Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-612-743/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
1-612-743/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Civilinis ieškovas
M. I.
Kaltinamasis
G. J., K. J., G. K.
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-612-743/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38206-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.7.2.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Ž. N., N. J.,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. I., jo atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui,kaltinamajam G. J., jo gynėjui advokatui V. P.,kaltinamajam K. J., jo gynėjui advokatui K. J.,kaltinamajai G. K., jos gynėjui advokatui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Skaistučių k., vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.

K. J. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. rugpjūčio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 10 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio (376,60 Eur) bauda;

2) 2015 m. spalio 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 9 dalis - 16 (šešiolika) parų arešto ir 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda;

3) 2016 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 16 dienų (šešiolikai dienų); vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

4) 2016 m. vasario 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1,4 dalis terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt0 mėnesių; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

5) 2016 m. birželio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 213 straipsnio 3 dalį 90 (devyniasdešimt) parų areštu; pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

G. K. , gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, teista:

1) 2015 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 153 straipsnį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J., K. J. ir G. K. , veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. liepos 28 d. apie 4.50 val. Lazdijų r. sav. Šventežerio sen. Janėnų k., G. K. nurodžius M. I., kad ji nori su juo susitikti, taip apgaule jį išviliojus iš namų, G. J. panaudojus psichologinį smurtą – pagrasinant supykti ant M. I. ir taip palaužus M. I. valią ir privertus jį ateiti prie automobilio BMW, valst. Nr. DHD650, K. J. apie 5.30 val., panaudojus fizinį smurtą, ranka suėmus už sprando ir įsodinus M. I. į automobilį, G. J. sudavus du smūgius jam per veidą, K. J. atėmus M. I. mobilųjį telefoną, nusivežė nukentėjusįjį į Lazdijų r. sav. Lazdijų sen. Skaistučių k., kur G. J. sodyboje, išlaipino iš automobilio ir K. J. panaudojus fizinį smurtą - sudavus du smūgius M. I. į veidą ir krūtinę, įsodino jį į kitą automobilį - ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vežėsi į Kalvarijos r. sav. Kalvarijos sen. Turlojiškės k., po to į Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. Gembašilio k., ir taip panaudodami psichologinį ir fizinį smurtą neteisėtai atėmė M. I. laisvę ir laikė jį savo valioje iki 13.20 val., kol nukentėjęs iš Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. Gembališkio k. esančio miško, pabėgo.

Be to, G. J. ir G. K., veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. liepos 28 d., laikotarpyje nuo 9 val. iki 11 val. Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. Gembašilio k. esančiame miške, prieš tai panaudojant smurtą neteisėtai atėmę nukentėjusiajam M. I. laisvę ir taip grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, G. K. tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią oraliniu būdu, nes G. K. atsigulus ant žemės, G. J. nurodymu, M. I. laižė G. K. lytinius organus, po to, G. K. panaudojus fizinį smurtą prie nukentėjusįjį – šokinėjant ant jo gulinčio, G. J., įvesdamas varpą M. I. į burną, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią oraliniu būdu.

Be to, G. K. 2017 m. liepos 28 d., laikotarpyje nuo 9 val. iki 11 val. Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. Gembašilio k. esančiame miške, tyčia du kartus spyrė klūpančiam nukentėjusiajam M. I. į veidą ir taip nesunkiai sutrikdė M. I. sveikatą dėl nosies kaulų lūžimo.

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 28 d. apie 4 val. ryto, jo namuose (duomenys neskelbtini), jam, G. K., jo draugei, begeriant alų, G. K. išsikalbėjo, kad M. I. su ja negražiai elgėsi, todėl jie nusprendė važiuoti pas M. I.. Jis prisikėlė sūnų K. J. ir jie visi – K. J., G. K., jos draugė E., L. ir jis, T. J. vairuojamu automobiliu ,,BMW“ išvažiavo pas M. I. į (duomenys neskelbtini) G. K. paskambino M. I. mobiliuoju telefonu, pasakė, kad ji atvyksta pas jį į namus, nes nori su juo susitikti, tačiau M. I. prie automobilio neatėjo. Tuomet G. K. jam perdavė savo mobilųjį telefoną ir iš jo jis pats paskambino M. I., jis liepė jam ateiti prie automobilio, paminėjo, kad jeigu jis neateis - susipyks. M. I. pasakė, kad ateina. Iš automobilio išlipo ir jo sūnus K. J.. Kas vyko lauke nematė, tačiau išlipus K. J., neužilgo į automobilį įlipo M. I., atsisėdo automobilio gale, priekyje, šalia vairuotojo atsisėdo K. J.. Pradėjus važiuoti, supykęs jis M. I. delnu sudavė smūgius į galvos sritį. T. J. juos visus pavežė iki Lazdijuose esančių elektros tinklų aikštelės, kur K. J. pasiėmė ,,VW Passat“ automobilį ir juo nuvažiavo į namus, o visus kitus T. J. vėl parvežė į jo namus Lazdijų r. sav. Skaistučių k. Netrukus pas jį atvažiavo S. R., kažkas pasiūlė vykti pas R. G.. S. R. atsisėdo už K. J. automobilio ,,VW Passat“ vairo ir visi nuvyko pas R. G.. K. R. G. automobilį pastebėjo prie jo merginos namų, nusprendė sustoti ir palaukti šalikelėje, kol jis važiuos į darbą. Sustojus automobiliui pamiškėje, išlipo iš automobilio, automobilyje liko tik miegantis K. J.. Išlipęs jis liepė M. I. laižyti G. K. ir jos draugės, kaip vėliau sužinojo E. G., batus, ant žemės pamatęs maišelį, merginoms liepė prispjaudyti ant jo ir M. I. liepė tai laižyti. N. R. G., nuvažiavo prie Rimiečių ežero, sustojo pavažiavus link pušynėlio ir visi išlipo iš automobilio. Sugalvojo išsikepti dešrelių, todėl L. užkūrė laužą, o S. su K. išvažiavo nupirkti dešrelių bei kažko išgerti. Jiems išvažiavus, jis liepė G. K. paeiti iki miškelio ir pakakoti, o jos išmatas M. I. reiks suvalgyti, tačiau ji sugrįžusi nuo miškelio pasakė, kad nenori kakoti. G. S. su nupirktu maistu, pradėjo kepti dešreles, jas bevalgant atėjo jo sūnus K. J. ir pasakė, kad reikia į darbą, todėl S. R. išvežė K. J., kartu su jais išvažiavo ir E. G., L. L., liko jis, G. K. ir M. I.. Jis liepė M. I. atsiprašyti G. K., M. I. atsiklaupus prieš G. K., ši jam įspyrė į veido sritį. Tuomet jis liepė G. K. nusimauti kelnes ir kelnaites, o M. I. liepė ją tenkinti oraliniu būdu. M. I. pakluso, G. K. atsigulus ant nugaros, pradėjo laižyti jai lytinius organus. Kiek palaižius, G. K. pasakė, kad gana, tad jis jai liepė atsistoti ir prišlapinti M. I. į burną, ką ji ir padarė. Po to jis liepė M. I. jį tenkinti oraliniu būdu, šis priėjo prie jo ir jam nusimovus kelnes, apžiojo jo varpą ir jį pradėjo tenkinti oraliniu būdu, kol jis galiausiai prišlapino M. I. į burną, bei ant veido. Po to jis parūkė ir liepė M. I. gultis ant žemės, o G. K. kojomis paspausti jam kaklą, ką ji ir padarė. Po to M. I. pabėgo. Gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, atsiprašė M. I., jis jam atleido, jis atlygino jam 1 000 Eur neturtinės žalos.

Šalies argumentai

K. K. J. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2017 m. liepos 28 d., naktį, jį iš miego prižadino tėvas G. J., paprašė, kad jis vyktų kartu su juo į Lazdijus, nes reikia parsivaryti jam priklausantį automobilį ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad be tėvo G. J., kieme yra G. K., E. G., L. L. ir T. J., kuris buvo atvykęs su automobiliu M. V. sulipo į T. J. automobilį ir nuvažiavo į Lazdijų m. Bevykstant į Lazdijus, G. K. pradėjo pasakoti, kad M. I. ją išvadino įžeidžiančiais žodžiais, todėl sugalvojo, kad reikia paskambinti M. I., šį išvilioti iš namų, o tuomet per Mantą susisiekti su R. G.. G. K. liepė paskambinti M. I. ir šį iškviesti iš namų, liepė nesakyti, jog ji yra su jais, o tiesiog pasakyti jam, kad ji su drauge. G. K. paskambino iš savo mobilaus telefono M. I. ir sutarė jog neužilgo ji privažiuos prie jo namų, o šis išeis. Privažiavo prie M. I. namų, G. K. išlipo iš automobilio, pamatė, kaip ateina M. I., tačiau pamatęs jų automobilį, jis apsisuko ir pabėgo atgal į namus. G. K. sugrįžusi pasakė, kad M. I. pabėgo. Tada G. J. liepė G. K. dark kartą paskambinti M. I., paėmė iš jos telefoną ir liepė M. I. ateiti pačiam, jeigu nenori pyktis. Netrukus jis pamatė ateinantį M. I., išlipo iš automobilio, priėjus M. I. liepė lipti į automobilį ir paėmęs jį už sprando įsodino į automobilį. Jis iš M. I. paėmė jo telefoną, išjungė ir atidavė tėvui G. J.. Tuomet visi nuvažiavo į Lazdijus, jis persėdo į savo automobilį ,,VW Passat“ ir dviem automobiliais vis grįžo pas juos į namus Lazdijų r. sav. Skaistučių k. Kieme, būdamas supykęs ant M. I., sudavė jam kelis kartus į veidą bei į pilvą. Tuomet visiems liepė vėl sėsti į jo automobilį ,,VW Passat“, nes norėjo nuvažiuoti pas R. G., kuris galėjo būti pas savo draugę (duomenys neskelbtini) Automobilį, jo paprašytas, vairavo S. R.. N. R. G. palaukti nuošaliau jo draugės namų, prie netoli esančio miškelio, kur R. G. vykstant ryte į darbą, būtų užtvėrę jam kelią. Pavažiavęs apie tris kilometrus S. R. sustojo prie šalikelėje esančio miškelio. Jis automobilyje užmigo. Atsibudo tik tuomet, kai buvo prie Rimiečio ežero, paprašė S. R., kad jis jį nuvežtų iki Marijampolės, nes jam reikėjo į darbą. Su jais išvažiavo ir L. L., E. G., tėvas su G. K. ir M. I. liko. Kas vyko kol jis miegojo – nežino. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido, jis jam atlygino dalį neturtinės žalos.

Kaltinamoji G. K. kalta prisipažino, paaiškino, kad 2017 m. liepos 28 d. su draugais gėrė brendį, susitarė susitikti su drauge E. G., kuri buvo su draugu L. L.. Ėjo pasivaikščiodami pro G. J. namus ir jis juos pakvietė prisijungti prie jų, ką ji su draugais ir padarė. Vėliau prie jų prisijungė ir K. J., kuris paprašė, jog ji paskambintų iš savo mobilaus ryšio telefono M. I. ir jį įkalbėtų su ja susitikti. Apie 5.30 val. ji paskambino M. I. ir pasakė, kad jis išeitų į lauką, pasakė, kad nori su juo pasimatyti. Automobiliui, kurį vairavo T. J., sustojus atokiau M. I. namų, ji išlipo ir ėjo link M. I. tam, kad šį atsivestų į automobilį, kuriame su juo norėjo pasikalbėti K. J., tačiau M. I. pamatė automobilį ir apsisukęs pradėjo bėgti link savo namų. Tada ji sugrįžo į automobilį, G. J. iš jos telefono paskambino M. I. ir liepė išeiti gražiuoju, jei nenori pyktis. M. I. išėjo, iš automobilio išlipo K. J., ką darė išlipęs nematė. M. I. įlipo į automobilį lydimas K. J., atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Pradėjus automobiliui važiuoti, G. J. delnu kelis sykius sudavė M. I. per galvą, tačiau dėl ko jam sudavė, nežino. Iš M. I. veido išraiškos suprato, kad šis yra labai išsigandęs, akyse matėsi ašaros, kažkuris iš Juodeškų paėmė iš M. I. jo mobilaus ryšio telefoną, K. J. pasakė, kad jį išjungia, kad niekas neskambintų. Visi grįžo pas J. į namus, ten atvažiavo kitas vyriškis, kuris vėliau juo vežiojo. Matė, kad kieme K. J. kelis kartus ranka sudavė M. I. per veidą ir pilvą. Netrukus K. J. visiems liepė lipti į automobilį ir važiuoti link Kalvarijos, kur pas draugę gali būti R. G.. Visi sulipo į automobilį, važiuojant automobiliu, K. J. liepė sustoti netoli R. G. draugės namų, kad ryte R. G. važiuojant į darbą jį galėtų sustabdyti ir su juo pakalbėti. Sustojo šalikelėje, pamiškėje, išlipo iš automobilio. Išlipus visiems iš automobilio, G. J. liepė M. I. klauptis ir bučiuoti jos ir jos draugės E. G. batus, ką jis ir padarė. Tuomet G. J. joms padavė kažkokį polietileninį maišelį, liepė joms prispjaudyti, tada jį padavė M. I. ir liepė laižyti, ką jis ir padarė. Vėliau G. J. liepė M. I. klauptis prie jos, ir numovęs jai kelnes bei kelnaites, liepė M. I. laižyti jos išangę, o pats stovėjo šalia jos ir laikė M. I.. Tada G. J. jai liepė atsigulti, o M. I. liepė laižyti jos lytines lūpas, M. I. taip ir padarė. Tuomet G. J. prasisegė savo kelnių užtrauktuką, liepė M. I. klauptis bei jį tenkinti oraliniu būdu: M. I. verkdamas nuėjo prie G. J., atsiklaupęs apžiojo jo varpą ir pradėjo ją laižyti. Prisimena, kad vienu metu ji atsistojo ir spyrė kelis sykius M. I. į veidą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis atsigulė ant nugaros. Tada ji užlipo ant M. I. kaklo, šis pradėjo kosėti, tai ji nulipo, M. I. atsistojo ir pradėjo bėgti nuo jų. Iš pradžių G. J. bandė vytis jį, tačiau jam nepavyko. Gailisi padariusi nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiojo su juo susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą Lazdijų r. sav. Janėnų k., kurioje buvo sustoję, kai laukė M. I., vietą, kurioje jis buvo įlaipintas į automobilį, taip pat parodė vietą Lazdijų r. sav. Skaistučių k., kur buvo G. J. sodyboje bei kurioje K. J. sudavė smūgius M. I. (t. 2, b. l. 159-168).

Nukentėjęs M. I. patvirtino, kad 2017 m. liepos 28 d. nakties metu, apie 5.30 val., jam paskambino G. K. ir pasakė, kad jis išeitų į lauką, nes seniai matė ir nori pasimatyti, pasakė, kad atvažiuoja su drauge. Jis išėjo į lauką, prie mokyklos aikštelės ir krūmuose pasislėpė, nes nežinojo kas su G. K. atvažiuoja. Būdamas krūmuose, pamatė juodą BMW automobilį, aplink lauke žmonių nesimatė, bet automobilio priekyje sėdėjo du vyrai, tad grįžo namo. Tada iš G. K. telefono jam paskambino G. J. ir liepė išeiti, pasakė, kad jeigu neišeis, tai teks pyktis. Bijodamas jis išėjo, nuėjo prie automobilio, už kurio vairo sėdėjo T. J.. Iš automobilio išlipo K. J. ir užspaudęs kaire ranka jam už kaklo jėga nusivedė toliau nuo mašinos, pradėjo priekaištauti, kodėl jis bendrauja su R. G. ir jėga įsodino jį į automobilį, prieš tai liepdamas atiduoti savo telefoną, kurį iš karto G. J. liepė išjungti. Jis aktyviai nesipriešino, nes bijojo smurto, J. pažinojo, nes buvo pas juos dirbęs ir iš jų pabėgęs. A. G. J., sėdėjęs jam iš kairės, ranka sudavė jam du smūgius į dešinę galvos pusę. Netrukus atvažiavo į G. J. sodybos kiemą, kur K. J. kalbėjo telefonu su R. G., po to liepė jam paprašyti R. G., kad šis atvažiuotų jo pasiimti iš Juodeškų kiemo ir jam sudavė smūgius į kairį šoną bei į galvos sritį. Tuomet atėjo G. J., liepė visiem sėsti į automobilį ir važiuoti į(duomenys neskelbtini) pas R. G.. P. S. k., K. J. liepė sustoti šalikelėje, miške, kur ketino palaukti, kol R. G. važiuos ryte į darbą. Sustojus, visi, išskyrus K. J., kuris užmigo, išlipo iš automobilio. G. J., pamatęs ant žemės gulinčią polietileninę pakuotę, kurioje supakuojami plastikiniai alaus buteliai, liepė ją jam paimti, E. G. ir G. K. liepė prispjaudyti į šią pakuotę, o jam liepė tai valgyti, ką jis ir darė, nes labai bijojo. Vėliau nuvažiavo į Rudaminą maisto, po to, apie 9 val. sustojo prie upės. Ten G. J. jam liepė bučiuoti ir laižyti E. G. ir G. K. batus, ką jis ir darė. Vėliau G. J. liepė važiuoti į mišką, kur jį, G. K. ir G. J. paliko, o visi kiti išvažiavo nupirkti dešrelių. Miške G. J. liepė jam atsiprašyti G. K., jis atsiklaupęs atsiprašė, o tuo metu G. K. jam spyrė keturis kartus į dešinę veido pusę. Tada G. J. liepė G. K. nusimauti kelnes ir kelnaites, o jam liepė Gretą patenkinti oraliniu būdu - laižyti jos lytinius organus. Kai G. K. pasakė, kad jau gana, tada G. J. liepė jam laižyti jos užpakalį, dar vėliau jį G. K. apšlapino, buvo užlipusi ant jo ir šokinėjo. Tuomet G. J. nusimovė sportines kelnes, išsitraukė savo lytinį organą ir liepė jam jį čiulpti. Jis tai darė kurį laiką, sperma neišsiliejo, tačiau G. J. jam šlapinosi į burną. Vėliau nutaikęs progą jis pasiėmė telefoną ir pabėgo. G. J. ir K. J. atlygino jam padarytą neturtinę žalą, jokių pretenzijų jiems neturi, su G. K. susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo kaltinamiesiems paskirti kuo švelnesnę bausmę (t. 1, b. l. 7-16, 43-45, 51-53, 69-71).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą - Lazdijų r. sav. Šventežerio sen. Janėnų k. Dusios g. 7, kur netoliese gyvenamojo namo sustojo T. J. vairuojamas BMW, vietą, kurioje buvo įsodintas į automobilį, parodė vietą prie G. J. namų Lazdijų r. sav. Skaistučių k., kur jam stovinčiam K. J. sudavė smūgius į galvą bei krūtinę, vietą, kur liepiamas G. J. jis tenkino jį ir G. K. oraliniu būdu (1 t., b. l. 72-80).

L. T. J. patvirtino, kad 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje, apie 3 val. nakties, Lazdijų m. Kauno g. pamatė stovintį K. J. automobilį ,,VW Passat“, kuriame sėdėjo G. J., dvi panelės bei jaunuolis, kurių nepažinojo. G. J. jo paprašė juos pavežioti, jis sutiko ir G. J. prašymu nuvežė jį į namus Lazdijų r. sav. Skaistučių k., pasiėmė K. J. ir važiavo link Lazdijų. Pakeliui kažkas jam pasakė, kad važiuotų į Lazdijų r. sav. Janėnų k., pas M. I., kurį pažinojo. Nuvažiavus prisimena, kad kažkuriuo metu K. J. išlipo iš automobilio, netrukus į automobilį įlipo ir M. I.. Tuomet jis pasakė, kad daugiau negali vežioti, nes jam reikia į darbą, be to, keleivių automobilyje buvo per daug. Tuomet kažkas pasakė, kad juos nuvežtų į Juodeškų sodybą ir paliktų. Važiuojant jis K. J. išleido Lazdijų m. Kauno g. prie jo automobilio, o visus kitus nuvežė pas G. J. į sodybą ir ten paliko. Kas vyko automobilyje važinėjant, detaliai negali pasakyti, kadangi jis vairavo, todėl kas vyksta salone nematė (t. 1, b. l. 108-109).

L. S. R. patvirtino, kad 2017 m. liepos 28 d., ryte, apie pusę šešių, jam paskambino G. J. ir paprašė jį pavežti. Jo draugė jį nuvežė pas G. J. į namus ir ten paliko. Ten rado G. J., M. I., E. G., jos draugę, K. J. ir L. L., kažkokio konflikto kieme nematė. G. J. pasiūlė nuvažiuoti prie upės, todėl jie visi susėdo K. J. automobilį ,,VW Passat“, kurį vairavo jis ir K. J. nurodymu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) k., kur sustojo šalikelėje, apie 3 km atstumu nuo Sūsninkų k. sankryžos. Visi išlipo, K. J. miegojo automobilyje, vėliau pavažiavo link upės (kanalo), sustojo miškelyje, buvo apie 9 val. Kadangi sugalvojo išsikepti dešrelių jis nuvažiavo jų pirkti, grįžę užkūrė laužą, kepė dešreles. Po kurio laiko E. G. draugė pradėjo priekaištauti M. I. dėl jo elgesio su ja, liepė klauptis ir atsiprašyti, bučiuoti batus, o vėliau spyrė M. I. į veidą. Miškelyje užtruko iki dviejų valandų, kurį laiką M. I. su ta mergina buvo nuėję nuošaliau į mišką, ką ten jie darė nežino. Apie 11 val. prabudo K. J. ir paprašė, kad jis jį nuvežtų į Marijampolę dėl darbo reikalų, jis sutiko, su jais išvažiavo L. L. ir E. G., o G. J. su ta mergina ir M. I. liko miške (1 t., b. l. 86-90).

L. L. Lapaitis patvirtino, kad 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje, galėjo būti ketvirtadienio naktis į penktadienį, apie 2 val. nakties, prie stotelės Rudaminoje susitiko su drauge E. G., kuri atėjo su drauge G. K., kurios anksčiau nepažinojo. Bevaikščiodami priėjo prie G. J. namų Lazdijų r. Skaistučių k., G. J. pakvietė prisijungti prie jo, visi važiavo į Lazdijus pirkti cigarečių, vėliau persėdo į BMW automobilį, kurį vairavo kažkoks jaunuolis, grįžo pas G. J. į namus, prikėlė K. J. ir visi kartu važinėjo po Lazdijus ir vartojo alų. B. G. K. paskambino M. I., girdėjo, kaip ji siūlė jam susitikti, suprato, kad sutiko, nes jie nuvažiavo pas M. I. ir sustojo netoli jo namų. Po kurio laiko M. I. įlipo į automobilį, K. J. paėmė iš M. I. telefoną. Važiuojant automobiliu buvo susispaudę, jautė, kad kažkas stumdosi, atsisukęs pamatė, kaip G. J. su delnu sudavė M. I. per galvą, jis susiėmė už galvos. Vėliau, kai jie buvo Juodeškų kieme ir išlipo iš automobilio BMW jis matė, kaip prie M. I. priėjo K. J. ir sudavė jam delnu per veidą vieną kartą įspyrė. Vėliau juos vežiojo S. R., kažkuriuo metu jis buvo sustojęs kažkur kelio pakraštyje, jie buvo išlipę ir jo automobilio ir jis matė, kaip M. I. atsiklaupęs laižė G. K. batus, bučiavo jai kojas, nes jam tai daryti liepė G. J.. G. J. taip pat liepė merginoms spjaudyti į kažkokį krepšelį, po to liepė M. I. tai laižyti. Vėliau nuvažiavo į Rudaminą maisto ir alaus, nuvažiavo prie upės, kur miškelyje užkūrė laužą, kartu su S. R. jis buvo išvažiavęs pirkti dešrelių, kai grįžo kepė dešreles, vėliau nuo išgerto alaus pasijuto apgirtęs ir nuėjo į automobilį pamiegoti ir pabudo tik prie namų (t. 1, b. l. 92,93).

Liudytoja E. G. patvirtino, kad 2017 m. liepos 28 d., naktį, su pažįstamu L. L., G. K. užėjo pas G. J., su kuriuo nuvažiavo į Lazdijus, vėliau persėdo į automobilį BMW, kurį vairavo asmuo vardu T. su kuriuo važiavo pas M. I. į Lazdijų r. sav. Janėnų k., kur M. I. įsėdo į automobilį. N. T. pasakė, kad jų daugiau vežioti negali ir parvežė pas G. J. į Lazdijų r. sav. Skaistučių k. Vėliaus atvažiavo S. R. ir toliau juos vežiojo, kažkokių konfliktų ji nematė. Su S. R. nuvažiavo prie upelio, kurį vadina Rimiečio upe, sustojo netoliese esančiame miškelyje. Kažkas pasiūlė išsikepti dešrelių, todėl S. R. su automobilyje miegančiu K. J., nuvažiavo pirkti dešrelių, o ji su G. K., M.I. L. L. ir G. J. liko kurti laužą. Bekuriant laužą, G. K. pradėjo reikšti pretenzijas M. I. dėl jo elgesio, todėl G. J. liepė M. I. jai laižyti jos batus. Po kažkiek laiko ji pamatė, kaip G. K. guli ant žemės ant nugaros, M. I. pridėjęs veidą prie jos, žemiau juosmens, kažką jai darė. Kai po kurio laiko G. K. sugrįžo, ji paklausė, ką ji ten su M. I. veikė, tačiau jai ji nieko neatsakė, o M. I. atrodė apsiverkęs, ties kairia akimi buvo paraudę. Po kurio laiko ji išvažiavo namo. Tos pačios dienos vakarą, pas ją į namus atėjusi G. K. pasakė, kad gali būti, kad M. I. laižė jos lytinius organus, bet ji buvo labai neblaivi (t. 1, b. l. 95-97).

L. R. G. patvirtino, kad draugauja su mergina, su kuria anksčiau draugavo K. J., todėl K. J. dėl to yra nepatenkintas. Prisimena, kad liepos 28 d. naktį, jam paskambino K. J., pradėjo priekaištauti, po to perdavė telefoną M. I., liepė jam sakyti, kad per jį Mantą I. J. kankina. Iš M. I. balso suprato, kad jie tikrai kažką negero jam daro, nes girdėjo kad yra suduodami smūgiai, o M. I. prašo baigti, verkia. Vėliau kalbėjo su G. J., jis papriekaištavo, kad skriaudžia bejėgį M. I., G. J. pasakė, kad jis turi atvažiuoti pasiimti M. I., nes kitaip M. I. bus blogai. Jis neturėjo kantrybės daugiau jų klausytis ir padėjo ragelį. Tos pačios dienos popietę, jam į mobilųjį telefoną paskambino M. I. ir pasakė, kad ką tik pabėgo nuo Juodeškų (t. 1, b. l. 102,103).

Liudytoja I. Č. patvirtino, kad M. I. yra jos giminaitis. Jis anksčiau dirbo pas J., ten gyveno, tačiau pabėgo iš šių namų, kadangi jį vertė sunkiai dirbti fizinius darbus. M. I. apsigyveno prie pat jos namų, esančių Lazdijų r. Janėnų k., šalia esančiame daugiabutyje. 2017 m. liepos 28 d. paryčiais, maždaug apie 5 val. ryto ji išgirdo kaip pro jos namus pravažiavo automobilis, o netrukus išgirdo ir kalbančius žmonių balsus. Atsikėlusi iš lovos nuėjo prie lango pasižiūrėti ir pamatė, kaip nuvažiuoja nuo daugiabučio tamsios spalvos BMW automobilis. Neužilgo pas juos į namus atėjo kaimynas Ž. J., pasakė, kad ryte iš namų M. I. išsivežė J., pats M. I. jam skambino ir pasakė, kad jį J. nori išsivežti, tačiau kol jis išėjo į kiemą M. I. jau buvo J. išsivežęs. Jis taip pat pasakė, kad pažįsta J. ir žino, jog tai blogi žmonės ir jeigu jau išsivežė M. I., tai jam tikrai kažkas blogai bus. Po šių žodžių, ji taip pat paskambino M. I. į mobilųjį, tačiau telefonas jo buvo išjungtas. Jai pasidarė neramu, nes kaimynas pasakė, kad M. I. jie nepaleis, todėl reikia jo važiuoti ir ieškoti. Ji su Ž. J. nuvyko pas J. į namus, bet namuose rado tik J.žmoną. Vėliau gavo telefono numerį to jaunuolio, kuris J. vežiojo su BMW automobiliu, kuris patvirtino juos vežiojęs ir davė K. J. telefono numerį. Ji paskambino gautu numeriu, atsiliepė K. J., paklausus kur yra M. I., šis ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir išjungė telefoną. Sugrįžus namo, maždaug apie 14.00 val. išgirdo skambutį ir pamatė, kad jai skambina M. I., kuris paprašė padėti, nes pabėgo nuo Juodeškų, kad jis yra prie Rimiečio ežero, tačiau jeigu jis jį pagaus, tai užmuš. Tuomet ji vyko link Lazdijų, ją aplenkė policijos ekipažas, ji važiavo paskui jį ir rado M. I. stovintį prie kelio, esančio netoli Rimiečio ežero, o šalia jo ir policiją. M. I. buvo visas šlapias (t. 1, b. l. 105,106.)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Lazdijų r. Gembašilio k., miške rasta laužavietė, guminės šlepetės, skardinė alaus, nuorūkos (t. 1, b. l. 18-27).

Savanoriškų daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai patvirtina, kad iš M. I. paimti jo įvykio metu dėvėti rūbai - kelnės, džemperis ir marškinėliai; apžiūrėjus nustatyta, kad priekinė kelnių dalis, džemperis, marškinėliai supurvinti (t. 1, b. l. 168-176).

Telekomunikacijų tinklais perduodama informacija patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo M. I. mobiliojo ryšio telefono, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. K. mobiliojo ryšio telefono, abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota 29 kontaktai: pirmas skambutis iš G. K. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) į M. I. abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) , užfiksuotas 2017-07-28 4.56 val. o paskutinis skambutis - 2017-07-28 5.32 val.; pokalbių metu M. I. numeris jungėsi prie bazinių stočių priklausančių UAB „TELE2“ 319D, esančios Lazdijų r. Seirijų sen. Miesto kolonijos k. ir 932B esančios adresu Lazdijų r. Metelių k., į kurios veikimo zoną patenka M. I. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ; M. I. abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , 2017-07-28 laikotarpyje nuo 6.02 val. iki 13.25 val. prie jokių bazinių stočių (bokštų) nesijungė; M. I. telefonas, Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 13.27 val. iki 13.43 val. keturis kartus kontaktavo su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. Č.; nustatytas M. I. telefono kontaktas su nenustatytais abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , jungtasi prie bazinių stočių priklausančių UAB „TELE2“ 757B, esančios Marijampolės r. Būriškių k. ir 553A, esančios Lazdijų r. Šeštokų mstl., į kurių veikimo zoną patenka Rimiečio ežero teritorija, esanti Lazdijų r. (t. 1, b. l. 115,126,127,139; t. 3, priedas Nr. 1).

Pažyma patvirtina, kad automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, savininkai UAB ,,Mogo LT“ ir K. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 118,119).

Specialisto išvada nustatyta, kad M. I. nustatytas galvos sumušimas ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas bei nosies kaulų lūžimas; sužalojimai padaryti veikiant galvą ir krūtinės ląstą kietais bukais žalojančiais daiktais, sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 195,196).

Dėl neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnis)

Neteisėtas laisvės atėmimas – neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas jį pagrobiant, uždarant ar laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Tai gali būti padaroma panaudojant fizinę jėgą, grasinimus, apgaulės būdu.

Iš aukščiau aptartų kaltinamųjų parodymų matyti, kad kaltinamieji siekė susitikti su M. I. (dėl jo elgesio su G. K., dėl R. G. prisiviliojimo). Kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina ir tai, kad šį siekį kaltinamiesiems pavyko realizuoti tik tuomet, kai G. K., apgaule, nurodydama M. I., kad ji norinti su juo pasimatyti, pakvietė nukentėjusįjį, o G. J., pasinaudodamas G. K. telefonu, pagrasino M. I., kad šis sulauks nemalonumų, jeigu neateis su jais susitikti. Atėjęs nukentėjęs į T. J. vairuojamą automobilį BMW įsodintas panaudojant fizinę jėgą – K. J. jį suėmus už sprando ir įsodinus į automobilį. Iš kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo L. L. parodymų matyti ir tai, kad automobilyje iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas, siekiant sutrukdyti jam pasikviesti pagalbą, o įlaipintam nukentėjusiajam G. J. sudavė ir du smūgius per veidą. Šios aplinkybės kaltinamiesiems leido spręsti, kad nukentėjęs nenori su jais susitikti ir automobilyje yra prieš jo valią. Kaltinamieji nukentėjusįjį laikė prieš jo valią nuo 5.30 val. iki 13.20 val., kol nukentėjusiajam pavyko pabėgti ir pasikviesti pagalbą, laikymo momentu K. J. nukentėjusiajam sudavė ir du smūgius į veidą bei krūtinę. Iš nukentėjusiojo, liudytojos I. Č. parodymų matyti, kad M. I. yra anksčiau dirbęs pas J., dėl sunkaus fizinio darbo bei darbo, nukentėjusiajam keliančio abejones dėl jo teisėtumo, jis iš Juodeškų buvo pabėgęs, todėl jų bijojo.

Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti įrodytu, kad M. I. laisvė pasirinkti savo buvimo vietą buvo suvaržyta, nes, apgaule ir grasinimais jį išviliojus iš namų, panaudojus fizinį smurtą ir įsodinus jį į automobilį, fizinį smurtą naudojant ir toliau, G. K., K. J. ir G. J. suvaržė jo laisvę ir laikė jį jų pageidaujamoje vietoje, nes atlikdami šiuos veiksmus jie suvokė, kad taip jie neteisėtai žmogų prieš jo valią pagrobia, perkelia į kitą vietą, ten laiko ir to nori. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad šie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip neteisėtas laisvės atėmimas neesant žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, kai tai padaryta panaudojant fizinį smurtą, todėl kvalifikuotini pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kaip padaryti bendrininkų grupe, nes objektyvioji nusikalstamos veikos pusė realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais.

Kaltinamosios G. K. gynėjo argumentai, kad jo ginamoji neatliko jokių veiksmų atimant nukentėjusiajam laisvę, atmestini kaip nepagrįsti. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tik G. K. panaudojus apgaulę prieš nukentėjusįjį, jis buvo išviliotas iš namų prie automobilio.

Kaltinamųjų veiką kvalifikuojant pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nurodyti ir kaltinamųjų veiksmai, kai jie, neteisėtai atėmę nukentėjusiojo laisvę, jį žemino ir iš jo tyčiojosi, liepdami laižyti apspjaudytą polietileninę pakuotę, versdami bučiuoti batus, apšlapindami nukentėjusįjį, koja spausdami jam kaklą, tačiau šie veiksmai nėra neteisėtą laisvės atėmimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl jie iš kaltinimo pašalintini.

Dėl seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnis)

Kaltinamieji G. J. ir G. K. dėl šios nusikalstamos veikos kaltais prisipažino, nurodė, kad liepė nukentėjusiajam laižyti G. K. lytinius organus, apžioti G. J. lytinį organą ir taip tenkinti jų lytinę aistrą oraliniu būdu. Jų parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, kiekvieno iš jų veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo, liudytojų L. L., E. G. parodymai. Aptarti įrodymai kartu su kaltinamųjų duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad G. J. ir G. K., veikdami bendrai, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip pat panaudoję fizinį smurtą prie nukentėjusįjį, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią oraliniu būdu, todėl jų veika kvalifikuotina kaip seksualinis prievartavimas padarytas bendrininkų grupe pagal BK 150 straipsnio 2 dalį.

Iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nukentėjęs seksualiai prievartautas po to, kad S. R. buvo išvažiavęs nupirkti dešrelių. Iš liudytojo S. R. parodymų matyti, kad tai galėjo būti laikotarpyje nuo 9 val. iki 11 val., todėl kaltinimas šioje dalyje patikslintinas.

Kaltinime kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė nurodyta tai, kad išžaginimas padarytas nukentėjusiajam atimant galimybę priešintis ir esant bejėgiškos būklės. Atėmimas galimybės priešintis suprantamas kaip veiksmai, kai žmogui atimama laisvė, jis uždaromas į patalpą, iš kurios negali pasikviesti pagalbos, kai nukentėjęs asmuo surišamas, apsvaiginamas vaistais, alkoholiu, narkotikais, užhipnotizuojamas ar pan. Bejėgiškumo būklė – tokia asmens būsena, kai dėl savo fizinės ar psichinės būklės (pvz., fizinių trūkumų, psichinės ligos, kitokios liguistos arba nesąmoningos būsenos) jis negali suprasti savo ar kaltininko daromų veiksmų pobūdžio ir reikšmės arba negali pasipriešinti kaltininkui. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo bejėgišką būklę ar aplinkybę, kad jam buvo atimta galimybė priešintis. Atsižvelgus į tai, šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos.

Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdi ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, paprastai, pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąja angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužes 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–252/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, kad stovinčiai G. K. M. I. palaižė užpakalį, negali būti pripažinta lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sąlyčio būdu, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnis)

Kaltinamoji G. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo, liudytojo S. R., kaltinamojo G. J. parodymai. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad dėl kaltinamosios spyrių į veidą nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio. Aptarti įrodymai kartu su kaltinamosios duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad G. K. tyčia spyrė nukentėjusiajam į veidą ir taip jam nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl jos veika kvalifikuotina kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Iš liudytojo S. R. parodymų matyti, kad tai buvo jiems kepant dešreles, t. y. laikotarpyje nuo 9 val. iki 11 val., todėl kaltinime nusikalstamos veikos laikas patikslintinas.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Nukentėjęs M. I. pareiškė 3 000 Eur dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų (t. 1, b. l. 82).

2018 m. liepos 5 d. nukentėjęs ir civilinis ieškovas M. I. pateikė prašymus, kuriuose nurodo, kad kaltinamieji G. J. ir K. J. jam visiškai atlygino neturtinę žalą sumokėdami po 1 000 Eur, todėl jų dalyje civilinio ieškinio atsisako (t. 4, b. l. 26,27). Taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad su kaltinamąja G. K. susitarė dėl 1 000 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo, todėl prašo jų taikos sutartį patvirtinti (t. 4, b. l. 24,25).

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kadangi BPK nereguliuoja civilinio ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties sudarymo klausimų, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio arba sudaryti taikos sutartį (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė arba jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino (CPK 293 straipsnio 4,5 punktai).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad civilinio ieškovo M. I. atsisakymas ieškinio bei pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, todėl jie priimtini ir patvirtintini (CPK 42 straipsnio 2 dalis), o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4, 5 punktai).

Dėl bausmės paskyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

G. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių (BK 146 straipsnio 2 dalis) yra nesunkus, o kitas (BK 150 straipsnio 2 dalis) priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), savo tyčią visiškai realizavo. G. J. laikytinas neteistu (t. 3, b. l. 114,115), tačiau 2016 m. vasario 17 d. nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką – neteisėtą laisvės atėmimą ir nesunkų nusikaltimą - viešosios tvarkos pažeidimą (t. 3, b. l. 116-128), šį kartą padarė ne tik neteisėtą laisvės atėmimą, bet dar ir sunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 129,130), todėl pripažintina, kad yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti visuomenėje priimtų teisės normų, o vėliau padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą yra sunkesnės. Nusikalstamos veikos buvo įžūlios, jos tęsėsi apie aštuonias valandas, jų metu nukentėjęs buvo žeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi, prie šių nusikalstamų veikų G. J. aktyviai prisidėjo, duodamas įvairius nurodymus bendrininkams ir pačiam nukentėjusiajam. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2,3 punktai). Kaltinamasis iš dalies darbingas (t. 3, b. l. 87), dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, ramaus būdo, laiku ir kokybiškai atliekantis darbą (t. 4, b. l. 30), su nukentėjusiuoju atkūrė socialinę taiką, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės (t. 4, b. l. 26). Įvertinus visas šias aplinkybes, G. J. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, didesnė nei kitiems bendrininkams, nes tik tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

K. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), savo tyčią visiškai realizavo. K. J. teistas šešis kartus (t. 2, b. l. 36-43), teistumai neišnykę ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, kaltinamas padaręs analogišką nusikalstamą veiką, už kokią nuteistas ir 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu – neteisėtą laisvės atėmimą (t. 2, b. l. 79-93), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 104-109). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. J. sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus, nesilaiko visuomenėje priimtų teisės normų. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). K. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, todėl tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2,3 punktai). Kaltinamasis dirba (t. 2, b. l. 115), darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, atkaklus, gebantis operatyviai priimti sprendimus, tvarkingas ir pareigingas vairuotojas (t. 4, b. l. 31), bendruomenė neturi nusiskundimų dėl jo elgesio (t. 2, b. l. 113), su nukentėjusiuoju atkūrė socialinę taiką, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės (t. 4, b. l. 27), jo veiksmai nebuvo intensyvūs, prisidėjo tik prie vienos nusikalstamos veikos. Įvertinus visas šias aplinkybes, K. J. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tik tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

K. J. nusikalstamą veiką padarė 2017 m. liepos 28 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu, kai 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, todėl skirtina bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu.

G. K. padarė tris tyčinius nusikaltimus, du iš kurių (BK 138 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 2 dalis) yra nesunkūs, o vienas (BK 150 straipsnio 2 dalis) priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalis), savo tyčią visiškai realizavo. G. K. teista už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 174,175), atlikusi laisvės apribojimo bausmę vėl padarė naują nusikaltimą, todėl pripažintina, kad ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė, kaltinamoji nėra linkusi laikytis teisės normų. Nusikalstamos veikos buvo įžūlios, jos tęsėsi apie aštuonias valandas, jų metu nukentėjęs buvo žeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi, jos veiksmais nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau G. K. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji ugdymo įstaigos charakterizuojama kaip laiku atliekanti užduotis ir už jas atsiskaitanti, tačiau linkusi praleisti pamokas (t. 2, b. l. 191), bendruomenės charakterizuojama kaip stokojanti atsakomybės ir pareigingumo (t. 2, b. l. 194), nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 186), jos vaidmuo padarant nusikalstamas veikas nebuvo svarbiausias, ji klusniai vykdė G. J. duodamus nurodymus, jai diagnozuotas įgimtas intelekto deficitas, lengvas protinis atsilikimas (t. 3, b. l. 30-33), su nukentėjusiuoju atkūrė socialinę taiką, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės (t. 4, b. l. 24). Įvertinus visas šias aplinkybes, G. K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tik tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

G. J. ir G. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (BK 3 straipsnio 1 dalis).

G. J. ir K. J. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamieji padarė tyčinius nusikaltimus, jų padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamųjų veiksmai nepasireiškė intensyviu smurtu, K. J. dalyvavo tik vienoje nusikalstamoje veikoje, G. K. vaidmuo bendrininkų grupe atliktose nusikalstamose veikose buvo antraeilis, todėl šiuo požiūriu veikos ir jas padariusių asmenų pavojingumas nėra didelis, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, išsakė poziciją, kad kaltinamieji, apskritai, būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes, jam padaryta neturtinė žala iš dalies atlyginta, susitarta dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamieji G. J. ir K. J. dirba, po šių nusikalstamų veikų kitų teisės pažeidimų kaltinamieji nepadarė, G. J. laikytinas neteistu. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jų elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamųjų veiksmais pažeista asmens laisvė ir teisė į seksualinį neliečiamumą, jiems skirtinos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri nustatoma minimaliais gyvenimo lygio dydžiais (BK 71 straipsnis) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (BK 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), tačiau kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė 2017 m. liepos 28 d., todėl jų atžvilgiu taikytina nusikalstamos veikos metu galiojusi poįstatyminio akto redakcija – 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 redakcija, kuria nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas MGL dydis – 37,66 Eur (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

G. J. paskirtos kardomosios priemonės – 5 000 Eur užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (t. 3, b. l. 94-109), K. J. (t. 2, b. l. 31,33) ir G. K. (t. 2, b. l. 169-171 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) tamponai su M. I. seilių mėginiais, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Alytaus AVPK) (t. 1, b. l. 29-34), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) M. I. drabužiai (sportinės kelnės, džemperis, marškinėliai), saugomi Alytaus AVPK) (t. 1, b. l. 168-171, 178-180), grąžintini savininkui M. I. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) G. J. trumpikės, saugomos Alytaus AVPK (t. 1, b. l. 164, 178-180), grąžintinos savininkui G. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 4) G. K. drabužiai (kelnės, palaidinė, kelnaitės, liemenėlė), saugomi Alytaus AVPK (t. 1, b. l. 165-180), grąžintini savininkei G. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietu­vos Respubli­kos BK 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti G. J. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, G. J. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimt) minimalių gyvenimo lygių dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą bei įpareigoti G. J. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 12806117) paėmimą ir 5 000 Eur užstatą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatą, įmokėtą 2017 m. rugsėjo 29 d., grąžinant užstato davėjui – V. P..

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 146 straipsnio 2 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, K. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi paskirtas bausmę subendrinti su 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, K. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. liepos 30 d. (dvi paras).

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą bei įpareigoti K. J. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir nustatyti G. K. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 1 (vieno) minimalaus gyvenimo lygio dydžio (37,66 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą bei įpareigoti G. K. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti G. K. ir M. I. 2018 m. liepos 5 d. taikos sutartį, kuria jie susitarė, kad: G. K. padarytą neturtinę 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) žalą M. I. atlygina per 20 (dvidešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokamais 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio periodiniais mokėjimais grynais pinigais arba pervedant juos į M. I. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki atsiskaitomojo mėnesio paskutinės dienos.

Civilinį procesą pagal M. I. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) tamponus su M. I. seilių mėginiais, sunaikinti; 2) M. I. drabužius (sportinės kelnės, džemperis, marškinėliai), grąžinti savininkui M. I.; 3) G. J. trumpikes, grąžinti savininkui G. J.; 4) G. K. drabužius (kelnės, palaidinė, kelnaitės, liemenėlė), grąžinti savininkei G. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė