- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-435-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12573-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- L. D.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Nijolės Žimkienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. D. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesius.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., L. D. paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus miestyo apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio paskelbimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu L. D. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą 2017 m. kovo 14 d. laikotarpiu nuo 12.55 val. iki 13.20 val. dirbdamas pagal 2017 m. vasario 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“ kasininku-pardavėju, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas materialiai atsakingas pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pirkėjams atsiskaitant už prekes dalį pinigų, gautų iš įvairių pirkėjų, įdėdavo į kasos aparatą, o kitą dalį pasiimdavo sau, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį 498,10 eurų vertės turtą, tuo UAB „Maxima LT“ padarydamas 498,10 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais L. D. padarė LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. D. prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kadangi paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė neseniai sulaukęs 18 metų bei jo materialinė padėtis buvo bloga.Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į tai, kad nebuvo patirta didelė turtinė žala. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. D. ir jo gynėjas skundą palaikė bei prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas
Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės yra pagrįstas ir teisėtas.Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl pagal apeliantą paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. D. bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. (Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str.) Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė apeliantui L. D. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam L. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d., pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu , buvo teistas 2 kartus , šiuo metu yra teistas jau 10 kartų (daugiausiai už analogiškas veikas), skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą , todėl, apeliacinės instancijos nuomone, jam pagrįstai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė . Taip pat jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugumu iš jų už analogiškus mažesnės apimties pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nevertina savo poelgių kritiškai, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei yra linkęs nusikalsti.Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam L. D. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis LR BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam L. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė L. D. nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, todėl keisti ją švelnesnėmis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra. Apelianto L. D. nurodyti argumentai dėl jo jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, nėra vada švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinė instancija atkreipia dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme yra arti tokios bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje, vidurkio ir dar labiau ją švelninti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo L. D. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo L. D. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.