- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2-24770-886/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20264-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Ingrida Vinklerytė
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos L. K. atstovei advokatei Ingridai Vinklerytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. pareiškime prašo atnaujinti terminą kreiptis į notarą dėl jos motinos A. P., mirusios 2008-01-07, palikimo priėmimo.
Pareiškėja pareiškime nurodo ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008-01-07 mirė pareiškėjos mama A. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo jos nuolatinė ir deklaruota gyvenamoji vieta. Pareiškėjos motina A. P. iki mirties šį butą valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu H. V. K. A. P. testamento nesurašė. Po jos mirties minėtame bute liko gyventi jos sutuoktinis H. V. K.. Motinos sutuoktinis buvo silpnos sveikatos būklės, po motinos mirties pareiškėja prižiūrėjo jį, rūpinosi, tvarkė ir mokėjo buto mokesčius. Į notarą dėl A. P. palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei palikėjos sutuoktinis H. V. K. nesikreipė. Pareiškėja labai gerbė H. V. K., todėl nenorėjo, kad jis nerimautų dėl savo gyvenamosios vietos, be to neturėdama patirties paveldėjimo reikaluose galvojo, kad į notarą palikimui priimti reikia kreiptis ne per tris mėnesius, o po trijų mėnesių. 2014-07-17 mirus pareiškėjos motinos A. P. sutuoktiniui H. V. K. pareiškėja nusprendė sutvarkyti savo motinos palikimo reikalus, tačiau sužinojo, kad yra praleistas terminas.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu (29 b.l.). Pareiškėjos atstovė prašė bylą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškimui dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (26 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas.
Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. K. yra A. P., mirusios 2008-01-06, duktė (gimimo ir mirties liudijimai, 7, 9 b.l). Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2014-07-16 mirė 71 metų amžiaus palikėjos A. P. sutuoktinis H. V. K., jų santuoka sudaryta 2002 m. gegužės 25 d. (santuokos sudarymo išrašas ir mirties liudijimas, 6, 8 b.l.). H. V. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytą santuokos metu pagal 2006-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį (NTR duomenys, 12-13 b.l.). Šiame bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo deklaruota pareiškėjos motinos A. P. ir jos sutuoktinio H. V. K. gyvenamoji vieta (14, 15 b.l.). Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės 2014-06-13 liudijimas patvirtina, kad po A. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (10 b.l.).
Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, atsižvelgia į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos atstovės paaiškinimus. Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja mylėjo ir gerbė motinos sutuoktinį, po motinos mirties jį prižiūrėjo ir rūpinosi, tvarkė, mokėjo buto mokesčius. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, sąžiningai klysdama, jog palikimui priimti reikia kreiptis praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties, o ne per tris mėnesius, be to nenorėjo sukelti bereikalingų išgyvenimų ir rūpesčių motinos sutuoktiniui H. V. K.. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja ėmė aktyviai ginti savo teises, kreipdamasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iš karto po to, kai mirė pareiškėjos motinos sutuoktinis H. V. K.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo savo teisės įgyvendinti įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais.
Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, ir atsižvelgus į suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sutikimą, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Termino palikimui priimti atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis, priešingai, juo bus apgintos pareiškėjos, kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės teisės priimti palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po jos motinos A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), Kaune), mirusios 2008 m. sausio 6 d., mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.