Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aibės logistika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-281-622/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aibės logistika“ skundą dėl kreditorių susirinkimų panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telenas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi UAB ,,Telenas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“.

Pareiškėjas UAB „Aibės logistika“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti BUAB „Telenas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012-03-15, visus priimtus nutarimus; įpareigoti bankroto administratorių UAB „Valeksa“ detaliai patikrinti bendrovės savininkų ir su jais susijusių asmenų suteiktų UAB „Telenas“ paskolų tikrumą ir šių paskolų grąžinimą bei išieškoti iš savininkų su jais susijusių asmenų dėl tokių veiksmų kitiems kreditoriams padarytą žalą. Nurodė, jog paprašius administratoriaus pateikti konkrečias paskolos sutartis, paaiškėjo, kad jos buvo suteiktos ne bendrovės savininkams, o fiziniai asmenys (akcininkai ir su jais susiję asmenys) buvo suteikę paskolas bendrovei. Ši aplinkybė keičia situaciją iš esmės, nes didelė dalis paskolų buvo grąžinta bendrovės savininkui ir su juo susijusiems asmenims, jau tuo metu, kai nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditoriams. Tokie bendrovės akcininkų veiksmai turėjo įtakos, jog bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, dėl to bankroto administratorius privalėjo pareikšti ieškinius dėl šių piniginių lėšų grąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Kreditorius, skųsdamas susirinkime priimtus nutarimus turi konkrečiai nurodyti, kokie priimti kreditorių susirinkimo nutarimai neteisėti ir kokie pažeidimai buvo padaryti. Teismo teigimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas 2012-03-15 priimtus kreditorių susirikimo nutarimus, prašydamas juos panaikinti, tačiau konkrečiai nenurodydamas, kodėl 2012-03-15 priimti kreditorių susirinkimo nutarimai turėtų būti panaikinti. Teismas nurodė, kad vienas iš pagrindinių argumentų, jog administratorius netinkamai atlieka administravimo pareigas, negali būti kaip pagrindas panaikinti teisėtai priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus, o reikalavimas, įpareigoti bankroto administratorių UAB „Valeksa“ detaliai patikrinti bendrovės savininkų ir su jais susijusių asmenų suteiktų UAB „Telenas“ paskolų tikrumą ir šių paskolų grąžinimą bei išieškoti iš savininkų su jais susijusių asmenų dėl tokių veiksmų kitiems kreditoriams padarytą žalą yra teisiškai nepagrįstas, kadangi tokio kreditorių teisių gynimo būdo nenumato ĮBĮ. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo tvarka ar atlikti kitokio pobūdžio procedūriniai pažeidimai, teismas sprendė, kad ieškovo nurodomomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo naikinti 2012-03-15 priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB ,,Aibės logistika“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai: 1) dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo; 2) dėl likvidavimo balanso patvirtinimo; 3) dėl įmonės pabaigos. Šie nutarimai patvirtina, kad įvyko baigiamasis kreditorių susirinkimas ir bankroto procedūra yra baigta, o po šių veiksmų jokios pretenzijos dėl bankroto procedūrų yra negalimos. Kadangi tik minėto kreditorių susirinkimo metu paaiškėjo neteisėto bankroto administratoriaus neveikimo ir kreditorių klaidinimo faktai, tai bankroto procedūra negali būti pabaigta, nes pažeidžiami kreditorių turtiniai interesai.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus (ĮBĮ 23 str.). ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą, t.y. pateikti teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti UAB „Telenas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012-03-15, visus priimtus nutarimus, tačiau nenurodo jokių argumentų, dėl kokių padarytų ĮBĮ pažeidimų turėtų būti panaikinti skundžiami nutarimai. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesat duomenų, jog buvo padaryti pažeidimai dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimus ginčija dėl tos aplinkybės, kad apelianto teigimu, 2012-03-15 įvyko baigiamasis kreditorių susirinkimas ir bankroto procedūra yra baigta, o po šių veiksmų jokios pretenzijos dėl bankroto procedūrų yra negalimos, tačiau tik minėto kreditorių susirinkimo metu paaiškėjo neteisėto bankroto administratoriaus neveikimo faktai, t. y. aplinkybės, kad fiziniai asmenys (akcininkai ir su jais susiję asmenys) buvo suteikę paskolas UAB „Telenas“ ir didelė dalis paskolų šiems asmenims buvo grąžinta tuo metu, kai nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditoriams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apelianto nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas aplinkybė, kad administratorius neva netinkamai atlieka savo pareigas, nėra pagrindas naikinti teisėtai priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Taip pat atmestini ir apelianto argumentai, kad po skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo bankroto procedūra yra baigta, tačiau liko nepatikrinti UAB „Telenas“ savininkų ir su jais susijusių asmenų suteiktų paskolų tikrumas, dėl ko gali būti pažeisti kreditorių interesai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi UAB ,,Telenas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės bankroto proceso metu, kuris vyksta nuo bankroto bylos iškėlimo bendrovei, visi kreditoriai, tarp jų ir apeliantas, turi įstatymais jiems suteiktas teises ginti savo interesus aktyviais veiksmais dalyvaudami bankroto procese, t. y. kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų apskundimo (ĮBĮ 24 str. 5 d.), ginčyti bankrutuojančios įmonės – skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.), inicijuoti kreditorių susirinkime kreipimąsi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 13 d.) ir kt. Tačiau kiekvienas šių procesinių klausimų turi būti sprendžiamas savalaikiai, t. y. tam tikrame bankroto proceso etape. Taigi kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tarp jų ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. spalio 4 d. vykusio UAB „Telenas“ kreditorių susirinkimo metu (t. 3, b. l. 68-72) bankroto administratorius buvo įpareigotas atlikti bendrovės gautų iš susijusių asmenų paskolų grąžinimo aplinkybių analizę. 2010 m. gruodžio 10 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime bankroto administratorius, su teisininkais išnagrinėjęs minėtą klausimą, pateikė savo nuomonę, kurią išklausę kreditoriai, nepriėmė nutarimo įpareigoti administratorių reikšti teisme atitinkamus ieškinius (t. 3, b. l. 101-103). Iš minėtų bendrovės kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad šiuose susirinkimuose dalyvavo ir apelianto atstovai, taigi darytina išvada, kad apeliantui turėjo būti žinomos faktinės aplinkybės apie bendrovei suteiktas bei bendrovės grąžintas paskolas.

Kaip minėta, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Todėl apelianto skundo tenkinimas, remiantis vien apelianto nurodytomis prielaidomis apie galimai neteisėtus sandorius ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, pačiam apeliantui viso bankroto proceso metu aktyviai nesinaudojant kreditoriui ĮBĮ suteikiamomis teisėmis, iš esmės reikštų bankroto bylos vilkinimą.

Atmestinas ir apelianto prašymas įpareigoti bankroto administratorių UAB „Valeksa“ detaliai patikrinti bendrovės savininkų ir su jais susijusių asmenų suteiktų UAB „Telenas“ paskolų tikrumą ir šių paskolų grąžinimą bei išieškoti iš savininkų su jais susijusių asmenų dėl tokių veiksmų kitiems kreditoriams padarytą žalą, nes teismas negali įpareigoti administratorių kreiptis į teismą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.