Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo senelio J. V. vardu yra įregistruotas turtas - 4,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Senelis mirė (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Seneliui J. V. (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjo tėvas Z. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po velionio J. V. mirties niekas į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau po tėvo mirties velionis sūnus Z. V. parėmė ir valdė turtą - turtines teises į nuosavybės teisių grąžinimą. Velionis Z. V. dar 2003 metais kreipėsi į teismą dėl klausimų, susijusių su palikimo įforminimu. 2003-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1181-05-2003 pareiškėjo Z. V. pareiškimą tenkino ir atnaujino terminą pirmosios eilės įpėdiniui Z. V. palikimui po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir nustatė priėmimo terminą iki 2003-07-02. Tačiau Z. V. teismo suteiktos teisės nerealizavo dėl gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, buvo išvykęs į užsienį. Dar 2003-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu konstatavo aplinkybes, kad pareiškėjas (jo tėvas Z. V.) palikimą priėmė, valdo mirusio turtą. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad jo tėvas rūpinosi velionio J. V. turtinėmis teisėmis po jo mirties, teikė prašymus institucijoms dėl žemės grąžinimo, derino žemės sklypo planą, kaip paveldėtojas gavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 31-14234, aiškinosi dėl J. V. atkurto žemės sklypo vertės (atsakymas Z. V. į jo 2003-03-07 prašymą), mokėjo Registrų centrui už duomenų įregistravimus ir tikslinimus. Su Z. V. kaip įpėdiniu institucijos derino visus žemės grąžinimo klausimus. Aukščiau išvardintais veiksmais Z. V. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. V. mirties. Tiek Šiaulių apylinkės teismo sprendime, tiek pažymose iš archyvų, notarų biurų (ruošiantis bylai ieškota bet kokios papildomos informacijos) konstatuojama, kad po J. V. mirties paveldėjimo bylos nėra, ar yra testamentas nežinoma (teismo sprendime konstatuojama, kad testamento nėra), kitų įpėdinių nėra. Po Z. V. mirties palikimą yra priėmęs jis, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kitų Z. V. įpėdinių pagal testamentų išrašą, nėra.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad Z. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvas. J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo senelis. 2002-11-11 Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-14234 ir įsakymu Nr. 3151 J. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. V. nuosavybės teise priklauso 4,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. 2003-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1181-05-2003 pareiškėjo tėvui Z. V. buvo atnaujintas terminas palikimui atsiradusiam po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir nustatytas priėmimo terminas iki 2003-07-02. Pareiškėjas O. M. priėmė mirusio tėvo Z. V. palikimą. Mirus seneliui pareiškėjo tėvas paveldėjo senelio palikimą faktiniu valdymu, kadangi kreipėsi dėl teisių į žemės sklypą atkūrimu, ko pasekoje yra įregistruotas žemės sklypas J. V. vardu. Šiaulių regioninis valstybės archyvas patvirtina, kad paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini) mirusio J. V. turtą Šiaulių miesto pirmojo notarų biuro dokumentuose nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad J. V. nebuvo sudaręs testamento, palikimo niekas nėra priėmęs.

Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). LR civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01. Tačiau iki tol galiojusiame civiliniame kodekse buvo nustatyta iš esmės ta pati paveldėjimo tvarka. Civilinio kodekso 587 str. 2 d. buvo numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. buvo numatyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Civilinio kodekso 587 str. 5 d. buvo numatyta, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad po J. V. mirties pareiškėjo tėvas Z. V. priėmė mirusiojo palikimą, kadangi jam buvo žinoma ir apie mirusiojo teisę atkurti nuosavybę į žemės sklypą. Apie paveldėtą registruotiną turtą duomenų nėra, kadangi tokio turto nėra. Tačiau paprastai žmogus per gyvenimą yra įgijęs kitokio kilnojamojo turto, kurį neabejotinai paveldėjo pareiškėjo tėvas Z. V., kadangi matyti, jog rūpinosi ir atkurti mirusiojo turtines teises. Savaime suprantama šiuo metu, praėjus 30 metų, tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebeegzistuoja. Tačiau egzistuoja faktas, kad J. V. vardu, gerokai po jo mirties, 2002 m. yra įregistruotas žemės sklypas, kuris nebūtų įregistruotas, jei tuo nebūtų rūpinęsis pareiškėjo tėvas Z. V.. Iš Šiaulių apskrities viršininko 2002-11-11 sprendimo matyti, kad sprendimas skirtas J. V. turto paveldėtojams. Taigi, atkuriant nuosavybės teises valstybinės institucijos turėjo pagrindą laikyti, kad Z. V. yra J. V. turto paveldėtojas, kas įmanoma tik priėmus palikimą. Pareiškėjo tėvas pradėjo arba tęsė nuosavybės atkūrimo procedūrą po senelio mirties, rūpinosi senelio turtinių teisių likimu, jas realizavo, o tai rodo, kad pareiškėjo tėvas faktiškai priėmė palikimą po senelio mirties.

Be to, 2003-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1181-05-2003 taip pat konstatuota, kad pareiškėjo tėvas Z. V. teismo sprendimo priėmimo metu valdo kitą mirusio J. V. turtą ir yra priėmęs palikimą įstatymo nustatytu terminu. Tikėtina, kad į teismą dėl termino atnaujinimo buvo kreiptasi tik todėl, kad kitas valdomas turtas buvo kilnojamasis ir neregistruotinas, dėl ko Z. V. anksčiau net nebuvo poreikio kreiptis į notarą ir kelti paveldėjimo bylą. Tuo metu Z. V. pasirinko palikimo priėmimo termino atnaujinimo procedūrą, kuri galbūt buvo paprastesnė. Tačiau tai nepaneigia teismo tuo metu nustatytų aplinkybių apie palikimo (kitų mirusiojo daiktų) priėmimą laiku, valdymo būdu. Taip pat matyti, kad Z. V. pilnai įgyvendino mirusiojo teises, ko pagrindu mirusiojo vardu buvo įregistruotas žemės sklypas. Pažymėtina, kad ir žemės sklypą buvo galima pradėti valdyti tik atkūrus į jį nuosavybės teises, nes senelio mirties metu sklypas jam dar nepriklausė. Tuo tarpu turtinei teisei atkurti nuosavybę užvaldyti apskritai nereikalingi jokie papildomi veiksmai, kadangi tokia teisė egzistuoja savaime. Tad perėmus kitą mirusio J. V. turtą, tuo pačiu perimta ir turtinė teisė, kadangi palikimo priimti iš dalies negalima.

Tokiu atveju laikytina, kad daugiausiai pagrįstų teisių į mirusių asmenų turtą turi būtent pareiškėjas O. M.. Turtas valstybei turėtų atitekti išimtiniais atvejais, kadangi valstybė prie asmenų privataus turto įsigijimo neprisideda. Ginčą vertinti kitaip galbūt būtų galima nebent tokiu atveju, jei dar tik dabar būtų keliamas klausimas dėl teisių į žemės sklypą atstatymo.

Šiaulių regioninis valstybės archyvas patvirtina, kad niekas po J. V. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis darytina išvada, kad mirusio J. V. palikimą Z. V. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.