Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-25501-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2-25501-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19466-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25501-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19466-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 174,69 Eur dydžio Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) padarytą žalą, neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele, bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovui ieškinio su priedais, teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2018-08-06. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Islandijoje atsakovui buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 174,69 Eur sumai. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nors Islandijos sveikatos priežiūros įstaigai buvo pateikta atsakovo Europos sveikatos draudimo kortelė, atsakovas tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje. Už atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos šalyse metu. Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 punktai). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos, Teritorinės ligonių kasos.

Ieškovas sumokėjęs gydymo įstaigoms už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovo, kuris pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę Islandijos sveikatos priežiūros įstaigai, nors jis paslaugų suteikimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Patirtos žalos (išlaidų) dydį, t. y. 174,69 Eur, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas ieškovo paragintas žalos neatlygino, atsiliepimo nepateikė, prievolės atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 174,69 Eur žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Už teikiamą ieškinį turėjo būti sumokėtas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistinas iš viso 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas taip pat papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174,69 Eur dydžio žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesijų palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 174,69 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-06-25 – iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza