Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-939/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-939/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
T. U.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
CT. U. ivilinė byla Nr. 2-939/2009
Procesinio sprendimo kategorija 113.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1934-431/2009 pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos advokatūrai, kuriuo prašė panaikinti 2008 m. spalio 9 d. Advokatų garbės teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi paskyrė šią civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2009 m. birželio 9 d. 14 val.

Ieškovas neatvyko į teismo posėdį. Teismui faksu atsiųstu 2009 m. birželio 9 d. prašymu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi negali pasinaudoti savo teise į atstovavimą, kadangi nei vienas advokatas nesutiko ieškovo atstovauti, motyvuodami procesinio priešininko padėtimi. Taip pat nurodė, kad šaukimo į teismo posėdį nėra gavęs ieškovo atstovas UAB „Tikroji turto kaina“. Be to, šiame prašyme ieškovas pažymėjo, kad VĮ ,,Regitra“ planuoja atšaukti visus raštus, kurie buvo pagrindas iškelti drausmės bylą ieškovui.

Atsakovo Lietuvos advokatūros atstovė neprašė priimti byloje sprendimo už akių, prašė palikti ieškinį nenagrinėtu.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimis ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažino svarbiomis ir ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis negali pasinaudoti teise į atstovavimą, nes nei vienas advokatas nesutiko atstovauti ieškovo teisme, nelaikytina pagrįsta ir nesudaro pagrindo neatvykimo priežastis pripažinti svarbiomis, nes Advokatūros įstatymo 40 straipsnyje numatyta, kad tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties, o apie atsisakymą teikti teisines paslaugas ir tokio atsisakymo motyvus advokatas privalo nedelsdamas pranešti klientui. Teismas sprendė, kad pagal minėtas nuostatas ieškovas turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybę dėl jo nurodomo negalėjimo pasinaudoti teise turėti byloje atstovą, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos 2008 m. lapkričio 3 d. teisinių konsultacinių paslaugų sutarties Nr. 8-11-03 matyti, kad UAB „Tikroji turto kaina“ neatitinka nei vieno iš asmenų, galinčių pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas būti teisme atstovu pagal pavedimą, kriterijų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Tačiau ieškovas jau ieškinio pareiškime nurodė, kad byla per advokatą vedama nebus, jo pozicija nesikeitė iki paskirtos teismo posėdžio dienos, jokie susitarimai su advokatais dėl atstovavimo pagal pavedimą į bylą pateikti nebuvo. Todėl esamoje bylos padėtyje UAB „Tikroji turto kaina“ dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių pagrindų negali būti ieškovo atstovu pagal pavedimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėta teisinių konsultacinių paslaugų sutartis Nr. 8-11-03 yra sudaryta ne su ieškovu, bet su advokato T. U. kontora, o susitarimo dalykas nėra nei įgaliojimas įgaliotojo bylai vesti, nei atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, kaip to reikalauja CPK 58 straipsnis, nes susitarta dėl konsultacijų teisiniais klausimais, ruošiant procesinius dokumentus, ir atstovavimo teisme organizavimo. Be to, pagal CPK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus ieškovo kaip fizinio asmens duodamas įgaliojimas privalo būti patvirtintas notarine tvarka. Teismo nuomone, ieškovo prašyme minimas galimas VĮ „Regitra“ elgesys ar galimi veiksmai yra niekuo nepagrįstas ir nevertintinas kaip aplinkybė, dėl kurios ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali būti pripažintomis svarbiomis. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis ir, kadangi atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str.1d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas T. U. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas, nenurodyta jokių procesinių trūkumų. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovą atstovaus UAB ,,Tikroji turto kaina“. Teismui nenurodžius pašalinti šio ieškinio trūkumo, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jį gali atstovauti UAB ,,Tikroji turto kaina“. Tačiau šiai bendrovei negavus teismo šaukimo, ieškovas, kaip protingas asmuo, kelis kartus raštu kreipėsi į teismą dėl šio asmens kvietimo į teismo posėdį, tačiau atsakymo negavo, nors teismas turėjo priimti nutartį, kuria ši bendrovė atsisakoma laikyti ieškovo atstovu.Teismas supainiojo teisės normas, reguliuojančias atstovavimo institutą, nes ieškovas pats yra advokatas ir jam nereikia samdyti advokato vien todėl, kad UAB ,,Tikroji turto kaina“ galėtų jį atstovauti. Be to, teismas pat sau prieštaravo, čia nurodydamas, kad netinkamai apiforminta atstovavimo sutartis, čia teigdamas, kad minėta bendrovė iš viso negali atstovauti ieškovo. Pažymėtina, kad atstovavimo sutarčiai šiuo atveju nereikia notaro patvirtinimo, nes UAB ,,Tikroji turto kaina“ yra juridinis asmuo, turintis antspaudą bei kitus rekvizitus ir galintis apsieiti be notaro.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos advokatūra prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo, kad byla per advokatą vedama nebus, todėl teismui ši informacija buvo pakankama priimti ieškinį CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, o informacija apie tai, jog ieškovą atstovaus UAB ,,Tikroji turto kaina“ yra perteklinė, neturinti jokio teisinio reikšmingumo. Be to, pažymima, kad nors T. U. ir yra advokatas, jis nagrinėjamu atveju dalyvauja kaip ieškovas, o ne kaip atstovas, todėl ieškinyje nurodžius, kad byla nebus vedama per advokatą, teismas neturėjo pagrindo minėtos bendrovės pripažinti ieškovo atstovu pagal pavedimą (CPK 56 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Taigi šioje proceso teisės normoje nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnio 1 dalyje. CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, kai į teismo posėdį neatvyksta vedantis bylą per atstovą ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešta ieškovo atstovui. Tačiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir panašiai.

Įstatymas nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai tokio prašymo nėra, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pažymėtina, kad vienas iš principų, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai neatvykus į teismo posėdį, yra ir pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad byla per advokatą vedama nebus. Tokios savo nuostatos ieškovas nepakeitė ir kituose procesiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, dublike (b. l. 77-78). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nusprendė civilinę bylą pagal T. U. nagrinėti 2009 m. birželio 9 d. (b. l. 95). Apie šį posėdį teismo šaukimas ieškovo nurodytu adresu buvo įteiktas 2009 m. balandžio 29 d. (b. l. 101). Laikotarpiu nuo teismo šaukimo įteikimo iki pat teismo posėdžio dienos ieškovas teismui taip pat nenurodė, jog norės bylą vesti per advokatą. Civilinio proceso įstatymas orientuoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisingą materialiuoju atžvilgiu sprendimą (42 str. 5 d.). Tokiu būdu ieškinio palikimu nenagrinėto siekiama užkirsti kelią proceso vilkinimui.

Iš esmės atskirasis skundas yra grindžiamas vieninteliu argumentu, jog apie bylos nagrinėjimą nepranešta ieškovo atstovui UAB ,,Tikroji turto kaina“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nutartį naikinti remiantis šiuo argumentu nėra pagrindo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į sisteminį normų, analizuojančių atstovavimą pagal pavedimą aiškinimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys, atstovaujantys savo sutuoktinį ar artimą giminaitį, bei profesinės sąjungos, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Ieškovas, teigdamas, kad jis ir yra advokatas, su kuriuo drauge jį patį gali atstovauti UAB ,,Tikroji turto kaina“ nepagrįstai sutapatina šalies ir atstovo institutus. Akivaizdu, jog ieškovas vienu metu negali būti ir savo paties atstovas pagal pavedimą, nes civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę vesti bylas patiems arba per atstovus, neatimant asmens teisės dalyvauti byloje ir turint atstovą (CPK 51 str.). Kaip jau minėta, ieškovas buvo apsisprendęs bylą vesti be jį atstovaujančio advokato, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo UAB „Tikroji turto kaina“ kviesti į teismo posėdį (CPK 56 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas nutartimi nenustatė, jog UAB „Tikroji turto kaina“ nėra tinkamas ieškovo atstovas, nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra profesionalus teisininkas, t. y. advokatas, todėl turėjo žinoti, kad UAB „Tikroji turto kaina“ neatitinka nei vieno iš asmenų, galinčių pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas būti teisme atstovu pagal pavedimą. Atskirajame skunde išdėstytas CPK 56 straipsnio normų aiškinimas atliktas netinkamai įvertinus jų turinį ir todėl laikytinas ydingu, prieštaraujančiu atstovavimo pagal pavedimą instituto sampratai, todėl negali būti pagrindu naikinti skundžiamai nutarčiai.

Apeliantas skunde taip pat teigė, kad teismas pat sau prieštaravo, nurodydamas, kad UAB „Tikroji turto kaina“ neatitinka CPK 56 straipsnio reikalavimų ir greta akcentuodamas, jog netinkamai apiforminta atstovavimo sutartis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais, nes pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta 2008 m. lapkričio 3 d. teisinių konsultacinių paslaugų sutarties Nr. 8-11-03 analizė tik patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei įstatymas nedraustų UAB „Tikroji turto kaina“ atstovauti ieškovo, minėtas juridinis asmuo negalėtų jo atstovauti, kadangi sutartis sudaryta ne su ieškovu o su advokato T. U. kontora.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo T. U. neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėDonatas Šernas