- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eI-3017-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01394-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- I. G.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. G. 95,76 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., 1,91 Eur delspinigių, ir 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatų 4.10 papunktyje nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12 papunktis). Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu.
Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi ji asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių savivaldybės teritorijoje. Atsakovei priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nuo 1995 m. rugsėjo 26 d. yra deklaruota vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl atsakovei, vadovaujantis teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjai 95,76 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjos buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų nustatyta tvarka, todėl susidarė įsiskolinimas, taip pat 1,91 Eur delspinigių, iš viso 97,67 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovė atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas (paskirtis – gyvenamoji (butų)), esantis Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kuris yra apmokestintas vietine rinkliava, kurią privalo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (paskirtis – gyvenamoji (butų)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei siųsti mokėjimo pranešimai ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovei buvo apskaičiuota 95,76 Eur dydžio vietinė rinkliava. Įrodymų, kad šią skolą sumokėjo, atsakovė nepateikė.
I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-453 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 4.10 papunktyje nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (Nuostatų 4.12 papunktis). Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Vietinė rinkliava įskaitoma į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą. Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius (VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras). Nuostatuose nurodoma, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (Nuostatų 10 punktas). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučių namų butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė arba rinkliavos administratoriui pateiktas prašymas dėl patalpų apmokestinimo vietine rinkliava); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (Nuostatų 12.1 papunktis). Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 punktas).
Taigi, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliaresrl Hotel Futura ir kt. p. 48–50).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto Šiaulių m. sav. valdytoja ir naudotoja bei atliekų turėtoja, todėl turi pareigą mokėti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.
II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio ir delspinigių
Kaip minėta, 2024 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patvirtina, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. apskaičiuota 95,76 Eur dydžio vietinė rinkliava ir 1,91 Eur delspinigių, iš viso 97,67 Eur.
Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais, todėl pagrįsta teisiniu reglamentavimu. Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai ir pareiškėjai priteistina iš atsakovės 95,76 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1,91 Eur delspinigių, susidariusių atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku.
Nuostatų 37 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, nesumokėję arba pavėluotai sumokėję vietinę rinkliavą, už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos nesumokėtos sumos privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami nuo artimiausio einamojo laikotarpio, už kurį vėluojama atsiskaityti. Taip pat svarbu paminėti, kad Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nesilaikė įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. liko skolinga 95,76 Eur vietinės rinkliavos, delspinigių dydį patvirtina pateikta delspinigių apskaičiavimo pažyma, todėl pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1,91 Eur delspinigių.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 23 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Giedrius Gvildys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta su prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis atliekų administratoriaus žmogiškaisiais ištekliais.
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, j. a. k. 145787276, iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,76 Eur (devyniasdešimt penkis eurus, 76 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 1,91 Eur (vieną eurą, 91 ct) delspinigių.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Atsakovei I. G. teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą: „Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas) 2025 m. sausio 8 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3017-743/2025 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. G. dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3017-743/2025 priimtas 2025 m. vasario 5 d. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie teismo priimtą ir paskelbtą teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3017-743/2025, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje atsakovei I. G. įteikimo diena. Informacijos apie teismo sprendimo įsiteisėjimą galima teirautis Regionų administracinio teismo Kauno rūmų bendruoju telefonu Nr. (8 37) 20 14 67.“