės vadovui E. T. jo el. pašto adresu bei atstovams – minėtiems trims advokatams, kurie 2018 m. balandžio 27 d. Bendrovės direktoriaus įsakymu dėl informacijos teikimo akcininkams tvarkos taip pat buvo paskirti kontaktiniais asmenimis šio įsakymo įgyvendinimo tikslais. Tai rodo, kad pareiškėjas R. Š. ne tik tinkamai ir tiesiogiai kreipėsi į Bendrovę, bet ir ėmėsi kitų papildomų veiksmų, siekdamas užsitikrinti, jog jo prašymai pasiektų E. T., kaip Bendrovės vadovą. Be to, iš likusios bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo, jo atstovo ir Bendrovės bei jos atstovų buvo praktika susirašinėti, naudojantis oficialiais el. pašto adresais, patvirtinama aplinkybė, kad Bendrovės vadovui adresuoti minėti prašymai buvo faktiškai gauti Bendrovėje. Visa tai rodo, kad pareiškėjas R. Š. tinkamai kreipėsi į E. T., kaip Bendrovės vadovą, su 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 7 d. prašymais, pasirašytais elektoriniu parašu, pateikti tam tikrus Bendrovės dokumentus ir konkrečią informaciją apie Bendrovės veiklą.

Apibendrinus visa, kas ankščiau išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės direktorius E. T., per įstatyme numatytą terminą nesuteikdamas galimybės susipažinti su akcininko prašomais Bendrovės dokumentais ir nepateikdamas jokio atsisakymo pateikti prašomus dokumentus, pažeidė Bendrovės akcininko R. Š. neturtines teises. Toks E. T. nusižengimas padarytas pakartotinai, kadangi nuo 2018 m. gruodžio 21 d. yra galiojantis Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad E. T. nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodytas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – E. T. neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), tačiau administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir už analogišką nusižengimą, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, nagrinėjamą pakartotinį nusižengimą padarė pirmą kartą, taip pat įvertinus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas konkrečias bylos aplinkybes, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti E. T. paskiriant už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą (ANK 32, 34-36 straipsniai).

Pareiškėjo R. Š. atstovas advokatas Paulius Miliauskas teismui pateikė prašymą priteisti iš E. T. jo patirtas 1 270,50 Eur dydžio atstovavimo išlaidas bei pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 63-67).

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo teismo nutarimu E. T. pripažėįstamas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrindas priteisti iš jo R. Š. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal pareiškėjo R. Š. atstovo advokato Pauliaus Miliausko pareiškimą, kuris buvo tenkintas visiškai, pripažįstant E. T. kaltu dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo; nagrinėjant bylą teisme R. Š. atstovavo tas pats advokatas, taigi bylos aplinkybės jam nebuvo naujos, taip pat byla buvo išnagrinėta pakankamai greitai - per vieną teismo posėdį, kuris netruko ilgai, kadangi jame nepasirodė E. T., nebuvo liudytojų apklausų, o apsiribota rašytinių į bylą pateiktų įrodymų ir teisės aktų teisiniu vertinimu. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo atstovo reikalaujama atlyginti suma – 1 270,50 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nelaikytina proporcinga, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais mažintina, t. y. iš E. T. priteistina 1 000 Eur atstovavimo išlaidų R. Š. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 636-637 straipsniais,

nutaria:

E. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-800-229/2019.

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Priteisti iš E. T. pareiškėjo R. Š. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) dydžio atstovavimo išlaidas.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.