- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 2-1572-875/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-1572-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01422-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 128.2.
2015 m. rugpjūčio 24 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka spręsdamas E. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. P., turėdamas tikslą kreiptis dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso jam, t.y. E. P., išdavimo E. K. vardu, pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo prašo jį, E. P., laikyti tuo pačiu asmeniu – E. K. (taip suformuluota pareiškime).
Pareiškėjas nurodo, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), gyveno, augo ir mokėsi [Lietuvoje]. 1991 m. susiklosčius sudėtingai politinei situacijai išvyko į Vokietiją, nes baiminosi, kad jį gali pašaukti į Tarybinę Armiją, kurioje jau buvo tarnavęs. Vokietijoje pabėgėlių priėmimo punkte (duomenys neskelbtini) prisistatė E. K. vardu ir pavarde, nes bijojo grąžinimo į tuometinę Tarybų Sąjungą. Kuliko pavardę pasirinko, nes tuo metu buvo vedęs E. K.. Nuo tada visą laiką gyveno Vokietijoje, kur E. K. pavarde jam buvo išduoti dokumentai. Kaip E. K. jam leista nuolat gyventi Vokietijoje. (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus L. K., o (duomenys neskelbtini) – dukra V. K., kurie taip pat turi leidimą nuolatos gyventi Vokietijoje.
Pareiškėjas nurodo, kad Vokietijos pilietybės nėra įgijęs, jis tebėra Lietuvos Respublikos pilietis, tik užsienyje pakeitęs vardą ir pavardę, ir nori, kad taip pat ir Lietuvoje būtų oficialiai pakeistas jo vardas ir pavardė bei išduoti atitinkami asmens tapatybės dokumentai. Kad jis, E. P. ir E. K., yra vienas ir tas pats asmuo, gali paliudyti jo sesuo A. G., motina J. P. ir kiti asmenys. Be to, iš pareiškėjo nuotraukų lietuviškuose ir vokiškuose asmens tapatybės dokumentuose yra akivaizdu, kad E. P. ir E. K. yra vienas ir tas pats asmuo.
Pareiškimą priimti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal CPK 447 straipsnį, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti tik tuomet, kai i) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, ii) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir iii) negali kitokia, ne teismo tvarka gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Pareiškėjas, prisistatęs ir pasirašęs kaip E. P., pateikė nepatvirtintą 1996 [m.] jam išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Be to, pateikta nustatyta tvarka nepatvirtinta ir neišversta 2008 [m.] E. K. išduoto Vokietijos Federacinės Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir tokia pat nepatvirtinta, bet išversta Federacinės Žemės sostinės (duomenys neskelbtini) Civilinės ir viešosios tvarkos tarnybos Imigracijos skyriaus 2015 [m.] pažyma, kurioje nurodoma, kad E. K., gimęs 1965 [m.] Vilniuje, į Vokietijos Federacinę Respubliką pirmą kartą atvyko 1991 [m.], nuo to laiko nepateikė jokių asmens dokumentų, jo tapatybė nenustatyta, o asmeniniai duomenys gauti pagal asmens pateiktą informaciją. Taigi iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas E. P. vardo ir pavardės Vokietijos Federacinėje Respublikoje joje nustatyta tvarka nekeitė, o suklaidino tenykščius imigracijos pareigūnus prisistatydamas svetimu vardu bei pavarde ir taip gavo E. K. vardu išduotus vokiškus asmens tapatybės dokumentus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 ir 3 dalyse atitinkamai nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu, o fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką, o taip pat šių asmens duomenų bei tautybės keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 patvirtintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Žin., 2001, Nr. 56-2007; 2008, Nr. 126-4823).
Taisyklių 10 punkte įtvirtintas vardo keitimo pagrindas – pareiškėjui leidžiama keisti vardą, jeigu pasirinktas vardas atitinka jo lytį, neprieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Taigi, laikantis nurodytų sąlygų, vardas keičiamas vien pagal pareiškėjo pageidavimą. Tuo tarpu Taisyklių 11 punkte išvardintas baigtinis pavardės keitimo pagrindų sąrašas: turi pavardę, kuri žemina jo orumą ar yra nepatogi vartoti (1.1 punktas); nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę (11.5 punktas); nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (rūpintojo) pavardę (11.6. punktas); turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties (11.7 punktas); dalyvauja liudytojų apsaugos programoje (11.8 punktas); pasikeitė pavardę užsienio valstybėje (11.11 punktas); nori susitrumpinti pavardę, jeigu ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą (11.12 punktas).
Tik esant bent vienam iš Taisyklių 11 punkte išvardintų pavardės keitimo pagrindų pareiškėjas dėl pavardės keitimo turi kreiptis ne į teismą, o pagal Taisyklių 19 punktą į savo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrine baze, civilinės metrikacijos įstaigą. Jeigu pareiškėjas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas pateikiamas paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigai arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai. Kaip numatyta taisyklių 22, 24 ir 25 punktuose, vardui, pavardei, tautybei pakeisti yra užvedama byla, kuri baigiama nustatytos formos išvada dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo. Šioje civilinės metrikacijos įstaigos surašytoje išvadoje siūloma pakeisti vardą, pavardę, tautybę ar nekeisti jų. Išvada kartu su byla siunčiama Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministro įsakymu įgaliotas valstybės tarnautojas tvirtina arba atsisako tvirtinti išvadą. Išvados patvirtinimas ar atsisakymas patvirtinti išvadą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi pareiškėjas E. P., manydamas, kad jis vardą ir pavardę Vokietijos Federacinėje Respublikoje į naujus asmenvardžius E. K. pasikeitė teisėtai, dėl vardo ir pavardės pakeitimo gali kreiptis į atitinkamą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą Taisyklių 11.11 punkte nurodytu pagrindu. Tuomet civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti kompetentingų Vokietijos Federacinės Respublikos valdžios institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys vardo ir pavardės pakeitimą toje užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą turi būti pateikiami Taisyklių 5 punkte išvardinti dokumentai, o pagal Taisyklių 8 punktą užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Ypatingai pažymėtina, jog CPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas teismui nustatinėti juridinius faktus, kad asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodami liudijimai, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu. Tuo labiau teismas negali spręsti šių klausimų dėl užsienio valstybėje išduoto asmens tapatybės dokumento.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 443 straipsnio 1dalimi teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti E. P. 2015-08-17 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme.
Išaiškinti pareiškėjui, kad vardo ir pavardės pakeitimo klausimai spręstini kreipiantis į civilinę metrikacijos įstaigą, kaip glaustai aprašyta nutarties motyvuojamojoje dalyje.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.